Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-317-2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-04-29
Bylos Nr.
1A-186-317-2009
Teisminio proceso Nr.
26-1-00528-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Albertas Milinis
Kaltinamasis
D. D.
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Bylos Nr. 1A-186-317/2009Teisėja: Liuba Kymantienė (Proceso Nr. 26-1-00528-2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.; 2.4.7.; 2.4.6.4.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Alberto Milinio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui Valerijui Karpovui, išteisintajam D. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl 2009 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. D. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1d. t.y. 2008 m. balandžio 15 d. naktį apie 4 val. būdamas išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini), pro atvirus buto virtuvės ir kambario langus mėtė tuščius butelius, ko pasėkoje krisdami buteliai pataikė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį TOYOTA PREVIA, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį IĮ „(duomenys neskelbtini)“, padarydamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 3208,65 litų turtinę žalą. Taip savo įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. D. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintas nenustačius, jog dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog kaltinamojo kaltę grindžiančių įrodymų nesurinkta, nei vienas liudytojas nematė, kad kaltinamasis mėtytų butelius, o kaltinimas grindžiamas vien nukentėjusiosios G. K. bei liudytojo L. K. parodymais, kurie yra nevienodi, nenuoseklūs ir prieštaraujantys tarpusavyje, liudytoja R. K. nematė kas metė butelius, o D. D. kaltu neprisipažino. Teismas padarė išvadą, jog K. parodymai yra prieštaringi, o kitų faktinių duomenų, pagrindžiančių D. D. kaltę, apylinkės teismas nenustatė

Teismas taip pat konstatavo, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad buvo pažeista viešoji tvarka ar sutrikdyta visuomenės rimtis, nes be Giedrės ir L. K. šeimos, niekas pretenzijų dėl sutrikdytos rimties ar viešosios tvarkos nereiškė.

Šalies argumentai

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde prašo 2009-02-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį: D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. bei nubausti jį 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl D. D. išteisinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir teigia, kad teismas esminiai pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. nuostatas, netinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Anot apelianto, teismo išvada, kad neįrodyta, jog būtent D. D. dalyvavo padarant nusikaltimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių-byloje surinktų duomenų visumos pagrindu pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytą veiką, numatytą LR BK 284 str. l d.

Prokuroras teigia, jog teismas nuosprendyje nepaneigė paties nusikalstamos veikos fakto, kad nakties metu įvykio vietoje buvo sudaužyti buteliai, apgadintas nukentėjusios automobilis. Tačiau neteisingai įvertintos kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, neteisingai interpretuoti liudytojų ir nukentėjusios parodymai, o tai sąlygojo neteisingas teismo išvadas. Skunde teigiama, jog teismas nuosprendyje teisingai nurodė, jog liudytojai - kaltinamojo bendradarbiai M. D., T. L., K. U., V. S., L. K. parodė, kad negirdėjo triukšmo ir nematė, jog D. D. ar kas kitas mėtytų butelius pro langus. Tačiau teismas nevertino šių liudytojų parodymų kaip patvirtinimo, kad būtent D. D. mėtė butelius. Šie liudytojai patvirtino faktą, kad jie 2008-04-14 apie 23-24 val. visi kartu atvyko pas D. D. į namus (duomenys neskelbtini), atsinešė apie 20 vnt. 0,5 1itro talpos butelių alaus ir visi kartu gėrė. Teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2008-04-15 apie 4val. Visi aukščiau paminėti liudytojai bei pats išteisintasis D. D. patvirtino, kad liudytojai iš buto išėjo apie 2-3 valandą nakties, palikdami vieną D. D.. Taigi nusikaltimo metu (apie 4val.) namuose galėjo būti ir buvo tik vienas D. D.. Prokuroro įsitikinimu, minėtų liudytojų parodymus reikalinga vertinti kaip nusikaltimo faktinių aplinkybių patvirtinimą t.y. kad D. D. bute buvo geriamas alus ir, kad visi išgertieji alaus buteliai liko bute.

Apelianto teigimu, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad prie Pramonės pr. I-jo namo buvo sudaužyti buteliai nuo alaus, kurį gėrė bute kaltinamasis su draugais ir šiais buteliais buvo apgadintas nukentėjusios G. K. įmonei priklausantis automobilis Toyota Previa. Šie faktai fiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, automobilio apgadinimai bei turtinės žalos dydis fiksuotas Kauno Nepriklausomų auto ekspertų biuro kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr.2805008.Be to, įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, jog dužusių butelių etiketės buvo su užrašu „Forto alus", o liudytojas L. K. patvirtino, kad būtent tokios rūšies alus buvo geriamas D. D. bute. Šios aplinkybės teismas skundžiamajame nuosprendyje be pagrindo neaptarė ir neįvertino.

Skunde prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai įvertino nukentėjusios G. K., liudytojų L. K. ir R. K. parodymus kaip nevienodus, nenuoseklius ir prieštaraujančius tarpusavyje. Nukentėjusioji bei liudytojai vienareikšmiškai parodė, kad 2008-04-15 apie 4 val. jie prabudo nuo triukšmo-buvo pažadinti dūžtančių butelių garso, dėl to pradėjo verkti ir kartu gyvenantis R K. kūdikis. Jie visi buvo išėję į balkoną ir matė apačioje ant žemės, prie automobilio Toyota Previa besimėtančias butelių duženas, matė iš viršaus dar krentančius butelius (tiek pavienius, tiek sudėtus maišelyje), tačiau smulkiai atpasakoti kiekvieno jų veiksmus liudytojai negalėjo dėl kilusios sumaišties, išgąsčio ir atsiradusios nervinės įtampos. Prokuroro įsitikinimu, nėra jokio pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, t.y. kad jie išgirdo dūžtančių butelių triukšmą, kad matė krentančius butelius iš viršaus, kadangi butelių duženos yra fiksuotos įvykio vietos apžiūros metu, dužusių butelių stiklus ir butelius maišelyje tvirtino matęs ryte atsikėlęs G. K. kaimynas liudytojas R. J.. L. K. parodė, kad išėjęs į lauką apžiūrėti apgadinto automobilio, matė, kad penktame aukšte esančiame ir D. D. nuomojamame bute dega šviesa, matė, kaip vyriškis pravėręs virtuvės langą išmetė dar vieną butelį, nukritusi apie metro atstumu nuo L. K.. Vyriškį, metusį butelį, jis įsidėmėjo pagal šviečiančiame lange matomą žmogaus siluetą. Liudytojas iki šio įvykio nežinojo kas kaltinime nurodytame bute gyveno D. D.. Tačiau kaltinamąjį jis atpažino pagal kūno sudėjimą.

Apelianto teigimu, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai neaptarė ir nevertino policijos pareigūnų liudytojų G. J. ir A. M. parodymų, kad atvykę prie (duomenys neskelbtini) namo, jie kartu su liudytoju G. K. ėjo į jo nurodytą butą Nr. 17, tačiau, nors bute ir degė šviesa bei girdėjosi garsai, durų niekas neatidarė. Tai taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad jis 4 val. jau miegojo ir jam niekas jokių pretenzijų tą vakarą nepareiškė.

Skunde nurodoma, jog Dainavos PK ikiteisminio tyrimo registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad 2008-04-15 būtent G. K. pranešė, jog 2008-04-15 apie 4 val. ryto prie (duomenys neskelbtini) namo nepažįstami asmenys iš chuliganiškų paskatų apmėtė iš butelių jai priklausantį automobilį Toyota Previa ir jį apgadino. Apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta apžiūrėta 2008-04-15 nuo 4 val. 55 min. iki 5 val. 40min. Prokuroro nuomone, šiuos rašytinus įrodymus teismas nepagrįstai akcentavo ir vertino tik jų turinį ribota apimtimi t.y. kad pranešimai ir dokumentuose esanti informacija nukreipta tik į automobilio apgadinimą, o apie triukšmą, viešosios tvarkos pažeidimą bei visuomenės rimties trikdymą visiškai jokios kalbos nebuvo. Prokuroras teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo pranešimo apie viešosios tvarkos pažeidimą - skundžiamajame nuosprendyje aptartas Dainavos PK ikiteisminio registracijos žurnalo išrašas patvirtina tai, jog G. K. pranešė apie iš chuliganiškų paskatų apmėtytą buteliais jos automobilį. Ši aplinkybė prieštarauja teismo išvadoms.

Prokuroro nuomone, nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad nesurinkta įrodymų, patvirtinančių viešosios tvarkos ar visuomenės rimties sutrikdymą, nes be Giedrės ir L. K. šeimos niekas pretenzijų dėl sutrikdytos rimties ar viešosios tvarkos nereiškė. Kaltinamojo veiksmai, t.y. butelių mėtymas nakties metu iš daugiabučio namo buto, vienareikšmiškai turi būti vertinami kaip atitinkantys LR BK 284 str. 1 d. numatytos veikos objektyviems požymiams, nes tai įžūlūs, vandališki veiksmai, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai veiksmai. Dėl jų buvo pažadinta K. šeima, mėtomais buteliais apgadintas nukentėjusios automobilis, stovėjęs po jų langais. Dėl tokio kaltinamojo elgesio K. šeimoje kilo sumaištis, pradėjo verkti kartu gyvenantis kūdikis, nukentėjusioji G. K. patyrė ne tik turtinę bet ir neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nervine įtampa, kitomis neigiamomis emocijomis. Tokie veiksmai bei pasekmės LR BK 284 str. l d. prasme turi būti vertinamos kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, o kitų namo gyventojų požiūris bei jų subjektyvus jų vertinimas negali būti traktuojamas kaip nepakankamas viešosios rimties trikdymas.

Apelianto nuomone, tiek kaltinamojo D. D. veiksmai - butelių mėtymas per langą nakties metu į daugiabučio namo kiemą-objektyviai pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, kilo kaltinime nurodytos pasekmės, todėl teismas nepagrįstai suabejojo nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 str. l d. požymių buvimu.

Prokuroras prašo skiriant D. D. bausmę, atsižvelgti: į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį - kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, į jo asmenybę - neteistas, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Išteisintasis D. D. bei jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas. Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais.

Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog nėra įrodyta, kad kaltinamasis padarė LR BK 284 str. 1d. numatytą veiką. Tokia teismo išvada neatitinka teisme ištirtų faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog D. D. 2008 m. balandžio 15 d. naktį atliko kaltinime nurodytus veiksmus t.y. pro atvirus buto virtuvės ir kambario langus (duomenys neskelbtini) apie 4 val. nakties išmetė tuščius butelius, ko pasėkoje krisdami buteliai pataikė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį TOYOTA PREVIA, priklausantį IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais veiksmai jis padarė IĮ „Giedrūta“ 3208,65 litų turtinę žalą bei savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nors D. D. nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina nukentėjusios, liudytojų parodymais bei kita teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, kurią apylinkės teismas netinkamai įvertino.

Kaltinamasis parodė, kad jis nuomojo butą Pramonės pr. 1-17 Kaune, 2008-04-14 vakare su bendradarbiais iš PC (duomenys neskelbtini) grįžo į jį pasėdėti, pasiklausyti muzikos, išgerti alaus. Jie gurkšnojo alų iki 2 valandos nakties, o apie 2.30 val. jis iškvietė draugams taksi ir šie išvyko į namus. 4 valandą nakties jis jau miegojo, jokių butelių per langą ar balkoną nemėtė, niekas jam pastabų nereiškė, trenksmų jis negirdėjo, o likusius bute alaus butelius sekančią dieną apie 15 val. jis išnešė į konteinerį.

Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai tokiais D. D. parodymais tikėjo ir jais vadovavosi, nes juos paneigia anksčiau D. D. visiškai nepažinoję ir jį apkaltinti nusikaltimu nesuinteresuoti asmenys-nukentėjusioji G. K., liudytojai L. K., R. K., kurių parodymais apylinkės teismas visiškai nemotyvuotai ir be pagrindo suabejojo, jai netikėjo ir pripažino nepakankamais kaltinamojo kaltės įrodymu.

Nukentėjusioji G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2008-04-15 apie 4 val. kartu su vyru L. K. ir dukra R. K. pabudo nuo dūžtančių butelių keliamo triukšmo, sklindančio iš kiemo. Išėję į balkoną jie pamatė, jog ant žemės, netoli jos įmonei priklausančio automobilio, yra pilna išmėtytų butelių bei jų šukių. Jos sutuoktiniui išėjus į kiemą pasižiūrėti, kas darosi bei apžiūrėti automobilio, būdama balkone ji matė, kaip iš jų namo penkto aukšto krito maišas su buteliais. Supratusi, jog butelius per langą mėto namo 5 aukšte gyvenantis asmuo, apie įvykį ji pranešė policijai. Atvykę policijos darbuotojai apžiūrėjo įvykio vietą, os apgadintą automobilį. Vyras su policijos darbuotojais buvo nuėjęs į 5 namo aukšte esantį 17 butą, tačiau niekas buto durų neatidarė (b. l. 126-128).

Nors nukentėjusioji ir nenurodė, kad būtent kaltinamasis D. D. metė maišelį su buteliais, tačiau nurodė, jog matė, kad maišelis su buteliais buvo išmestas būtent iš penktojo aukšto balkono, t.y. iš buto, kurį nuomojosi kaltinamasis D. D.. Tokiais nukentėjusiosios G. K. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie nėra paneigti objektyviais duomenimis, iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka kitų liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus.

Liudytojas L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad 2008-04-14 vakare buvo girdimas triukšmas iš jų namo penktame aukšte esančio buto, esančio virš jų buto. Apie 23 val. visa jų šeima nuėjo miegoti, tačiau 2008-04-15 apie 4 val. pabudo nuo dūžtančio stiklo garsų. Dėl tokio triukšmo pabudo visa šeima t.y. jo žmona G. K., dukra R. K., pradėjo verkti anūkas. Išėjęs į balkoną jis pamatė, jog po balkonu ant žemės ir aplink jų automobilį yra primėtyta alaus butelių, jų šukių. Išėjęs į kiemą apžiūrėti žmonos automobilio, jis pamatė, kad jis yra stipriai apgadintas iš aukšto kritusiais buteliais. Pažiūrėjęs į viršų, jis pamatė, kad penktame namo aukšte esančiame bute dar dega šviesa, o pravėręs virtuvės langą vyriškis išmetė alaus butelį, kuris nukrito apie metro atstumu nuo jo. Vyriškį, metusį butelį, jis įsidėmėjo pagal šviečiančiame lange matomą žmogaus siluetą, jo kūno sudėjimą. Liudytojas taip pat patvirtino, jog iki šio įvykio jis net nežinojo, kas gyvena tame bute, iš kurio buvo išmesti alaus buteliai. Jis parodė, kad apie įvykį jo žmona pranešė policijai ir jis sulaukė policijos kieme. Atvykę policijos darbuotojai apžiūrėjo įvykio vietą, apgadintą jo žmonos automobilį. Jis jiems nurodė, iš kur matė metamą butelį ir kartu su policijos darbuotojais nuėjo prie kaltinamojo nuomojamo buto durų, tačiau į jas beldžiant, niekas durų neatidarė, jų į butą neįsileido, nors u durų buvo girdėti, kad kažkas yra bute. Po kelių dienų jis pamatė einantį D. D., atpažino jį kaip asmenį, metusį butelį, pasivijo jį ir pasakė, jog matė, kaip šis mėtė naktį butelius ir sugadino jų automobilį. Atpažino D. D. laiptinėje pagal jo bendrą kūno sudėjimą. (b. l. 16-17, b. l. 128-130).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. taip pat patvirtino, jog 2008-04-15 naktį kartu su motina ir patėviu pabudo nuo dūžtančio stiklo keliamo triukšmo kieme, pradėjo verkti jos kūdikis. Išėjusi pažiūrėti į balkoną, ji matė kaip iš aukščiau esančio buto krito buteliai-tiek maišelyje, tiek pavieniai. Patėvis L. K. išėjo į kiemą apžiūrėti motinos automobilio, o ji stengėsi nuraminti kūdikį. Nors ji ir nematė, kas mėtė butelius, tačiau jos manymu, butelius galėjo mėtyti tik iš penktame aukšte buto esančio, nes ketvirtame aukšte gyvena viena tvarkinga moteris (b. l. 152-153).

Kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. K., liudytojų L. K. ir R. K. parodymais, kad jie iš vakaro girdėjo triukšmą D. D. nuomojamame bute, o naktį išgirdo dūžtančių butelių triukšmą, matė krentančius butelius iš viršaus, nes butelių duženos yra užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole (b. l.4-6), liudytojas R. J. patvirtino, jog girdėjo duslų triukšmą, tačiau nesikėlė pažiūrėti, o atsikėlęs ryte apie 9 val. per langą matė daug sudaužytų butelių po langais (b. l. 134-135).

Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai - kaltinamojo D. D. bendradarbiai – M. D., T. L., V. S., K. U., L. K., Jie davė tokius pat parodymus, t.y. kad 2008-04-14 apie 23-24 val. visi kartu atvyko pas D. D. į jo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), atsinešė apie 20vnt. 0,5 l talpos butelių alaus ir jį visi kartu gėrė, tačiau jie patys butelių per langą ar per balkoną nemėtė, jiems būnant pas D. D. niekas butelių nemėtė. Jie visi patvirtino, kad apie išvyko iš D. D. buto apie 2-3 val. nakties ir bute liko tik D. D. (b. l. 131-134). Liudytojas T. L. dar nurodė, jog D. D. bute buvo geriamas būtent „Forto“ alus(b. l. 132) t.y. būtent toks, kokių butelių bei jų duženų buvo rasta įvykio vietoje (b. l. 4-6).

Apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai ir nepakankamai motyvuotai nurodė, kad nei vienas liudytojas nematė, kad būtent D. D. mėtė butelius per langą, kad nukentėjusios bei liudytojo L. K. parodymai yra nevienodi, nenuoseklūs ir prieštaraujantys tarpusavyje.

Apylinkės teismui nebuvo objektyvaus pagrindo abejoti tiek butelį metantį D. D. mačiusio L. K. parodymais, tiek ir nukentėjusios G. K. bei jos dukters-R. K. parodymais. Jie iš esmės yra nuoseklūs, atitinka vieni kitus. Parodymų neatitikimas neesminėmis detalėmis paaiškinamas tuo, jog nusikaltimo naktį jie buvo išbudinti iš miegų, buvo sukrėsti įvykio ir dėl susijaudinimo galėjo ne tik nepamatyti visų įvykio detalių vienodai, bet ir visiškai vienodai jų interpretuoti. Tačiau esminėmis įvykio detalėmis šių asmenų parodymai yra vienodi, jai abejoti nėra dėl ko. Iki nusikaltimo jie nei vienas D. D. nepažinojo, nežinojo, jog būtent jis gyvena bute, iš kurio jie matė krentant butelius. Todėl manyti, jog šie asmenys apkalba D. D., nėra jokio pagrindo.

Pagrįstas abejones D. D. parodymais, kad tuoj po to, kai jo draugai išėjo į namus, jis nuėjo miegoti ir nieko negirdėjo, o alaus butelius jis nunešė į šiukšlių konteinerį kitą dieną, kelia liudytojų-policijos pareigūnų G. J. ir A. M. parodymai. Šie asmenys patvirtino, kad pagal iškvietimą atvykę prie (duomenys neskelbtini) namo, matė prie namo primėtyta butelių bei jų duženų, apgadintą automobilį Toyota Previa, kartu su liudytoju G. K. nuėjo prie jo nurodyto buto Nr.17 durų, beldė į jas, tačiau nors bute ir degė šviesa bei girdėjosi garsai, durų jiems niekas neatidarė. Tai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis 4 val. miegojo ir jam niekas jokių pretenzijų tą vakarą nepareiškė.

Akivaizdu, kad jei D. D. nebūtų pats mėtęs butelių per langą, beldžiant į jo nuomojamo buto duris policijos darbuotojams, jis būtų tikrai atidaręs buto duris ir pašalinęs bet kokias abejones dėl įvykio.

Dainavos PK ikiteisminio tyrimo registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad 2008-04-15 G. K. pranešė, jog 2008-04-15 apie 4 val. ryto prie Pramonės pr. 1 namo nepažįstami asmenys iš chuliganiškų paskatų apmėtė buteliais jai priklausantį automobilį Toyota Previa ir jį apgadino(b.l. 164-166).

Apžiūros protokolas patvirtina nukentėjusios bei aptartų liudytojų parodymus, kad 2008-04-15 4val. 55 min.-5 val. 40min. apžiūrint įvykio vietą bei G. K. automobilį, rasta prie jo daug butelių šukių bei butelių, apgadintas automobilis Toyota Previa (b.l. 4-7). Dėl automobiliui padarytų apgadinimo buvo padaryta 8154 Lt. žala, o G. K. nebuvo atlyginta 3208,65 Lt. žala(b.l. 15).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad visuomenės rimtis ar tvarka gali būti sutrikdoma vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Kad nusikalstamą veiką būtų galima kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. l d., turi kilti pasekmės, tai yra visuomenės rimtis ar tvarka turi būti realiai sutrikdomi, nes LR BK 284 str. l d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, dėl ko čia numatytos pasekmės yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis. Visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan. Sprendžiant apie tai, kad kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, būtina atsižvelgti į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks buvo nukentėjusiųjų skaičius ir kas nukentėjo (vaikai, moterys, pagyvenę žmonės ir t.t.), kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Nepagrįsti apylinkės teismo teiginiai nuosprendyje, jog aptartų įrodymų nepakanka išvadai, kad 2008-04-15 nakties metu per langą butelius per savo nuomojo buto langą mėtė būtent D. D. ir, kad tokiais veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką ir padarė LR BK 284 str. 1d. numatytą veiką..

Tokie kaltinamojo veiksmai aiškiai sukėlė triukšmą viešoje vietoje-namo Pramonės pr. 1 kieme. Akivaizdu, kad būtent dėl kaltinamojo išmestų butelių sukelto triukšmo iš miego prabudo G. ir L. K., R. K., jos mažametis vaikas. Neginčijama ir tai, kad butelių mėtymas per langą nakties metu į kiemą ir ant svetimo automobilio-yra įžūlūs, viešą tvarką pažeidžiantys ir nepagarbą visuomenei bei cinizmą rodantys vandališki veiksmai, kurie sutrikdė asmenų rimtį. Tokiais veiksmais kaltinamasis parodė nepagarbą nakties metu ramiai besiilsintiems asmenims, padarę ne tik moralinę žalą jiems, bet ir materialinę žalą G. K.. Tokie jo veiksmai neteisėti, akivaizdžiai atitinka nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 str. 1d. požymius ir visiškai neturi reikšmės ta aplinkybė, jog dėl viešos tvarkos pažeidimo ir kaltinamojo chuliganiškų veiksmų pretenzijas pareiškė tik nukentėjusioji bei jos šeimos nariai. Kolegija pripažįsta, jog būtent kaltinamasis padarė LR BK 284 str. 1d. numatytus veiksmus ir privalo už juos atsakyti.

Pripažindama D. D. padarius LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką ir skirdama už ją bausmę, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.- į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. D. D. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi nukentėjusios ir civilinės ieškovės skundo baudžiamojoje byloje nėra, civilinio ieškinio ji teisme atsisakė, o prokuroras apeliaciniame skunde neprašė tenkinti nukentėjusios tyrimo metu reikšto civilinio ieškinio, jis nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p..

nusprendė:

Kauno m. apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendį, kuriuo D. D. išteisintas dėl veikos numatytos LR BK 284 str. 1d. ir priimti dėl skundo naują nuosprendį.

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 10 MGL (1300 Lt) baudą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Albertas MilinisJurgis Kiškis