- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 2-1518/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., R. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tigro šuolis“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“, UAB "Swedbank lizingas" Tigro šuolis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Aldengas“
- Trečiasis asmuo
- Individuali Tomasz Paczoski įmonė (lenkija)
- Kategorijos
- 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, civilinėje byloje Nr. B2-2092-485/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Tigro šuolis“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Aldengas“, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais individuali T. P. įmonė, Przedsiebiorstwo Rolbud Sp.z.o.o ir BWT Sp. z.o.o., Ž. A. , dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „Tigro šuolis“, UAB „Swedbank lizingas“ ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais individuali T. P. įmonė, Przedsiebiorstwo Rolbud Sp.z.o.o. ir BWT Sp. z.o.o., Ž. A. kreipėsi į teismą su pareiškimais, kuriais prašė iškelti atsakovui UAB „Aldengas“ bankroto bylą. Nurodė, kad jie yra atsakovo kreditoriai, kuriems atsakovas nevykdo savo prisiimtų piniginių įsipareigojimų, atsakovas yra nemoki įmonė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi iškėlė UAB „Aldengas“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“.
Šalies argumentai
UAB „Aldengas“ akcininkai A. R. ir R. R. 2010 m. birželio 10 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įtraukti juos į UAB „Aldengas“ bankroto bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų bei atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria UAB „Aldengas“ iškelta bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi prašymą įtraukti A. R. ir R. R. į UAB „Aldengas“ bankroto bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų atmetė, atsisakė priimti ir grąžino A. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties. Teismas nurodė, kad iš nagrinėjamoje byloje pateikto prašymo ir kartu su juo pateikto atskirojo skundo turinio akivaizdu, jog pateiktas pašymas dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų siejamas su prašymą pateikusių asmenų siekiu ginčyti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, t. y. siekiu būti įtrauktiems į pirmąjį bankroto bylos nagrinėjimo etapą, kuriame sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, Kauno apygardos teismui priėmus 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, šis bankroto bylos nagrinėjimo etapas yra baigtas. Teismo teigimu, tiek atsakovas, tiek įmonės savininkai buvo informuoti apie inicijuojamą bankroto procedūrą, tačiau jokių prašymų klausimo nagrinėjimo metu nepareiškė. Teismas nurodė, kad akcininkai, kurie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi tik ribotos apimties teises ir pareigas, tokias kaip teisė gauti informaciją, dalyvauti kreditorių susirinkime, teikti pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, gauti turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Taip pat pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas yra padėti šaliai, su kurias jis dalyvauja, bet koks priešingas šiam tikslui veiksmas prieštarauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto esmei, todėl, nors akcininkas ir turi teisę pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla įmonei, kurios akcininkas jis yra, ši teisė nėra absoliuti. Teismas nurodė, kad tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais reiškė teismui reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Aldengas“, o atsakovas su inicijuojamu bankroto procesu taip pat sutiko, tuo tarpu pareiškėjai A. R. ir R. R. siekia įsitraukti į procesą tam, kad pareikštų priešingą nuomonę. Teismas sprendė, kad tokiu atveju pareiškėjų prašymas ir jų išdėstyti argumentai prieštarautų visų byloje dalyvavusių asmenų interesams, kai tuo tarpu pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisė pateikti atskirąjį skundą yra ribojama draudimu veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo įtraukti A. R. ir R. R. į UAB „Aldengas“ bankroto bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų. Kadangi atskirąjį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 305 str., 318 str.), kuriam nepalanki pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, o nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą pateikė asmenys neįtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis, todėl A. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria buvo iškelta bankroto bylą atsakovui UAB „Aldengas“, teismas atsisakė priimti.
Šalies argumentai
UAB „Aldengas“ akcininkai A. R. ir R. R. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti, įtraukti į UAB „Aldengas“ bankroto bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų A. R. ir R. R. , bei priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties ir perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui atskirojo skundo išnagrinėjimui spręsti teisėjų kolegijos sudarymo ir teismo posėdžio datos nustatymo klausimus. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. UAB „Aldengas“ akcininkai A. R. ir R. R. siekia įstoti į bylą atsakovo pusėje ir ginti atsakovo interesus, nes atsakovo atstovu save įvardijęs atsakovo akcininkas, turintis 40 proc. atsakovo akcijų ir buvęs direktorius Ž. A. veikia ieškovo pusėje ir reiškia reikalavimą atsakovui. Taip paneigiamas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas ir sukuriamas atsakovo interesų konfliktas. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovas nėra tinkamai atstovaujamas ginče, todėl atsakovo dalyviai A. R. ir R. R. , reikšdami reikalavimą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų, siekia atsakovo intereso atstovavimo ir jo gynimo. Ž. A. teismui pateikęs neteisingus ir nepagrįstus UAB ,,Aldengas“ finansinės veiklos rezultatus, užtikrino ieškovų ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais reikalavimų iškelti bankroto bylą atsakovui tenkinimą. Nors teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad Ž. A. yra UAB ,,Aldengas“ direktorius, tačiau tai neatitinka tikrovės. UAB ,,Aldengas“ visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą atšaukti Ž. A. iš UAB ,,Aldengas“ direktoriaus pareigų nuo 2010 m. kovo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9454-528/2010 uždraudė vykdyti bet kokius 2010 m. kovo 23 d. UAB ,,Aldengas“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9734-568/2010 uždraudė vykdyti ir įregistruoti 2010 m. kovo 23 d. UAB ,,Aldengas“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 24 d. ir 2010 m. kovo 26 d. nutartimis nestabdė 2010 m. kovo 23 d. UAB ,,Aldengas“ visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų galiojimo, t. y. sprendimai galioja ir šiuo metu, tik nuo 2010 m. kovo 29 d. negali būti vykdomi. Tačiau 2010 m. kovo 23 d. UAB ,,Aldengas“ visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų vykdymas buvo baigtas jau 2010 m. kovo 26 d. Tai patvirtina Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, kuriame UAB ,,Aldengas“ vadovu nurodytas A. K. . Taigi Ž. A. nuo 2010 m. kovo 25 d. de fakto nevaldo UAB ,,Aldengas“ turto, nėra atsakingas už UAB ,,Aldengas“ finansinės atskaitomybės vedimą ir nežino apie tikruosius UAB ,,Aldengas“ veiklos rezultatus, todėl negali pateikti dokumentų su tikrovę atitinkančiais finansinės veiklos rezultatais.
2. Teismas nepagrįstai atmetė UAB „Aldengas“ akcininkų A. R. ir R. R. prašymą įtraukti juos trečiaisiais asmenimis UAB „Aldengas“ bankroto byloje. Bankrutuojančios įmonės akcininkų galimybė įstoti į bankroto bylą trečiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nėra absoliučiai paneigta. Įmonės akcininko, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, pagal kurių ieškinį iškelta bankroto byla, negali būti dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes ĮBĮ nenumato tokių asmenų patraukimo byloje dalyvaujančiais asmenimis.
Trečiasis asmuo individuali T. P. įmonė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ĮBĮ numato tik akcininkų teisę gauti informaciją iš bankroto administratoriaus apie įmonės bankroto eigą bei baigus bankroto procedūrą gauti bankrutavusios įmonės likusio turto dalį proporcingai nuosavybės teise valdomų akcijų skaičių. Atsižvelgiant į ĮBĮ nuostatas nėra tikslingas A. R. ir R. R. įtraukimas trečiaisiais asmenimis į UAB ,,Aldengas“ bankroto bylą, nes jie ĮBĮ numatytas teise gali įgyvendinti dalyvaudami bankroto procese.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Įmonių bankroto įstatymas specialiai nereglamentuoja.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008 nurodė, kad civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą ginti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai, jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004). Įmonės akcininko, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra imperatyvaus draudimo bankrutuojančios įmonės akcininkus įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau, atsižvelgdamas į bankroto teisinių santykių ir iš jų kylančių teisminių ginčų specifiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad pagal bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės akcininkai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje UAB „Aldengas“ akcininkai A. R. ir R. R. 2010 m. birželio 10 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įtraukti juos į UAB „Aldengas“ bankroto bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų, bei pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria UAB „Aldengas“ iškelta bankroto byla. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pateikto prašymo ir atskirojo skundo turinio matyto, jog pateiktas pašymas dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų siejamas su prašymą pateikusių asmenų siekiu ginčyti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis apeliantai pateikė jau po Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria iškelta UAB ,,Aldengas“ bankroto byla. Apeliantai, žinodami, kad yra inicijuojamas UAB ,,Aldengas“ bankroto bylos iškėlimas, turėjo galimybę kreiptis su tokiais prašymais iki bankroto bylos UAB ,,Aldengas“ iškėlimo. Apeliantų įtraukimas į bylą trečiais asmenimis, nepareikšiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui jau priėmus nutartį dėl bankroto bylos UAB ,,Aldengas“ iškėlimo, prieštarautų proceso koncentruotumo principui. Be to, apeliantai, nurodydami, kad Ž. A. teismui pateikė neteisingus ir nepagrįstus UAB ,,Aldengas“ finansinės veiklos rezultatus, kurių pagrindu buvo iškelta UAB ,,Aldengas“ bankroto byla, nepateikė jokių kitų įrodymų apie įmonės finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 27 straipsnyje nurodyti atvejai, kuriems esant bankroto byla nutraukiama, vienas iš įstatyme numatytų atvejų – kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai) (ĮBĮ 28 str. 1 d). Todėl UAB „Aldengas“ akcininkai, nesutikdami su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog UAB ,,Aldengas“ yra nemoki įmonė, gali inicijuoti taikos sutarties sudarymą, pasirašius taikos sutartį bankroto byla būtų nutraukta.
Pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalie 2 ir 3 punktus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Taip pat ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlygą nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi ĮBĮ nuostatos numato, esant šiame įstatyme nurodytoms sąlygoms, įmonės vadovo, savininko pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad UAB ,,Aldengas“ akcininkas Ž. A. reikšdamas reikalavimą UAB ,,Aldengas“ veikia ieškovo pusėje, netinkamai atstovauja įmonę byloje.
Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, nuo bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Juos perima teismo paskirtas įmonės administratorius, kurio funkcijas, teises ir pareigas nustato ĮBĮ 11 straipsnis (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p., ĮBĮ 11 str. 1 d.). Todėl įmonės akcininkai, kurie savo teises įmonės valdyme anksčiau įgyvendino per aukščiausiąjį buvusį valdymo organą – visuotinį akcininkų susirinkimą, po bankroto bylos iškėlimo taip pat netenka įgaliojimų. Akcininkų teisės ĮBĮ apibrėžiamos gana siaurai, tai yra apsiriboja tuo, kad akcininkas turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir gauti informaciją iš administratoriaus apie įmonės bankroto bylą (ĮBĮ 22 str. 6 d., 23 str. 11 p.), teikti pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (ĮBĮ 28 str. 1 d.), likvidavus įmonę, jeigu ji yra atsiskaičiusi su kreditoriais, akcininkai turi teisę gauti atitinkamą likusio turto dalį. Kitų teisių įmonės akcininkui įstatymas nesuteikia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs UAB ,,Aldengas“ akcininkų A. R. ir R. R. į UAB ,,Aldengas“ bankroto bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų, pagrįstai atsisakė priimti apeliantų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties. Pagal CPK 347 straipsnį pirmosios instancijos teismo nutartis atskiraisiais skundais gali apskųsti byloje dalyvaujantys asmenys. Asmenims, neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą, nei CPK, nei ĮBĮ tokios teisės nesuteikia.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.