Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Raimundui Binkiui, nukentėjusiajam S. K., kaltinamojo gynėjai advokatei N. P.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas: 2013-03-29 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta galutinė 3 MGL dydžio bauda; bauda sumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2013 m. birželio 28 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie A. P. priklausančios pirtelės, viešoje vietoje – pirtelės kieme, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, bei neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia kumščiu suduodamas nenustatytą kiekį kartų S. K. į galvos sritį, po smūgio nukritus ant žemės, spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį kartų, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. K. muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, dešinės veido pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių pabrinkimu, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, 1 ir 2-o dantų išnirimu bei viršutinio dešinio danties daliniu išnirimu, tuo padarydamas S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2013-06-28 R. V. šventė išleistuves bendruomenės parke, tačiau pradėjus lyti lietui, pasiprašė, kad leistų į jo pirtį; sutiko. R. V. buvo pasikvietęs savo draugų. Apie 20 val., jis su R. V. lauke prie pirties kepė šašlykus. Buvo išgėręs tik stiklinę alaus, nes ką tik buvo grįžęs iš tėviškės, iš Radviliškio rajono. Girtas nesijautė. Kaime pradėjo eiti kalbos, kad jis pardavinėja kontrabandines cigaretes. Girdėjo iš kaimo žmonių, kad S. K. sakė M, kad ji jam duotų 10 litų, nes pas jį nusipirks kontrabandinių cigarečių. Kadangi tame vakarėlyje buvo S. K., nusprendė jo paklausti, kodėl apie jį kaime skleidžia tokias kalbas. Tada su S. K. prie pirtelės durų apsižodžiavo. S. K. buvo girtas. Sudavė S. K., nes supyko. Neatsimena, į kurią vietą sudavė nukentėjusiajam. Galėjo būti, kad ir gulinčiam spyrė. Supykęs S. K. koja išspyrė šašlykinę, su šašlykais ir visomis žarijomis, tada supyko ir sudavė. Jei nebūtų išspardyta šašlykinė, taip nebūtų atsitikę. S. K. nukrito ant žemės, nes ir taip sunkiai laikėsi ant kojų. Gulinčiam įspyrė, tačiau kiek kartų negali pasakyti, į įvairias kūno vietas. Po to S. K. atsikėlė nuo žemės ir išėjo namo. Konfliktą matė žmona, V. B., jo žmona R. B.. Kiti žmonės dar buvo pastato viduje. Dėl savo veiksmų gailisi. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Sutiktų atlyginti 1000 Lt. Nurodė, kad nukentėjusysis jau prieš įvykį neturėjo dantų. Turtinė padėtis sunki, turi sveikatos problemų, išleidžia 200 Lt vien vaistams. Niekur nedirba, gauna invalidumą, darbo biržoje neregistruotas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl šio nusikaltimo įrodoma jo paties parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

N. S. K. parodė, kad su kaltinamuoju A. P. santykiai anksčiau buvo geri, konfliktų nebūdavo. Birželio 28 d. ruošėsi švęsti draugo R. V. išleistuves. Išgėrinėjo; pradėjo lyti lietus ir A. P. pakvietė į savo pirtelę kepti šašlykų. Apie kontrabandines cigaretes nieko nežino; nebuvo kalbos apie jokias cigaretes. Iškepė vieną porciją šašlykų, atėjo kepti antros ir iš niekur nieko prasidėjo smūgiai. Kaltinamasis priėjo ir iškart nieko nesakęs trenkė. Išspjovė dantis. Eidamas namo, supykęs išspyrė šašlykinę. Kodėl supyko kaltinamasis, nežino. Tik spėjo padėti šašlykus ir pasipylė smūgiai. A. P. nieko nesakė. Sudavė daug smūgių į galvą. Smūgius sudavė iki išverčiant šašlykinę. Kai apvertė šašlykinę, daugiau smūgių nesudavė. Konfliktą matė L. V., G. V.. Į pagalbą niekas neatėjo, nes visi bijo A. P.. Įvykio metu buvo išgėręs. Gindamasis kaltinamajam smūgių nesudavė. Viską pamena gerai. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį 6000 Lt turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai. Civilio ieškinio pagrįsti negali. Neturtinę žalą vertina 3000 Lt dėl patirtos pajuokos kaime, buvo gėda, skaudėjo, buvo mėlynės, naktį negalėjo miegoti, sutriko mityba. Apie 2 savaites skaudėjo galvos srityje, dantis, dantenas. Gydytojai sakė, kad 6000 Lt kainuos dantų tvarkymas. Tvarkyti dantų nepradėjo, nes neturi lėšų. Prieš įvykį dantis turėjo. Liudytojos matė, kaip išspjovė 2 dantis, o trečias dantis judėjo ir po to iškrito.

Liudytoja G. V. parodė, kad 2013-06-28 buvo pas R. V. išleistuvėse, tuo metu ji buvo blaiviū. Matė, kaip S. K. atnešė kepti suvertus šašlykus. Prie pirtelės durų stovėjęs A. P. pribėgo prie S. K., šaukdamas „ką prišnekėjai“. Pasipylė smūgiai, S. K. pargriuvo, tada A. P. jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Matė kaip S. K. iš burnos išspjovė dantis, veidas buvo kruvinas. Šašlykinė jau buvo be šašlykų, kai S. K. išspyrė. Iki smūgio jokio konflikto nebuvo. A. P. atėjo ir nei iš šio, nei iš to spyrė. Nukentėjusysis nesudavė jokių smūgių. Po to S. K. atsistojo ir išėjo namo. Įvykį matė apie 7-8 žmones. A. P. įvykio metu buvo išgėręs.

Liudytoja L. V. parodė, kad 2013 m. sūnus buvo grįžęs atostogų, išvykdamas šventė išleistuves prie tvenkinio. Pradėjo lyti, todėl A. P. pasiūlė eiti švęsti pas jį į pirtelę. Ėjo kepti antros šašlykų porcijos - S. K. išėjo pirmas, ji iš paskos. A. P. stvėrė S. K. už maikės ir klausė, ką prišnekėjo. S. K. nuo smūgių ir nuo tampymo pargriuvo ant žemės. A. P. smūgius sudavė rankomis ir spardė kojomis. S. K. išspjovė dantis. A. P. atsitraukė, o S. K. atsistojo ir iš pykčio apvertė šašlykinę. Tada A. P. pribėgo prie S. K. ir vėl kumčiavo. S. K. buvo visas kruvinas, po konflikto buvo be dantu. Kai apvertė šašlykinę ji buvo be šašlykų.

Iš 2013-07-02 specialisto išvados Nr. G 887/13(05) matyti, kad S. K. padarytos žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, dešinės pusės sumušimas, minkštųjų audinių pabrinkimu, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su viršutinių kairių 1 ir 2-o dantų išnirimu bei viršutinio 1-o dešinio danties išnirimu. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, prieš 2-4 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 7).

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi kaltinamasis viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis įvykio esmines detales pripažino, jos sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Nors A. P. neigia išmušęs nukentėjusiajam dantis, teigia, kad ir prieš šį įvykį S. K. buvo be dantų, tačiau tai vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti pareikšto ieškinio turtinei žalai atlyginti. Teismas neturi pagrindo netikėti paties nukentėjusiojo bei liudytojų, mačiusių, kaip buvo išmušti dantys, parodymais. Be to, specialisto išvadoje aiškiai nurodyta sužalojimų padarymo laikas.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys - 6000 Lt turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.

Nustatyta, jog kaltinamojo A. P. smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, emocinius pergyvenimus ir nepatogumus, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje, nukentėjusysis gydomas nebuvo, tačiau dvi savaites jautė skausmą, neteko trijų dantų, tuo pačiu buvo apribota galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, veika padaryta tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, kaltinamasis nedirba, neįgalus, todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiajam priteistina 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo (LR BPK 115 str.). Nukentėjusysis prašo priteisti 6000 Lt turtinės žalos atlyginimui, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių tokį žalos dydį (pvz., gydymo įstaigos parengto gydymo plano su numatytomis preliminariomis būsimomis išlaidomis už gydymą), nepateikė. Šiuo atveju nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio teisingai nustatyti neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos nėra galimybės. Todėl civiliniam ieškovui nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( LR BPK 115 str. 2 d.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei kitas aplinkybes:

A. P. teistas, teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 89, 90, 114-116). Įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nedirbantis, neįgalus, Biržų Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 47, 52, 88). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos pripažįstama tai, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką A. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nusikalstamą veiką A. P. padarė būdamas teistas už analogiško tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl yra recidyvistas (LR BK 27 str.), bausmė jam skiriama atsižvelgiant į LR BK 56 str. 1 d. nuostatas. Tokiu būdu, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. P. sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tikima, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.

Iš kaltinamojo išieškotinos pašto išlaidos valstybei (LR BPK 105 str. 6 p.) bei 50 procentų jam suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 76,40 Lt (LR BK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 8 mėnesių laisvės atėmimu.

Remiantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vienerių metų) laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir iki 2014-09-01 atsiprašyti nukentėjusiojo S. K..

A. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. P. S. K. iš A. P. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiajam S. K. teisę į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl jos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išieškoti iš A. P. 15,00 Lt pašto išlaidų valstybei.

Išieškoti iš A. P. 76,40 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę paslaugą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.