- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-01
- Bylos Nr.
- II-266-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00142-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- I. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. P. (toliau – ir pareiškėja), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1417-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja R. G. 2024 m. sausio 15 d. nutarimu nustatė, kad I. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes ji 2023 m. spalio 30 d. 16.53 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., vairuodama transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo eismo juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui, su kelio ženklinimu – raide „A“ ir kelio ženklu Nr. 523 „Eismo juosta skirta maršrutiniam transportui“, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 181 punktų reikalavimus, 3 priedo 1.21 punkto reikalavimą.
I. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
I. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Institucijos vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1417-2024 paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti arba ją sumažinti.
Pareiškėja skunde nurodo, kad, 2023 m. lapkričio 20 d. gavusi administracinio nusižengimo protokolą, iš karto susisiekė su Institucija, kad patikslintų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Gavusi administracinio nusižengimo vaizdo įrašą, pateikė visos situacijos paaiškinimą, su prašymu sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Pareiškėja važiavo draudžiama „A“ eismo juosta, nes norėjo apvažiuoti kelyje buvusią kliūtį. Kliūtis susidarė, kai kitos transporto priemonės vairuotojas bandė sankryžoje pasukti į kairę, kur tą veiksmą daryti yra draudžiama ir galima važiuoti tik tiesiai. Tai aiškiai matyti byloje esančiame vaizdo įraše. Pareiškėja, pateikusi Institucijai paaiškinimus, tikėjosi, kad į juos bus atsižvelgta ir gaus kokį nors atsakymą bei tolimesnės situacijos paaiškinimą, tačiau po paaiškinimo pateikimo su ja niekas nesusisiekė. Pareiškėja neturėjo galimybės tyrėjui išaiškinti savo įvykių versijos detaliau. O po pateiktų paaiškinimų gavo tik dar didesnę baudą. Padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės nėra vienareikšmiškos – pareiškėja „A“ juosta pasirinko važiuoti tik tam, kad apvažiuotų kliūtį, kurią sudarė kitas administracinį nusižengimą darantis vairuotojas. Tokia situacija nėra eilinė, pareiškėja nedaro administracinių nusižengimų piktybiškai, todėl tikisi, kad į tai bus atsižvelgta ir paskirta administracinė nuobauda bus panaikinta arba sumažinta.
Institucija atsiliepimo į I. P. skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
I. P. skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėja I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavusi administracinio nusižengimo protokolą, paprašė Institucijos, jog atsiųstų vaizdo įrašą, nes neatsimena įvykio, kad važiuotų autobusų juosta ir tyčia darytų šį pažeidimą. Vaizdo įraše matosi, kaip ji apvažinėjo kliūtį – sankryžoje sustojusį vilkiką, kuris neleistinoje vietoje norėjo sukti į kairę. Visa kolona automobilių, tarp jų ir pareiškėja, stovėjo už vilkiko, kuris visą žalios šviesos šviesoforo signalą kliudė eismą, niekas negalėjo važiuoti tiesiai. Vilkikas neleistinoje vietoje norėjo pasukti į kairę, ji apvažiavo tą vilkiką ir nuvažiavo tiesiai. Ji įvažiavo į autobusų juostą, o apvažiavusi kliūtį, grįžo į „normalią“ eismo juostą, skirtą jos tipo automobiliui. Tuo metu ją nufilmavo kitas eismo dalyvis. Paskutinėse vaizdo įrašo sekundėse matosi, kad vilkikas pasuko, nors sukti ten negalėjo. Ji stovintį vilkiką laikė kliūtimi, nes jis stovėdamas gatvėje trukdė visam eismui. Pabrėžia, kad ji į autobusų juostą įvažiavo ne tyčia, priežastis buvo kliūties apvažiavimas. Tarp jos ir vilkiko automobilių stovėjo ir kiti automobiliai. Ji iki nagrinėjamo manevro padarymo stovėjo visą žalios spalvos šviesoforo signalą – apie 3 min., ji įvažiavo į sankryžą kai žalios spalvos šviesoforo signalas pradėjo mirksėti. Niekas, išskyrus ją, neišvažiavo iš kolonos, kiti vairuotojai spaudė garso signalą, įspėdami vilkiko vairuotoją, kad sankryžoje negalima sukti į kairę. Šis įvykis buvo darbo metu, ji skubėjo, nes turėjo dalyvauti susitikime. Kai ji gavo minėtą vaizdo įrašą, pateikė Institucijai paaiškinimus, prašė, kad į juos būtų atsižvelgta ir paskirta administracinė nuobauda būtų sušvelninta. Institucijos darbuotoja ją informavo, kad paaiškinimai bus perduoti tyrėjui, jis susisieks ir nuspręs dėl protokolo. Pareiškėja taip pat pasiklausė ar turi sumokėti protokole nurodytą baudą ar palaukti kol susisieks tyrėjas, buvo atsakyta, kad „neįvykdžius administracinio nurodymo iki nurodyme nurodytos datos, nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu ir byla bus perduota įgaliotam pareigūnui nagrinėti, kuris bylos nagrinėjimo metu vertins informaciją ir priims sprendimą“. Ji dar kartą perklausė ar jai tikrai nereikia sumokėti tos baudos ir laukti kol su ja susisieks tyrėjas, bet buvo atsiųstas tas pats nukopijuotas tekstas, todėl ji suprato, kad turi laukti kol susisieks pareigūnas ir pateiks galutinę išvadą. Pirminės baudos nemokėjo, laukė, kol su ja susieks, tačiau niekas nesusisiekė, jokio laiško apie jos pateiktų paaiškinimų gavimą ji negavo. Po kažkiek laiko gavo administracinio nusižengimo nutarimą, kuriame pažymėta, kad ji buvo tinkamai informuota apie posėdį, o protokolu paskirta 15 Eur bauda padidėjo į 60 Eur baudą. Pareiškėja apskundė administracinio nusižengimo nutarimą, nes ji nebuvo informuota apie vyksiantį posėdį, neturėjo galimybės atvykti ir paaiškinti situaciją administracinį nusižengimą nagrinėjančiam pareigūnui. Ji viso proceso metu bandė paaiškinti, kad apvažinėjo kliūtį – stovintį automobilį, kuris trukdė eismui. Norėjo gauti grįžtamąjį ryšį iš Institucijos ir paaiškinimus kaip reikėtų elgtis, jei ateityje patektų į tokią pačią situaciją, nes tas vilkikas galėjo stovėti sankryžoje labai ilgai. Pagal KET, jeigu kitas automobilis yra kliūtis, galima jį apvažiuoti, tačiau KET nenurodyta, ar galima apvažiuoti kliūtį, įvažiuojant į „A“ eismo juostą. Pareiškėja norėjo išsiaiškinti ar ji turi teisę apvažiuoti kliūtį, kai kitas asmuo daro administracinį nusižengimą, ar reikia laukti, nežinant kas nutiks ir kiek reikės laukti. Teisę vairuoti transporto priemones ji turi nuo 2015 m., yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą – kelis kartus viršijo leistiną greitį, visos baudos yra sumokėtos. Žino kur mieste yra elektromobiliams skirtos juostos, ji nėra chuliganiška vairuotoja, jeigu gauna baudą – visada susimoka.
Dėl I. P. padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje
Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar I. P. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Skunde taip pat teigiama, kad I. P. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta neteisėtai, kadangi jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo Institucijoje laiką bei vietą, todėl ji negalėjo pateikti paaiškinimus administracinę bylą nagrinėjančiam pareigūnui.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą.
Skundžiamu nutarimu I. P. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nes ji Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., vairuodama transporto priemonę, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, taip pažeidė KET 181 punktą.
KET 181 punkte nustatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. KET 3 priedo 1.21 punkte nurodyta, kad raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus KET 182 punkte nustatytą atvejį.
Nagrinėjamu atveju I. P. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino važiavusi eismo juosta, skirta maršrutinėms transporto priemonėms. Pasak pareiškėjos, ji įvažiavo į tik maršrutinėms transporto priemonėms skirtą eismo juostą, nes priekyje buvo kliūtis – sankryžoje stovėjo vilkiko vairuotojas, norėdamas pasukti į kairę, nors toje vietoje eismas leidžiamas tik tiesiai, todėl pareiškėja apvažiavo minėtą kliūtį. Teismas pažymi, kad tokia situacija nesudarė pagrindo I. P. pažeisti KET ir važiuoti eismo juosta, skirta tik maršrutinėms transporto priemonėms. Pareiškėja nei skunde, nei duodama paaiškinimus teisme, nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji privalėjo nesilaikyti KET 181 punkto, taip pat 3 priedo 1.21 punkto reikalavimo. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nors sankryžoje stovintis vilkikas darė KET pažeidimą ir dėl to susidarė spūstis (b. l. 36), tačiau tai savaime nereiškia, kad I. P. negalėjo palaukti, kol vilkikas užbaigs manevrą ir pravažiuoti sankryžą laikantis KET, t. y. važiuoti eismo juosta, skirta važiuoti jos transporto priemonei. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su pareiškėja, kad aptariamoje situacijoje ji privalėjo pažeisti KET, siekiant apvažiuoti kliūtį, kaip tai įvardijama.
Pirma, KET 182 punkte nustatyta išimtis, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad maršrutiniam transportui skirta eismo juosta buvo atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, o I. P. važiavo tiesiai, be kita ko, toje vietoje apskritai važiuoti leidžiama tik tiesiai (b. l. 36). Taigi šioje situacijoje KET 182 punkte nustatyta išimtis netaikytina.
Antra, pareiškėja itin akcentuoja, kad ji administracinį pažeidimą padarė, nes apvažiavo kliūtį – sankryžoje stovėjusį vilkiką, kuris suko į kairę, kur eismas leidžiamas tik tiesiai, t. y. vilkiką, dariusį KET pažeidimą. KET 128 punkte nustatyta, kad, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kelyje atsiradusia kliūtimi laikytina į gatvę staiga išbėgęs gyvūnas, vaikas, iškrentantis krovinys iš priešais važiuojančios transporto priemonės, kelyje pasitaikiusi didelė duobė ar vykstantys kelio darbai, ir pan., tačiau, sankryžoje stovinti transporto priemonė, įjungusi posūkio signalą (ne avarinių šviesų signalą) ir laukianti kol galės pasukti norima kryptimi, nelaikytina kliūtimi kelyje, net ir tada, kai daro tokį manevrą, kurį draudžia KET. Šioje situacijoje pažymėtina, kad pagal KET 5 punktą, visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Taigi pareiškėja turi vadovautis KET ir nustatytu kelio ženklinimu, o kitų vairuotojų galimai daromi pažeidimai neleidžia I. P. taip pat elgtis neleistinu būdu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas individualus I. P., o ne kitų vairuotojų patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas.
Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 36) ir I. P. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad tarp jos ir vilkiko automobilių stovėjo kiti automobiliai. Akivaizdu, kad dėl vilkiko veiksmų (galimai neleistino manevro sukant į kairę) už jo kelyje susidarė spūstis, tačiau nė viena transporto priemonė, išskyrus pareiškėjos, neišvažiavo iš kolonos, o laukė kol vilkikas pasitrauks ir atlaisvins eismo juostą. Pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad iki išvažiavimo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ji automobilių kolonoje stovėjo, kol degė žalios spalvos šviesoforo signalas – apie 3 min., o šis įvykis buvo jos darbo metu, ji skubėjo, nes turėjo dalyvauti susitikime. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad I. P. apvažiavo ne kliūtį, o susidariusią automobilių spūstį, nes skubėjo į susitikimą ir nenorėjo laukti, kol vilkikas užbaigs manevrą. Taigi nors pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad administracinis pažeidimas – ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos kirtimas ir įvažiavimas į tik maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą – buvo padarytas dėl kliūties (sankryžoje stovinčio vilkiko) apvažiavimo, visgi šis pareiškėjos argumentas yra paneigtas anksčiau nurodytais motyvais ir teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad I. P. sąmoningai ignoravo KET reikalavimus, negerbė įstatymų (šiuo atveju draudimo važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta) ir tyčia padarė administracinį nusižengimą, už kurį įstatymų leidėjas yra nustatęs administracinę atsakomybę. Teismas pažymi, kad I. P. subjektyvaus pobūdžio nepatogumai dalyvaujant eisme piko metu, t. y. spūsčių susidarymas, nelaikytini pateisinimu nesilaikyti KET – važiuoti eismo juosta, skirta tik maršrutinėms transporto priemonėms. Be to, akivaizdu, kad pareiškėja, iki padarydama administracinį nusižengimą, automobilių kolonoje nestovėjo ilgą laiką (vos tris minutes).
Nors pareiškėjos teigimu, administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia ir nepiktybiškai, stengiantis apvažiuoti kliūtį ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad I. P. nepadarė administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Aptariamo administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi reikšmės jo padarymo motyvai.
Taigi teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad I. P. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad skundžiamas administracinio nusižengimo nutarimas buvo priimtas jai nedalyvaujant, ji nebuvo informuota apie vyksiantį posėdį, neturėjo galimybės atvykti ir pateikti paaiškinimus administracinį nusižengimą nagrinėjančiam pareigūnui. Pirmiausia pažymėtina, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad administracinio nusižengimo protokolą ji gavo. Minėtame protokole išaiškinta, kad, nesumokėjus paskirtos 15 Eur baudos iki administraciniame nurodyme nurodytos datos, t. y. iki 2023 m. gruodžio 20 d., administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinė byla ne teismo tvarka bus nagrinėjama 2024 m. sausio 15 d. 10.30 val. (b. l. 9–11). Taigi I. P. apie vyksiantį administracinės bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka buvo informuota tinkamai – jai buvo žinoma posėdžio data, laikas ir vieta. Pareiškėja nepateikė Institucijai prašymo surengti žodinį administracinės bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka, t. y. nepasinaudojo savo teise dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime, todėl administracinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos ir I. P. paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat matyti, kad pareiškėja raštu elektroniniu paštu bendravo su Institucija, pateikė paaiškinimus ir išdėstė savo argumentus, nurodė, jos nuomone, bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (b. l. 22–35). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad I. P. teisė dalyvauti nagrinėjant administracinę bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus buvo suvaržyta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėja pasinaudojo teise dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jos skundą ir duoti paaiškinimus dėl, jos nuomone, reikšmingų aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas ir šiuo aspektu yra teisėtas.
Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti I. P. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl I. P. paskirtos administracinės nuobaudos
ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu I. P. buvo paskirta 60 Eur bauda, t. y. sankcijos vidurkis.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Skundžiamu nutarimu nenustatyta nė viena I. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiškėja iš esmės neneigė, kad važiavo eismo juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui, tik savaip interpretavo nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir KET. Atsižvelgtina ir į anksčiau aptartas aplinkybes, dėl kurių pareiškėja padarė inkriminuotą administracinį nusižengimą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad paskutinių 5 metų laikotarpiu pareiškėja administracine tvarka bausta tris kartus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, ji pirmą kartą traukiama už ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Taigi pripažintina, kad I. P. padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Reikšminga ir tai, kad ji anksčiau nėra bausta už itin šiurkščius administracinius nusižengimus. Be to, pastebėtina, kad I. P. yra sumokėjusi visas anksčiau paskirtas baudas.
Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat paties administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. P. paskirta 60 Eur bauda, t. y. sankcijos vidurkis, yra per griežta, todėl ji mažinama iki 45 Eur. Atitinkamai keičiamas skundžiamas nutarimas. Dėl anksčiau aptartų argumentų I. P. skirti minimalią baudą (30 Eur), mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, ar baudos apskritai neskirti nėra pagrindo, nes ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1417-2024:
I. P. paskirtą 60 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą sumažinti iki 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.