Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jo įgaliotam atstovui L.Lobeckiui, Valstybinės darbo inspekcijos (toliau tekste - VDI) Vilniaus skyriaus atstovui J.Valaskevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2014 m. vasario 6 d. VDI Vilniaus skyriaus įgaliotas vyr.darbo inspektorius G. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.0897-0043 už tai, kad

A. M., būdamas MB „Miškotvarka“ direktoriumi pažeidė LR darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido S. Z., gim. 1990-09-07, ir T. J., gim.1984-04-07, dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau-VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. 2013 m. gruodžio 4 d. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau-VDI) Vilniaus skyrius gavo pranešimą apie nelaimingą atsitikimą darbe MB „Miškotvarka“. Tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 3 d. nuo 9.00 val. buvo atliekami miško kirtimo darbai Aluonos km., Trakų raj. Atliekant darbus kirtavietėje krentantis medis prispaudė S. Z.. Apie šį atsitikimą 2013 m. gruodžio 3 d. 10.00 val. Bendrąjį pagalbos centrą informavo T. J.. S. Z. 2013 m. gruodžio 10 d. atliktos apklausos metu teigė, kad darbo sutarties ir darbuotojo pažymėjimo pradėjęs dirbti neturėjo, tą dieną jokių dokumentų nepasirašinėjo, 2014 m. sausio 22 d. atliktos apklausos metu T. J. teigė, kad darbo sutartį pasirašė tik 2013 m. gruodžio 3 d. vakare, t.y. grįžęs po darbo. Apie S. Z. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta 2013-12-03 d. 10 val.6 min., apie T. J. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta 2013-12-03 d. 10 val. 27 min., t.y. jau po nelaimingo atsitikimo. MB „Miškotvarka“ direktorius A. M. neužtikrindamas, kad S. Z. ir T. J. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią, pažeidė LR darbo kodekso 98 str.1d.1p. ir 2p. nuostatas. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) str.1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. pažeidimo padarymo faktą pripažino iš dalies, gailisi dėl savo veiksmų ir nurodė, kad tyčios bei motyvų priimti nelegaliam darbui S. Z. bei T. J. jis neturėjo. Abu šie asmenys dėl darbo kreipėsi dar 2013 m. lapkričio mėnesį. MB „Miškotvarka“ buvo reikalingi pjūklininkai, tačiau jie neturėjo pažymėjimų. Su jais bei mokymo centru buvo sudarytos trišalės praktinio mokymo sutartys, vyko teoriniai bei praktiniai mokymai. Buvo sutarta su jais, kad jei išlaikys egzaminą, tai nuo 2013 m. gruodžio 3 d. pradeda dirbti. Ryte susitiko su T. J. prie parduotuvės Žirmūnuose. T. J. vairavo, todėl padėjo jam ant panelės darbo sutartį, jis žadėjo pasirašyti ją atvykus į darbo vietą. Prie PC “Mada“ į automobilį įlipo S. Z., padavė jam darbo sutartį, jis ją pasirašė. Kartu važiavo A. S. ir V. K.. Po to jis iš automobilio išlipo. Kadangi tą rytą buvo labai užsiėmęs, neperdavė buhalterei duomenų, kad ji apie įdarbinimą praneštų Sodrai. Po to jam paskambino ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą. Taigi, tikslo įdarbinti minėtus asmenis nelegaliai neturėjo, darbo pažymėjimų paruošti nespėjo. T. J. tos dienos vakare atidavė jam pasirašytą darbo sutartį. Pripažįsta, kad kai kurie dokumentai dėl darbo saugos nebuvo pasirašyti. S. Z. ligoninėje jis aplankė tą pačią dieną.

Liudytojas S. Z. parodė, kad su A. M. buvo sutarta, kad po apmokymo jis bus įdarbintas pjūklininku. 2013 m. gruodžio 2 d. išlaikė pjūklininko egzaminą. Kitą dieną turėjo pradėti dirbti. Ryte jį paėmė į automobilį prie PC „Mada“. A. M. davė jam pasirašyti darbo sutartį, jis pasirašė šį dokumentą, Andrius pasiėmė sutartį, nes buvo tik vienas egzempliorius. Tokį pat dokumentą Andrius davė ir T. J., kuris padėjo jį ant automobilio panelės. Žurnale nepasirašinėjo. Miške įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis buvo sužalotas, atsidūrė ligoninėje. A. M. aplankė jį ligoninėje tą pačią dieną. Po 5 dienų ligoninėje jį apklausė tyrėja, darė jam psichologinį spaudimą, neužfiksavo jo žodžių apie tai, kad jis ryte pasirašė darbo sutartį, parašė priešingai. Nors jis pasirašė protokole, kad jį perskaitė, realiai to nedarė, jautė vaistų poveikį.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2014 m. gruodžio 3 d. ryte važiavo automobiliu, kurį vairavo T. J.. Nuo „Hyper Rimi“ nuvažiavo prie PC „Mada“, kur įlipo S. Z.. A. M. davė S. Z. pasirašyti dokumentus, sakė pasirašyti ir T. J., kuris žadėjo pasirašyti vėliau. Automobilyje direktorius A. M. darė jiems darbo instruktažą: “S. Z. bevažiuojant turbūt pasirašė popierius, bet ne kirtavietėje“.

Liudytojas T. J. parodė, kad po apmokymų turėjo pradėti dirbti. Ryte (2013-12-03d.) susitiko su direktoriumi A. M., V. K., A. S.. Jis vairavo. Prie parduotuvės „Mada“ paėmė S. Z.. Pastarasis pasirašinėjo, tačiau negali pasakyti, kokius dokumentus. Jis gi gavo sutarties tekstą iš direktoriaus, o pasirašė ją po darbo, apie 16 val. Po pasirašymo mieste susitiko su A. M. ir įteikė jam sutarties tekstą. Taigi, prasidėjus miške darbui darbo sutartis pasirašyta dar nebuvo. Įvyko nelaimingas atsitikimas, medis prispaudė S. Z., jis skambino greitajai pagalbai, informavo telefonu apie įvykį direktorių.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas S. Z.. 2013 m. gruodžio 10 d. ligoninėje apklausė S. Z.. Apklausa buvo atlikta leidus gydytojams. Nukentėjusysis papasakojo apie darbą MB „Miškotvarka“, nurodė, kad iki nelaimingo atsitikimo darbo sutartis su juo pasirašyta nebuvo. Jis perskaitė apklausos protokolą, pastabų jam neturėjo. Vėliau buvo apklaustas liudytoju T. J., iš kurio parodymų suprato, kad darbo sutartis su juo buvo pasirašyta vakare, t.y. jau po nelaimingo atsitikimo. Kiek suprato, abu jie dirbo nelegaliai. Pažymi, kad negali būti kalbos apie spaudimą liudytojams, jie laisvai dėstė apie įvykio aplinkybes.

Liudytoja G. J. parodė, kad atlieka buhalterinę apskaitą MB „Miškotvarka“, siunčia Sodrai duomenis apie asmenų įdarbinimą ir atleidimą. Įvykio dieną jai paskambino direktorius A. M. ir paprašė įdarbinti T. J. ir S. Z.. Klausė jo, nuo kada. Direktorius pasakė, kad nuo šiandien. Pranešė jų duomenis Sodrai. Dažniausiai ji ruošdavo sutarčių tekstus, siųsdavo direktoriui, šį kartą buvo kitaip, direktorius pats galėjo turėti šablonus ir ruošti sutarčių tekstus.

Bylos medžiagoje yra pridėtas 2014-02-07 Nelegalaus darbo tyrimo aktas, iš kurio matyti, kad abu darbininkai (T. J. ir S. Z.) darbą MB „Miškotvarka“ pradėjo nepasirašę darbo sutarties, VDI patikrinimu konstatuota, kad T. J. sutartį pasirašė 2013-12-03 vakare, t.y. po darbo, o darbo sutarties su S. Z. projektą G. J. išsiuntė direktoriui A. M. tik 2013-12-04 d. (b.l.3-4).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M., tiek ir T. J. neginčija, kad 2013-12-03 ryte T. J. darbą miške pradėjo be pasirašytos darbo sutarties. Apie jo įdarbinimą teritoriniam SODROS skyriui buvo praneša 2013-12-03 10.27 val., t.y. jau įvykus nelaimingam atsitikimui su darbininku S. Z..

S. Z. teismo proceso metu, būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą teismo procese, parodė, kad 2013-12-03 ryte automobilyje prie PC „Mada“ direktorius A. M. įteikė jam pasirašyti darbo sutartį, kurios tekstą jis pasirašė ir įteikė direktoriui.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad S. Z. davė teismui melagingus parodymus apie darbo sutarties pasirašymo laiką ir aplinkybes. Teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo eigoje 2013-12-10, būdamas apklaustas tyrėjos J. Ž., kuomet jis parodė: „prieš laikant egzaminą direktorius sakė, kad mane įdarbins oficialiai ir sutvarkys visus reikalus, jokių dokumentų dieną 2013-12-03 nepasirašinėjau“ ( b.l.6-8). Liudytoja J. Ž. nurodė teismui, kad S. Z. parodymus davė laisvai, gera valia, niekieno neįtakojamas. Pažymėtina, kad įvykus nelaimingam atsitikimui su S. Z. T. J. 2013-12-03 10 val. 00 min. 17 sek., skambino pagalbos telefonu 112 (b.l.37-38). Kaip parodė liudytojas T. J., apie darbininko sužalojimą jis telefonu pranešė direktoriui. Liudytoja G. J. teigia, kad jai skambino direktorius ir nurodė informuoti SODRĄ apie S. Z. ir T. J. įdarbinimą, ką ji ir padarė atitinkamai: 10.06 val. ir 10.27 val. (b.l.4). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausoje G. J. parodė, jog iki 2014-01-16 direktorius jai negrąžino darbo sutarčių su minėtais darbininkais (b.l.22-23). Liudytojas A. S., apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu, buvęs automobilyje, parodė, kad jis „spėja, kad ten buvo darbo sutartis“, kad „S. Z. bevažiuojant turbūt pasirašė popierius, bet ne kirtavietėje“, tokiu būdu, jis aiškiai negali patvirtinti, kad S. Z. pasirašė darbo sutartį iki darbo pradžios, automobilyje ( b.l.77-78).

Taigi, teismas daro išvadą, kad iki nelaimingo atsitikimo miške su T. J. ir S. Z. darbo sutartys pasirašytos nebuvo, SODRA apie jų įdarbinimą informuota nebuvo.

MB „Miškotvarka“ direktorius A. M. nurodo, kad jis neturėjo tikslo įdarbinti abu darbininkus be darbo sutarčių, kad jis siuntė juos apmokymams, šie išlaikė egzaminą. Tokie jo aiškinimai nėra paneigti, tačiau jie nekeičia direktoriaus veikos kvalifikavimo.

Tarp jų buvo susitarta dėl darbo vietos, atliekamo darbo pobūdžio, t.y. susitarimas turėjo darbo sutarties požymius, tačiau darbo sutartis iki darbo pradžios su abiem darbininkais pasirašyta nebuvo, apie ją nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką konstatuojama, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005; N575-858/2010, N575-1809/2010, N575-3300/2010).

A. M. kaltė dėl leidimo nelegaliai dirbti T. J. ir S. Z. byloje surinktų įrodymų visuma yra įrodyta. Savo veiksmais jis pažeidė Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 41³ str. 1 d.

A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. aiškina, kad jis gailisi dėl įdarbinimo tvarkos pažeidimo, tačiau teismas negali jo pozicijos laikyti prisipažinimu ir gailėjimusi, nes jis neigia tam tikras įvykio aplinkybes, nurodo tikrovės neatitinkančius paaiškinimus dėl darbo sutarčių pasirašymo aplinkybių.

Administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41(3) str.1d. traukiamas pirmą kartą. Galiojančių nuobaudų neturi.

Pagrindo taikyti LR ATPK 30/1 str. nuostatas A. M. atžvilgiu nenustatyta.

A. M. už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį skirtina artima minimaliai bauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį skirti po 3500 Lt baudos, iš viso už du nelegaliai dirbusius asmenis skiriant 7000 Lt baudą.

S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Viršuliškių gt. 53B-88, Vilniuje, už žinomai melagingų parodymų davimą Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal požymius Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 6020.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.