- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-495-50-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Violeta Miliuvienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- M. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. (M. B. ), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d. ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 10 d., apie 14 val. 50 min., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį ,,Renault 19“ ir važiuodamas P. Lideikio gatve, Klaipėdos mieste, pažeidė eismo saugumo taisykles – važiuodamas antrąja eismo juosta nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo vairuojamas automobilis partrenkė per gatvės važiuojamąją dalį ėjusią J. B. , kuri dėl patirtos traumos mirė.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, todėl nuosprendis keistinas. Prokurorės manymu, teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant kaltininkui bausmę yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, bet negali būti ignoruojamos ar nuvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba bei vieta vertybių sistemoje. Pažymi, jog pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas, iškraipomos įstatymo leidėjo nustatytos baudžiamosios atsakomybės ribos. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamjųjų teisinių santykių subjektų interesus. Prokurorės manymu, asmens, vairavusio transporto priemonę, apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, šiurkštus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nulėmęs eismo įvykį, dėl kurio žūvo žmogus, paneigia bet kokią galimybę taikyti asmeniui tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes bausmės paskirtis nebus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką ir bausmės vykdymą atidėdamas, nepakankamai įvertino, jog kaltinamasis M. B. šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidamas Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio ypatumus bei matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko, įvykus eismo įvykiui, žuvo žmogus. Nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiama jo asmenybės charakteristika negali sumenkinti labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei. Prokurorės manymu, atsižvelgus į M. B. padaryto nusikaltimo sunkias pasekmes, veikos pavojingumą bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje.
Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistasis M. B. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo visos sąlygos taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau prokurorė to nepadarė. Mano, jog ir šiuo atveju yra visos sąlygos nutraukti bylą nuteistajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nurodo, jog su nukentėjusiuoju A. B. susitaikė, jo atsiprašė, atlygino didžiąją dalį padarytos žalos, dėl kitos dalies atlyginimo susitarė ir sudarė rašytinę sutartį. Mano, jog teismas turėtų atsižvelgti, kad eismo įvykis kilo iš dalies ir dėl labai neatsargių pačios žuvusiosios veiksmų. Pažymi, jog prokurorė visiškai nepagrįstai savo apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2009-06-10 apžvalgos Nr. 30 nuostatomis, cituoja pavienius iš konteksto paimtus sakinius, todėl šios nuostatos netinkamos ir neturėtų būti taikomos.
Apeliacijos teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo nuosprendį pakeisti, panaikinti BK 75 str. taikymą, nuteistasis ir gynėjas prašo skundą atmesti.
Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas: nors apeliacinio skundo argumentai pagrindžia bendrąsias nuostatas, jog asmeniui, vairavusiam transporto priemonę būnant neblaiviam ir sukėlusiam sunkias pasekmes, neturi būti švelninama baudžiamoji atsakomybė, tačiau sprendžiant konkrečius atsakomybės klausimus, atsižvelgtina į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su baudžiamojo įstatymo, numatančio bendruosius bausmės skyrimo ir jos vykdymo atidėjimo pagrindus, taikymu.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jis pripažintas kaltu, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir priimdamas sprendimą jos vykdymą atidėti, konstatavo veikos pavojingumą ir pobūdį, tačiau atsižvelgė į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistasis administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, išsprendė žalos atlyginimo nukentėjusiosios sutuoktiniui klausimą. Šie teismo argumentai vis dėlto yra pakankamai svarbūs, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų atidėtas. Manytina, kad paskirtoji bausmė atitinka veikos pavojingumą ir dėl to kilusias pasekmes. Nors proceso metu buvo sprendžiamas nuteistojo ir nukentėjusiojo susitaikymo klausimas, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 3 p. šioje byloje toks susitaikymas nebuvo galimas, tačiau, kita vertus, tai rodo nuteistojo elgesį ir norą gailėtis dėl padarytos veikos, antra, nuteistasis iki bylos pradėjimo nagrinėti teisiamajame posėdyje išsprendė žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, kas rodo nuteistojo valią bent iš dalies sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
Savaime suprantama, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra visuomenei pavojų keliantis reiškinys, dėl to, kilus sunkioms pasekmėms, nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu pagal baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad eismo įvykiui kilti reikšmės turėjo ir pačios nukentėjusiosios neatsargus elgesys. Su tokia teismo išvada sutikti privalu, nes byloje nustatyti duomenys tai patvirtina, todėl kilusios sunkios pasekmės iš dalies sietinos su atsitiktinumo galimybėmis.
Esant tokioms aplinkybėms, kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straispnį priežasčių nėra. Nors kaltinamasis įvykio metu transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, tačiau daugiau neigiamai apibūdinančių duomenų nėra, todėl realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nebūtų optimalus bausmės tikslų įgyvendinimo rezultatas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.