- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- A-492-1757-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02133-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lelija“ 2013 m. lapkričio 4 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir Kauno miesto skyrius) 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-3431 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1954 bei įpareigoti atsakovą sudaryti su UAB „Lelija“ valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ne trumpesniam kaip 50 (penkiasdešimties) metų terminui.
Pareiškėjas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1870 metais. Pareiškėjas 2013 m. birželio 19 d. raštu Nr. 04-180 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių su prašymu išnuomoti žemės sklypą, kuris reikalingas pastato ir kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį. Atsakovas atsisakė išnuomoti žemės sklypą, savo atsakymą grįsdamas tuo, kad žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri ginčo pastatui yra pasibaigusi. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo atveju žemės sklypas yra reikalingas eksploatuoti pastatą pagal jo tiesioginę paskirtį. Pareiškėjui, kaip pastato savininkui, yra būtina teisė naudotis žemės sklypu prie pastato. Rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, kuriame numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostata, kad žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams; žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę, CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims, nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Mano, kad atsakovas formaliai vertino ir taikė teisės aktus, nesigilindamas į susiklosčiusios situacijos esmę ir į faktinį pastato naudojimą. Pažymėjo, kad teisės aktai, nustatantys pastatų gyvavimo trukmę, yra rekomendacinio pobūdžio ir atsisakymas sudaryti nuomos sutartį šiuo pagrindu yra formalus. Paaiškino, kad pareiškėjas turi tikslą investuoti į pastato, kuris yra kultūros paveldo dalis, atnaujinimą ir rekonstrukciją, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Nurodė, jog pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktus duomenis pastato fizinis nusidėvėjimas yra 75 procentai. Kitaip tariant, priešingai negu nurodo savo teoriniuose skaičiavimuose atsakovas, oficialūs ir nenuginčyti duomenys patvirtina, kad pastatas yra tinkamas naudojimui pagal paskirtį. Pastato gyvavimo trukmės apskaičiavimas nesuteikia pagrindo teigti, kad pastato gyvavimo trukmė yra pasibaigusi ir jis nebegali būti eksploatuojamas bei šiuo pagrindu atsisakyti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo sprendimas užkerta kelią pastato rekonstrukcija, trukdo pareiškėjui tinkamai vykdyti ūkinę komercinę veikią ir įgyvendinti savininko teisę į pastatą.