- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- 2-3266-527/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01577-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- R. B.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Justina Mažonaitė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui M. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje, trečiajam asmeniui R. B.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu, kuris teisme registruotas 2020 m. spalio 2 d., kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (toliau ir – Sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-531-490/2016 nustatytą nepilnamečių vaikų R. B., gim. (duomenys neskelbtini) , I. B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą gyventi kartu su tėvu, M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant jų gyvenamąją vietą, gyventi kartu su motina, A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
2) panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikams: R. B., gim. (duomenys neskelbtini) , I. B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini) , po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) , iki vaikų pilnametystės;
3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams: R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , materialinį išlaikymą po 80 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės ir pavesti materialinio išlaikymo priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
4) dėl sunkios materialinės padėties dalinai atleisti nuo likusios 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant ieškinį teismui;
5) priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas teismo išlaidas.
Ieškovės teigimu patikslintame ieškinyje, po Sprendimo priėmimo nepilnamečiai vaikai, t. y. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir K. B. (toliau ir – nepilnametės dukros arba dukros) toliau liko gyventi su ieškove, tik nepilnametis sūnus E. B. gyvena su tėvu (atsakovu). Ieškovės materialinė padėtis yra sunki, ji stovi darbo biržos įskaitoje, gauna nedidelę 200,31 Eur darbo paieškos išmoką ir 231 Eur neįgalumo pašalpą. Kadangi Sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, iš jos vaikų išlaikymui priteistas materialinį išlaikymą po 60 Eur kiekvienam vaikui, tai, vaikų tėvui nurodžius, kad vaikus augina jis vienas, nepilnamečiams vaikams valstybės skirtas pašalpas gauna tik jis, tačiau prie vaikų išlaikymo jis neprisideda. Atsakovas savo reikmėms išleidžia gaunamas nepilnamečių dukterų pašalpas, girtauja, neprisideda prie jų išlaikymo ir auklėjimo. Ieškovė viena rūpinasi savo dukrų auklėjimu ir materialiniu išlaikymu, lankosi mokykloje, bendrauju su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) auklėtojomis M. J. ir L. K. ir E. P., su dukromis lankosi pas gydytojus. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad jis prisidėtų prie jų vaikų materialinio išlaikymo, atiduotų jiems skirtas valstybės pašalpas, tačiau atsakovas nereaguoja. 2020 m. birželio 10 d. ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Kauno skyrių dėl privalomos mediacijos sprendžiant ginčą su atsakovu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir jų materialinio išlaikymo, tačiau atsakovas nesutiko pasinaudoti mediacija, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl ginčo su atsakovu išsprendimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir jų materialinio išlaikymo. Šalių nepilnametės dukros R. B., gim. (duomenys neskelbtini), I. B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvena kartu su ieškove. (duomenys neskelbtini) lanko Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lanko Jonavos „(duomenys neskelbtini) “ pagrindinę mokyklą. Ieškovė šiuo metu su vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) , kuris 2018 m. birželio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas MB „Būstukas“ ir dėl kurio pardavimo teisėtumo iki šiol vyksta teisminiai ginčai. Pardavus būstą ji atsistojo į eilę gauti kitą būstą, kad jos vaikai turėtų normalias gyvenimo sąlygas. Kartu su dukrų gyvenamosios vietos pakeitimu būtina pakeisti ir Sprendimu priteisto iš jos atsakovui materialinio išlaikymo šioms dukroms mokėjimo tvarką po 60 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 28 d. iki vaikų pilnametystės išieškojimą, nes nepilnametės dukros gyvena kartu su motina. Dukrų išlaikymui ieškovė vidutiniškai kas mėnesį išleidžia apie 400 Eur. Ieškovės gauna minimalias pajamas (200,31 Eur darbo paieškos išmoką ir 231 Eur neįgalumo pašalpą). Kadangi vienai ieškovei išlaikyti dukras sunku, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą dukroms kas mėnesį po 80 Eur, mokant juos nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės dukrų minimaliems poreikiams patenkinti.
Ieškovė 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdžiuose paaiškino, jog gyvena vieno kambario bute (duomenys neskelbtini) , iš kurio ją nori iškeldinti. Ji laukia eilėje socialiniam būstui gauti, posėdžio dieną jos numeris eilėje 100. Šiuo metu ji turi keturis nepilnamečius vaikus: (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir R. B., gyvenančias su ja, bei E. B., kuris gyvena su tėčiu. Bute šiai dienai gyvena 4 asmenys, nors teismo sprendimu jie yra iškeldinti. Nors teismas vaikų gyvenamąją vietą yra nustatęs su tėvu, tačiau dukros nori gyventi su ja. Dukros visuomet gyveno su ja, net ir po 2016 m. Sprendimo. (duomenys neskelbtini) yra 17 metų, (duomenys neskelbtini) yra jauniausia. Išlaikymo atsakovui ji nemokėdavo, nes vaikai visą laiką gyveno su ja. Jeigu bus iškraustyta iš buto, gyvens pas marčią (duomenys neskelbtini) tame pačiame name, dviejų kambarių bute Nr.(duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) vyras yra jos sūnus (duomenys neskelbtini) , kuriam yra 20 metų, bute gyvena su trim vaikais. Dukros gyvena su ja, nes atsakovas ne taip gerai jomis rūpinasi kaip ji. Jos rūpestis pasireiškia maisto gaminimu, suruošimu ir aprūpinimu mokyklai. Ieškovė niekur nedirba ir gauna 250 Eur nedarbo išmoką. Už butą ji moka iki 100 Eur. Įsiskolinimas už butą apytiksliai yra daugiau kaip 1 000 Eur ir mokamas iš giminaičių gaunamos finansinės paramos. Finansiškai ieškovei padeda giminaičiai ir pažįstami. Atsakovo, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini) , gyvenimo būdo ieškovė nežino. Ieškovė gyvena pirmame aukšte, o atsakovas – penktame. Atsakovo butas irgi yra vieno kambario, bet mažesnis už jos. Jeigu šiandien reiktų išsikelti iš buto, dukros vis tiek liktų gyventi su ja. Ji nori gauti socialinį būstą. Dukrų visi drabužiai ir daiktai yra pas ją. Dukros, nuo vaikystės gyvenančios pas ją, aplanko ir tėtį. Ankščiau dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nesikreipė, nes niekas nepatarė. Visi vaikai yra deklaravę gyvenamąją vietą pas ją. Dėl atsakovo girtavimo į atitinkamas institucijas nesikreipė, nes bijo atsakovo. Maistui perka visko: faršo, svogūnų, morkas, burokėlių, bulves. 200 Eur sumą išleidžia ant rūbų, maisto, avalynės, mokyklos prekių.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime su ieškiniu visiškai sutiko ir nurodė, jog ieškovė teisingai nurodo, kad visos trys dukros visą laiką gyveno ir dabar gyvena pas mamą, kuri jomis visą laiką rūpinosi ir dabar rūpinasi jų išlaikymu, lankosi jų mokyklose, jos kartais apsilanko pas atsakovą, ir toliau jos abi nori gyventi su mama. R. B. 2021 m. vasario 4 d. teismo posėdyje paaiškino, jog nori gyventi su mama ir su tėvu, nori, kad tėvai vaikus pasidalintų po lygiai, ji gyvena su mama, bet labiau nori gyventi su atsakovu. Pas atsakovą ji nemiega, tačiau pas atsakovą yra tam skirta lova, ji ateina tėvą aplankyti. Dukromis rūpinasi abu. Atsakovas iš valstybės gaunamus pinigus kartu išleidžia ir jos reikmėms, nuperka prekių mokyklai. Mokyklos drabužiai yra pas ieškovę. Jeigu teismas paliktų nepakeistą Sprendimą, kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta su atsakovu, ji liktų gyventi su ieškove. Pas atsakovą kartais miega (duomenys neskelbtini) . 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje R. B. nurodė nesutinkanti, kad su ieškove gyventų visos trys dukros, nes mano, kad du vaikai turi gyventi su ieškove ir du su atsakovu. Ji nori, kad su tėvu gyventų ji ir brolis (duomenys neskelbtini) , kuris šiuo metu gyvena su tėvu. Ji gyvena ir su ieškove, ir su atsakovu, rūbus tvarkosi savarankiškai. Ji su savo sesėmis dažnai būna pas atsakovą. Naktį prieš posėdį pas atsakovą miegojo (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rūpinasi tiek ieškovė, tiek atsakovas. Po ieškovės buto atėmimo gyvens su atsakovu, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvens pas vyresnio brolio žmoną (duomenys neskelbtini) .
2021 m. vasario 4 d. teismo posėdyje nepilnametė I. B., gimusi (duomenys neskelbtini) , paaiškino, jog ankščiau gyveno pas tėvą, turėjo savo lovą. Savo drabužių turi ir pas mamą, ir pas tėvą. Pas atsakovą dažnai būna, tačiau miega pas mamą. Priprato nuo mažens su mama būti. Pas tėvą yra miegoję ir kartais pas tėvą dar vis miega. Su mokytojais bendrauja mama. Atsakovas valgyti daro, alkoholio negeria, rankos niekada nebuvo pakėlęs. Nori labiau gyventi ir su ieškove, ir su atsakovu. Jeigu ieškovė bus iškeldinta iš buto, eis gyventi pas brolį. Būna, kad atsakovas irgi pasirūpina, valgyti nuperka, telefonų. Drabužių ir mama, ir tėtis nuperka. Reikalingus daiktus tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis perka. Didžiausia dalis daiktų yra pas ieškovę. Popamokines užduotis atlieka pas ieškovę, kartais pas atsakovą, su mokytojais bendrauja ieškovė. Naktį miegoti eina pas ieškovę, kuri netrukdo bendrauti su atsakovu. Ji nematė, kad atsakovas būtų davęs ieškovei pinigų išlaikymui. Ieškovė miega su mažąja sese, o ji su (duomenys neskelbtini) miega atskirose lovose. Pas atsakovą bute taip pat yra trys lovos. Pas atsakovą pasikeičiant eina miegoti viena iš sesių. Pas atsakovą yra viena dvigulė lova ir dvi viengulės. Ta sesė, kuri lieka miegoti pas atsakovą, miega dvigulėje lovoje. I. B. 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškove gerai gyventi, tačiau nori ir su atsakovu gyventi. Su atsakovu turėtų gyventi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Šiuo metu su atsakovu gyvena (duomenys neskelbtini) , ji ir (duomenys neskelbtini) . Pas tėvus miega po lygiai. Viskas yra gerai su jos ir (duomenys neskelbtini) gyvenimu su atsakovu, bet nori, jog ir ieškovė būtų laiminga.
2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje, dalyvaujant psichologei K. S., nepilnametė K. B., gimusi (duomenys neskelbtini) , paaiškino, kad ji pas mamą (ieškovę) adresu (duomenys neskelbtini) , gyvena nuo gimimo, buvo trumpas laikas, kai gyveno pas tėtį (atsakovą), kai jis buvo persirašęs visus vaikus gyventi su juo, o mama tuo metu buvo ligoninėje, tačiau mamai grįžus jos visada gyveno kartu. Kai gyveno su tėčiu, ji visą laiką verkė ir norėjo gyventi su mama. Pas tėtį viskas buvo gerai, tik mamą ji labiau myli. Pas tėtį ji gyveno kokį mėnesį, tuo metu ja rūpinosi tėtis, broliai ir sesės, tačiau, sugrįžus mamai, ji toliau ja rūpinosi. Kai gyvendavo su tėčiu, jis gamindavo maistą, tuo metu ji lankydavo mokyklą. Tėtis tik vieną ar du kartus buvo nuėjęs į mokyklą arba pas auklėtoją, visą laiką tai darydavo mama. Pas tėtį yra didelė lova, kurioje gali miegoti trys žmonės, dažnai joje miegodavo trys sesės, brolis turi savo lovą ir atskirame kambaryje tėtis turi savo lovą. Tėtis ir mama turi po du kambarius. Mama turi tokią pačią didelę lovą, kurioje miega ji su mama, (duomenys neskelbtini) turi savo lovą, kurioje gali miegoti du žmonės, (duomenys neskelbtini) taip pat turi savo viengulę lovą. Brolis dažniausiai miega pas tėtį, tačiau būdavo, kad miegodavo ir pas mamą. Mama iš savo pinigų perka visus daiktus. Kai mama neturi pinigų, daiktus perka tėtis, o kai jis neturi pinigų, daiktus perka mama. Ir mama, ir tėtis visada nupirkdavo to, ko ji paprašydavo. Valgį namuose gamina mama (ieškovė), tačiau ji visada padeda. Visada mama nueina į mokyklą, kai būna kviečiama, nors keletą kartų ir nebuvo nuėjusi, o dažniausiai kviečia į mokyklą dėl tėvų susirinkimų, o kartais ir dėl pažymių. Namuose nei mama, nei tėtis nebaudžia už blogą elgesį arba blogus pažymius, nemuša, būna, kad „užrėkia“, tačiau nemuša. Būna, kad ir tėtis, ir mama pikčiau sureaguoja. Prieš tai nei su mama, nei su tėčiu ji nekalbėjo, dėl ko ji yra čia, ji viską sako iš savo nuomonės. Ji visą laiką miega pas mamą, tačiau būna, kad ir pas tėtį užeina ir pabūna. Ji nori, kad abi sesės būtų pas mamą, o brolis – pas tėtį. Ji nori, kad vaikai būtų du tėčiui ir du mamai, kaip pavyzdys, ji su (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) pas mamą, o kita sesė su broliu pas tėtį. Ji nori, kad mama su tėčiu nesipyktų ir abu po lygiai vaikų turėtų. Su broliu ir kita sese tuomet bendrautų, kai užeitų į svečius pas tėtį. Ji žino, kad iš mamos nori atimti butą, tačiau palauktų, kol mama gautų kitą butą. Ji tuo metu gyventų pas tėtį ir, gavus naują butą, toliau gyventų su mama. Jeigu ilgą laiką negautų kito buto, tada išvažiuotų pas mamos tetą į Kauną, kur gyventų su mama. Tame bute gyvena trys arba keturi asmenys. Priimtų arba mamos teta (duomenys neskelbtini) , arba teta (duomenys neskelbtini) . Visi jos rūbai ir batai yra pas mamą spintoje. (duomenys neskelbtini) daiktai yra pas mamą, o (duomenys neskelbtini) daiktai yra pas tėtį. Jos santykiai yra tokie patys geri su abejomis sesėmis, tačiau dažniau susipyksta su (duomenys neskelbtini) , nes su ja dažniau žaidžia.
Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kadangi dukros gyvena su juo, jis tinkamai jomis rūpinasi, negirtauja, gaunamas pašalpas už vaikus išleidžia visų maistui ir mokesčiams už butą, o ieškovė neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, dukroms priteisto išlaikymo neteikia. Kadangi šalys gyvena viename name, dėl to vaikai laiką leidžia ir miega pas abu tėvus. Jo nuomone, ieškinio pareiškimas yra susijęs su ieškovės problemomis dėl buto – ji mano, jog butas nebus atimtas, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Jis nesutinka, kad du vaikai būtų pas ieškovę ir du pas jį, nes ieškovė neapsaugos ir nesirūpins vaikais, taip kaip pasirūpintų jis. Vaikų mokymosi reikalais rūpinasi vyriausio sūnaus žmona (duomenys neskelbtini) , nes jis nemoka naudotis elektroninėmis paslaugomis. Ieškovė gauna apytiksliai 200 Eur už invalidumą, o atsakovas gyvena tik iš gaunamos vaikų 600 Eur pašalpos. Kiek mokytojos paskambindavo, tiek jis ir bendraudavo su mokytojomis. Pastaruoju metu mokytojoms paskambinus, atsakovas sakydavo ieškovei nueiti iki mokyklos. Atsakovo žiniomis mergaitės mokosi namuose, (duomenys neskelbtini) 3 klasėje, o (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) mokykloje 7 klasę, (duomenys neskelbtini) pamokas ruošia arba pas ieškovę, arba pas jį. Atsakovas savo bute turi internetą ir kompiuterį, kuriuo naudojasi vaikai. Vaikų pinigai būna skiriami vaikų rūbams, telefonams ir maisto prekėms nupirkti, taip pat už būstą susimokėti. Kadangi atsakovas gyvena kartu su vaikais, dėl to kartu ir maitinasi. Mergaičių rūbų yra pas abu. Bute yra trys lovos, ir būna, kad viena arba dvi mergaitės miega pas jį bute. Sūnus (duomenys neskelbtini) miega atskiroje lovoje, jis atskiroje ir mergaitės dvigulėje lovoje gali miegoti. Yra buvę, kad visos trys dukros miegojo pas jį ir tai paskutinį kartą galimai buvo prieš kelis mėnesius. Dukros miega įvairiai, nebent jauniausia daugiau miega pas ieškovę, o vyresnės dukros miega po lygiai, pusę laiko pas ieškovę ir tiek pat pas atsakovą. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra 13 metų. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) labiau miega pas ieškovę. (duomenys neskelbtini) drabužiai yra pas atsakovą, tačiau dalis yra ir pas ieškovę. (duomenys neskelbtini) turi savo dvigulę lovą, tačiau jeigu nakvoja kartu su (duomenys neskelbtini) , tai miega dvigulėje lovoje. Ieškovė nesirūpina vaikais ir maisto jiems neperka. Visi vaikai visą laiką valgo pas jį. Tai gali paliudyti kaimynai. Pateikti čekiai yra pririnkti iš parduotuvių ir yra ne ieškovės.
2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje dalyvavusi ieškovė nurodė, jog, atsižvelgiant į dukrų nuomonę, sutinkanti, kad pas ją gyventų tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , o (duomenys neskelbtini) – pas tėvą.
2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog su juo gyvena sūnus ir dukra (duomenys neskelbtini) , o kitos dukros būna mažiau, todėl sutiktų, kad kitos dvi dukros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventų su motina.
Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovės šeima Skyriuje tapo žinoma 2014 m. iš Jonavos „(duomenys neskelbtini) “ pagrindinės mokyklos gavus raštą apie pakartotinius (duomenys neskelbtini) ir O. B. pedikuliozės atvejus ir apie jų praleidžiamas pamokas. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK KPS 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 160902 informavo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė tyčia metė puodą į savo mažametį sūnų (duomenys neskelbtini) , tuo padarydama jam pjautinę žaizdą Achilo sausgyslės srityje. Ieškovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 23 d. Nr. 13B-1730 buvo įtraukta į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, iš kurios išbraukta 2016 m. rugsėjo 29 d., kadangi Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-531-490/2016 šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu išnyko priežastys, dėl kurių ieškovės šeima į tą apskaitą buvo įtraukta. Teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendime (toliau ir – Sprendimas) padarė išvadą, kad šalių vaikai faktiškai gyveno pas atsakovą, ieškovė neteikė jiems materialinio išlaikymo, kuris iš ieškovės šalių vaikams buvo priteistas. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras (toliau – Centras) 2020 m. spalio 28 d. raštu Nr. IS-2338 informavo, kad atsakovo šeima yra Centro lankomų ir prižiūrimų šeimų apskaitoje. Šeimai teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Šalių nepilnamečiai vaikai E. B., gim. (duomenys neskelbtini) , R. B., gim. (duomenys neskelbtini) , I. B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvena kartu su savo tėvu (atsakovu) dviejų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovo broliui. Apsilankymų metu namuose būna pakankamai švaru ir tvarkinga, alkoholio vartojimo požymių nepastebima. Vaikai lanko ugdymo įstaigas, mokosi pagal specializuotą ugdymosi programą, atsakovas bendradarbiauja su Centro ir kitų įstaigų specialistais, sprendžia iškilusias problemas. Ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini) . Atsakovo teigimu, butas parduotas iš varžytynių dėl nemokėtų komunalinių mokesčių. Ieškovė dažnai padeda atsakovui rūpintis vaikais jo namuose. 2020 m. spalio 27 d. telefonu susisiekus su atsakovu (ieškovei prisiskambinti nepavyko), jis nurodė, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su juo, atsakovas buvo iškviestas atvykti kartu su vaikais pokalbiui į Skyrių. Tą pačią dieną į Skyrių paskambinusi ieškovė klausė, dėl kokių priežasčių yra kviečiami vaikai, Skyriaus specialistui paaiškinus, jog bus siekiama išklausyti vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos, ieškovė pareiškė norinti sužinoti, kokia bus vaikų nuomonė, ieškovei buvo pakartotinai paaiškina, jog Skyrius išklausys vaikų nuomonę ir pateiks ją teismui, taip pat ieškovei paaiškinta, jog ji taip pat galinti kartu su vaikais atvykti į Skyrių. Ieškovė replikavo žinanti, kad kiekvienu atveju teismas nustatys vaikų gyvenamąją vietą su ja, nes ji juos pagimdė. 2020 m. spalio 28 d. į Skyrių atvyko atsakovas su vaikais (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Paklausus, kodėl kartu neatvyko sūnus (duomenys neskelbtini) , atsakovas nurodė susidaręs įspūdį, jog (duomenys neskelbtini) nereikėjo atvykti, nes ieškovė neprašo keisti jo gyvenamosios vietos. Atsakovas nurodė, jog visi vaikai gyvena kartu su juo (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kartais vaikai pabūna ir nakvoja pas ieškovę, gyvenančią tame pačiame name toje pačioje laiptinėje esančiame bute (duomenys neskelbtini) . Atsakovo teigimu, dviejų kambarių butas, kuriame jis su vaikais gyvena, nuosavybės teise priklauso jo giminaičiui K. B.. Jam yra skirtas trijų kambarių socialinis būstas (duomenys neskelbtini) , į kur atsakovas kartais su vaikais nuvyksta pabūti, ten yra geros buities sąlygos, butas tinkamas gyventi, o Jonavoje gyvena, nes čia labiau patinka vaikams, be to, arčiau jiems eiti į mokyklą. Atsakovas nurodė įsiskolinimų už komunalines paslaugas neturintis, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą iš užimtumo tarnybos ir vaikų išmokas, jis yra sveikas, darbingumas jam nėra apribotas, neturi nei išsilavinimo, nei specialybės, nėra dirbęs, ieškovė taip pat neturi įgijusi specialybės ir nėra dirbusi, gyvena iš gaunamų pašalpų. Atsakovas paneigė ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu bei kad jis vaikams skirtas lėšas išleidžia ne vaikams, bet savo poreikiams. Atsakovas nurodė nevartojantis alkoholio, o pinigus išleidžiantis vaikams. Atsakovo teigimu, ieškovė neteikia vaikams teismo priteisto materialinio išlaikymo, į antstolį dėl prievartinio Sprendimo vykdymo jis nesikreipė, nes nežinojo kur. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nes vaikai gyvena su juo, jis vaikais rūpinasi, o ieškovė gyvena bute, kuris už įsiskolinimus yra parduotas iš varžytynių, šiuo metu teisme sprendžiamas ieškovės iškeldinimo iš to buto klausimas. Atsakovo teigimu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nes tikisi, jog, teismui nustačius vaikų gyvenamą vietą kartu su ja, ji nebus iškeldinta. Atsakovas tokį ieškovės elgesį vertina kaip neatsakingą, nes ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos ir jos iškeldinimo atveju vaikai liktų be gyvenamosios vietos. Atsakovas mano, kad ieškovė nesugebėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, kai vaikai gyveno kartu su ieškove, ji nesugebėdavo jais pasirūpinti, vaikams skirtas išmokas bei kitas gaunamas lėšas ji iššvaistydavo, vaikai neturėdavo ko valgyti. Atsakovo nuomone, ieškovė nesugebėtų vaikais pasirūpinti ir dėl savo sveikatos, ji turi psichikos sutrikimų, dažnai išeina iš namų palikusi įjungtas dujas. Atsakovo teigimu, ieškovė kartais pagamina vaikams valgyti, tačiau papildomai prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda.
Nedalyvaujant tėvams Skyriuje 2020 m. spalio 28 d. išklausyta šalių nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir K. B. nuomonė. Išklausant vaikus atsižvelgta į jų išreikštą prašymą, jog vaikai būtų išklausyti ne po vieną, bet kartu. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė, jog gyvena kartu su savo tėčiu, tačiau dažnai būna ir nakvoja pas savo mamą toje pačioje laiptinėje. Vaikai nurodė, jog gerai sutaria tarpusavyje, su savo broliu (duomenys neskelbtini) ir su abiem tėvais. Vaikų teigimu, jais rūpinasi abu tėvai, valgyti pagamina abu. Paklausti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, vaikai nurodė, jog norėtų gyventi kartu su abejais. Paklausti, su kuriuo iš tėvų pasirinktų gyventi, jei reiktų pasirinkti vieną iš jų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė, jog norėtų gyventi kartu su tėčiu, joms gerai gyventi taip, kaip šiuo metu gyvena, nieko nenorėtų keisti. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog norėtų gyventi su mama. Paprašyta paaiškinti, (duomenys neskelbtini) pradėjo pakeltu balsu šaukti, jog to negali būti klausiama, ji gyvens su mama, nes mama ją pagimdė. Vaikai nurodė, jog tėvai alkoholio niekada nevartoja. Jų teigimu, su mama jie daugiau gali pasikalbėti apie tai, kas jiems yra svarbu. Savo laisvalaikį vaikai dažniausiai leidžia namuose, kartais su mama eina į parduotuvę, būrelių nelanko, nenori. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog ji kartu su (duomenys neskelbtini) mokosi Jonavos (duomenys neskelbtini) mokymo centre, (duomenys neskelbtini) mokosi 8 kl., brolis (duomenys neskelbtini) – 7 kl. (duomenys neskelbtini) mokosi Jonavos „(duomenys neskelbtini) “ pagrindinėje mokykloje, 7 kl., (duomenys neskelbtini) mokosi toje pačioje mokykloje, 5 kl. Pasak vaikų, jų tėvai yra susitarę, jog, jei prireikia, į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lankomą mokyklą eina tėtis, o į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – mama.
Skyriaus specialistai apsilankė šalių gyvenamuose būstuose. Atsakovo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) yra vienas kambarys ir virtuvė. Atsakovo teigimu, tai yra dviejų kambarių butas. Virtuvė yra gana erdvi, joje yra buičiai reikalinga buitinė technika, baldai, taip pat lova, kurioje atsakovas nurodė miegantis. Šaldytuve buvo daug maisto, atsakovas ruošė kepsnius. Kitame kambaryje stovi dvi lovos, viena plati, kita sudedama. Atsakovas nurodė, jog ant sudedamos lovos miega sūnus (duomenys neskelbtini) , o viena iš dukrų (dažniau (duomenys neskelbtini) ) kartais nakvoja pas mamą, prireikus patiesiamas čiužinys. Namuose buvo gana tvarkinga, sąlygos vaikams gyventi yra sudarytos patenkinamos, atsakovas turėtų užtikrinti, jog vaikai turėtų atskiras lovas. Apsilankius ieškovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) , nustatyta, kad ieškovė gyvena vieno kambario bute su virtuve, kuri daug mažesnė nei pas atsakovą. Apsilankymo metu namuose švara ir tvarka buvo patenkinama, didelė kambario dalis užversta įvairiais rūbais, kambaryje stovi trys lovos. Bute nėra šaldytuvo, ieškovė nurodė, jog kada nors jį įsigys. Ieškovė teigė, jog vaikai gyvenantys pas ją. Apsilankymo metu ieškovės bute buvo dukra (duomenys neskelbtini) . Bute yra laikomi šuo ir katė. Ieškovė nurodė, jog jos advokatai jai pažadėjo, kad ji nebus iškeldinta iš šio buto, kuris, jos nuomone, nuosavybės teise priklauso jai. Ieškovė nurodė, jog kreipsis dėl didesnio socialinio būsto suteikimo, kad galėtų gyventi kartu su vaikais. Bute sąlygos vaikams gyventi būtų minimalios, bute mažai vietos. Abiejuose butuose yra daliniai komunaliniai patogumai, nėra karšto vandens.
Teismas civilinėje byloje Nr. e2-54441-217/2020 priimtu sprendimu nusprendė ieškovę iškeldinti iš mažajai bendrijai „Būstukas“ priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė nurodo, jog neturi kito gyvenamojo būsto ir neturi kur išsikelti. Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 4 dalimi, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. LAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., LAT 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., LAT 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Skyriaus nuomone, šiuo metu galimai nėra pagrindo keisti 2016 m. gegužės 10 d. Sprendimu nustatytos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Šalių vaikai (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir K. B. nurodo, jog gyvena kartu su savo tėčiu, tačiau dažnai būna pasisvečiuoti pas toje pačioje laiptinėje esančiame bute gyvenančią mamą. Aplinkybę, jog šalių vaikai gyvena kartu su savo tėvu, patvirtina ir Jonavos rajono socialinių paslaugų centras. Šalių vaikai (duomenys neskelbtini) ir I. B. išreiškė nuomonę, jog ir toliau norėtų gyventi kartu su savo tėvu. Šalių dukra (duomenys neskelbtini) nurodė norinti gyventi kartu su savo mama, tačiau nesugebėjo šios savo nuomonės pagrįsti.
Skyrius nėra gavęs jokios informacijos apie ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas netinkamai atlieka pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu: jog atsakovas girtauja, vaikams skirtas lėšas išleidžia ne vaikų interesams, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda. Su tokia informacija į Skyrių nesikreipė ir ieškovė. Dėl nežinomų priežasčių ieškovė neprašo pakeisti savo nepilnamečio sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, kuri taip pat nustatyta kartu su atsakovu. Atsakovas nurodo, jog ieškovė neteikia Sprendimu priteisto materialinio išlaikymo vaikams. Šalių vaikams gyvenant kartu su ieškove, ieškovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, iš apskaitos buvo išbraukta tuo metu, kai vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakovu. Turima informacija leidžia daryti išvadą, jog šalys stokoja socialinių įgūdžių, tačiau nėra jokios objektyvios informacijos, jog ieškovė sugebėtų geriau užtikrinti vaikų interesus, jei būtų pakeista vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovė gyvena mažajai bendrijai „Būstukas“ priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apylinkės teismo sprendimu ieškovė yra iš buto iškeldinta nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, ieškovė nurodė, jog neturi kur išsikelti. Vertinta, jog ieškovė negali užtikrinti vaikams stabilios gyvenamosios vietos, yra realus pavojus, jog pakeitus šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant kartu su ieškove, vaikai tuo atveju, jei ieškovė būtų iškeldinta iš gyvenamojo būsto, liktų be gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-531-490/2016 M. B. ieškinį patenkino visiškai ir su ieškovu M. B. nustatė vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini) , O. B., gim. (duomenys neskelbtini) , E. B., gim. (duomenys neskelbtini) , R. B., gim. (duomenys neskelbtini) , I. B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąsias vietas (atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena su tėvu M. B., motina A. T. vaikais nesirūpina ir beveik su jais nebendrauja) bei iš atsakovės A. T. visiems šešiems nepilnamečiams vaikams priteisė materialinį išlaikymą po 60 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 28 d. iki vaikų pilnametystės.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2016 m. gegužės 10 d. sprendime (toliau ir – Sprendimas) nurodyta, jog iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Jonavos miesto seniūnijos pažymos matyti, kad ieškovas 2009 m. kovo 18 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Jonavos r. savivaldybėje. Ieškovas nedirba, ieškosi darbo, nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. yra įregistruotas darbo biržoje. Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos matyti, jog ieškovo M. B. vardu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo mokama socialinė pašalpa, kuri sudarė 81,60 Eur. Teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, teismo posėdžio metu išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, jog atsakovė A. T. neteikia materialinio išlaikymo savo šešiems nepilnamečiams vaikams, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas ir, remiantis CK 3.194 ir 3.200 straipsniais, tenkintinas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad buvusi sugyventinė A. T. neteikia vaikų išlaikymui lėšų nuo šalių santykių nutraukimo momento, su vaikais beveik nebendrauja. Kaip ieškinyje nurodė ieškovas, jis kas mėnesį vidutiniškai vieno vaiko išlaikymui ji išleidžia apie 120 Eur (60 Eur – maisto produktams, 20 Eur – ugdymo prekėms, 15 Eur – higienos prekėms, 25 Eur – aprangos prekėms, 10 Eur – komunalinėms paslaugoms, kitoms būtinoms ūkio išlaidoms, skirtoms vaiko daliai). Kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, paties ieškovo paaiškinimo, mėnesinės ieškovo pajamos sudaro apie 70 Eur, ieškovas yra socialiai remtinas, bedarbis, jam trūkstamų pinigų paskolina brolis, teta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė niekur nedirba, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, į vaikų poreikius, taip pat į atsakovės apatiškumą vaikų interesams, nes nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose, apie kuriuos ji buvo tinkamai informuota, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas pilna apimtimi ir iš atsakovės priteistinas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. sausio 28 d.) iki vaikų pilnametystės.
CK 3.165 straipsnio l dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių šalių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo, privalo vadovautis CK 3.3 straipsnio l dalyje įtvirtintais prioritetais, vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinti, su kuriuo iš šalių gyvendami vaikai turės pačias palankiausias sąlygas augti sveikomis ir harmoningomis asmenybėmis ir svarbiausia atsižvelgs į vaikų išreikštą norą. Ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaikų interesais, atsižvelgiant ir į vaikų norus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, o būtent su kuriuo iš tėvų gyvendami vaikai bus geriau prižiūrimi ir auklėjami, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiami jie galėtų deramai augti ir tobulėti. Vaikams, kaip prigimtinių teisių turėtojams, turi būti suteikiamas aktyvus vaidmuo jomis naudotis, suteikiama teisė reikšti savo norus ir pažiūras jų interesus liečiančiais klausimais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis).
CK 3.174 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, jog kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismo nuomone, šiuo atveju ieškovė, byloje buvusi gerokai aktyvesnė nei civilinėje byloje Nr. e2-531-490/2016 (kur nerašė atsiliepimo ir į teismo posėdžius nevyko), įrodė, kad pasikeitė aplinkybės – susiformavo aiškiai išreikštas dukters (duomenys neskelbtini) noras gyventi su motina.
Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-531-490/2016 esančios 2016 m. vasario 15 d. VTAS išvados, mažametė K. B. dėl savo amžiaus nemokėdama rašyti žodžiu paaiškino, kad nori gyventi su tėčiu.
2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje, dalyvaujant psichologei K. S., nepilnametė K. B., gimusi (duomenys neskelbtini) , paaiškino, kad ji pas mamą (ieškovę) adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo gimimo, pas tėtį (atsakovą) gyveno trumpai, kai mama buvo ligoninėje, o jis buvo persirašęs visus vaikus gyventi su juo, tačiau mamai grįžus jos visada gyveno kartu. Kai gyveno su tėčiu, ji visą laiką verkė ir norėjo gyventi su mama. Pas tėtį viskas buvo gerai, tik mamą ji labiau myli. Pas tėtį ji gyveno kokį mėnesį, tuo laikotarpiu ja rūpinosi tėtis, broliai ir sesės, tačiau, sugrįžus mamai, ji toliau ja rūpinosi. Kai gyvendavo su tėčiu, jis gamindavo valgius, tuo metu ji lankydavo mokyklą. Tėtis tik vieną ar du kartus buvo nuėjęs į mokyklą arba pas auklėtoją, visą laiką tai darydavo mama. Pas tėtį yra didelė lova, kurioje gali miegoti trys žmonės, dažnai joje miegodavo trys sesės, brolis turi savo lovą ir atskirame kambaryje tėtis turi savo lovą. Tėtis ir mama turi po du kambarius. Mama turi tokią pačią didelę lovą, kurioje miega ji su mama, (duomenys neskelbtini) turi savo lovą, kurioje gali miegoti du žmonės, (duomenys neskelbtini) taip pat turi savo viengulę lovą. Brolis dažniausiai miega pas tėtį, tačiau būdavo, kad miegodavo ir pas mamą. Mama iš savo pinigų perka visus daiktus. Kai mama neturi pinigų, daiktus perka tėtis, o kai jis neturi pinigų, daiktus perka mama. Ir mama, ir tėtis visada nupirkdavo to, ko ji paprašydavo. Valgį namuose gamina mama (ieškovė), tačiau ji visada padeda. Visada mama nueina į mokyklą, kai būna kviečiama, nors keletą kartų ir nebuvo nuėjusi, o dažniausiai kviečia į mokyklą dėl tėvų susirinkimų, o kartais ir dėl pažymių. Namuose nei mama, nei tėtis nebaudžia už blogą elgesį arba blogus pažymius, nemuša, būna, kad „užrėkia“, tačiau nemuša. Būna, kad ir tėtis, ir mama pykčiau sureaguoja. Prieš tai nei su mama, nei su tėčiu ji nekalbėjo, dėl ko ji yra čia, ji viską sako iš savo nuomonės. Ji visą laiką miega pas mamą, tačiau būna, kad ir pas tėtį užeina ir pabūna. Ji nori, kad abi sesės būtų pas mamą, o brolis – pas tėtį. Ji nori, kad vaikai būtų du tėčiui ir du mamai, kaip pavyzdys, ji su (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) pas mamą, o kita sesė su broliu pas tėtį. Ji nori, kad mama su tėčiu nesipyktų ir abu po lygiai vaikų turėtų. Su broliu ir kita sese tuomet bendrautų, kai užeitų į svečius pas tėtį. JI žino, kad iš mamos nori atimti butą, tačiau palauktų, kol mama gautų kitą butą. Ji tuo metu gyventų pas tėtį ir, gavus naują butą, toliau gyventų su mama. Jeigu ilgą laiką negautų kito buto, tada išvažiuotų pas mamos tetą į Kauną, kur gyventų su mama. Tame bute gyvena trys arba keturi asmenys. Priimtų arba mamos teta (duomenys neskelbtini) , arba teta (duomenys neskelbtini) . Visi jos rūbai ir batai yra pas mamą spintoje. (duomenys neskelbtini) daiktai yra pas mamą, o (duomenys neskelbtini) daiktai yra pas tėtį. Jos santykiai yra tokie patys geri su abejomis sesėmis, tačiau dažniau susipyksta su (duomenys neskelbtini) , nes su ja dažniau žaidžia.
Nors nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) ir I. B. atsiliepimuose su ieškiniu visiškai sutiko ir nurodė, jog ieškovė teisingai nurodo, kad visos trys dukros visą laiką gyveno ir dabar gyvena pas mamą, kuri jomis visą laiką rūpinosi ir dabar rūpinasi jų išlaikymu, lankosi jų mokyklose, jos kartais apsilanko pas atsakovą, ir toliau jos abi nori gyventi su mama, tačiau, teismo nuomone, šie (duomenys neskelbtini) ir I. B. teiginiai (išskyrus teiginius dėl (duomenys neskelbtini) ) yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, ypač dėl jų pačių gyvenimo vietos šiuo metu ir dėl jų pačių noro gyventi su vienu iš tėvų. Pavyzdžiui, Skyriuje 2020 m. spalio 28 d., nedalyvaujant tėvams, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė, jog dukros gyvena kartu su savo tėčiu, tačiau dažnai būna ir nakvoja pas savo mamą toje pačioje laiptinėje, jomis jais rūpinasi abu tėvai, valgyti pagamina abu. Paklaustos, su kuriuo iš tėvų jos pačios norėtų gyventi, jos nurodė, jog norėtų gyventi kartu su abejais, o, paklaustos, su kuriuo iš tėvų pasirinktų gyventi, jei reiktų pasirinkti vieną iš jų, jos nurodė, jog norėtų gyventi kartu su tėčiu, jog joms gerai gyventi taip, kaip šiuo metu gyvena, nieko nenorėtų keisti, tik vienintelė (duomenys neskelbtini) nurodė, jog norėtų gyventi su mama. Nors (duomenys neskelbtini) , Skyriuje paprašyta paaiškinti savo norą, pradėjo pakeltu balsu šaukti, jog to negali būti klausiama, jog ji gyvens su mama, nes mama ją pagimdė, tačiau, teismas, išklausęs (duomenys neskelbtini) nuomonės teisme vaikų kambaryje su teismo psichologės pagalba, neturi pagrindo spręsti, jog (duomenys neskelbtini) išreikštas noras gyventi su mama yra neargumentuotas ir / ar kad jis prieštarauja jos interesams.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2021 m. vasario 4 d. teismo posėdyje R. B. nors ir ėmė aiškinti, jog ji gyvena su mama, o pas tėvą ji tik būnanti, bet nemieganti (nežiūrint į tai, kad pas jį ir yra tam skirta lova), tik ateinanti tėvą aplankyti, o pas tėvą kartais miega tik (duomenys neskelbtini) , tačiau teigė norinti gyventi su abiem tėvais, bet labiau norėtų gyventi ir būti su atsakovu, nes pas kiekvieną iš tėvų turėtų gyventi po du vaikus. Be to, ji, visiškai prieštaraudama šiems savo teiginiams, nurodė, kad jeigu teismas paliktų nepakeistą Sprendimą, kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta su atsakovu, ji liktų gyventi su ieškove. 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) nurodė norinti, kad su tėvu gyventų brolis (duomenys neskelbtini) , kuris šiuo metu su tėvu ir gyvena, ir ji, šiuo metu gyvenanti ir su tėvu, ir su motina, nes ji mano, kad du vaikai turi gyventi su ieškove ir du su atsakovu. (duomenys neskelbtini) teigimu, po ieškovės buto atėmimo ji gyvens su atsakovu, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvens pas vyresnio brolio žmoną (duomenys neskelbtini) .
2021 m. vasario 4 d. teismo posėdyje nepilnametė I. B., gimusi (duomenys neskelbtini) , taip pat ėmė teigti, jog miega pas mamą, su kuria būti priprato nuo mažens, o pas tėvą, pas kurį anksčiau gyveno ir turėjo savo lovą, dažnai būna ir kartais dar vis miega, pas jį pasikeisdamos eina miegoti vieną iš sesių. 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su ieškove gerai gyventi, tačiau nori gyventi ir su atsakovu, su kuriuo turėtų gyventi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Šiuo metu su atsakovu kartu gyvena (duomenys neskelbtini) ir ji.
Teismo nuomone, vienintelė (duomenys neskelbtini) (jauniausia iš dukterų) aiškiai ir argumentuotai šioje byloje išreiškė savo nuomonę, jog ir toliau norėtų gyventi su mama, su kuria ji ir gyvena, pas kurią miega, maitinasi, su kuria labiau bendrauja ir pasišneka, ruošia pamokas, pas kurią yra jos drabužiai ir mokykliniai reikmenys, kuri palaiko ryšius su jos mokytojais, kurią labiau myli. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , nors ir išsakė savo principinę nuostatą dėl to, jog dėl teisingumo (,,kad ir ieškovė būtų laiminga“) po du nepilnamečius vaikus turėtų gyventi pas abu tėvus, tačiau savo konkretaus ir aiškiai išreikšto noro gyventi vien tik su motina jos neišsakė bei net neteigė, kad jų gyvenimas su tėvu prieštarauja jų interesams, neteigė, kad tėvas jomis tinkamai nesirūpina ar kad vestų netinkamą gyvenimo būdą.
Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-54441-217/2020 2020 m. rugpjūčio 21 d. priimtu sprendimu, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismui 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A–1765–259/2020 šį sprendimą palikus nepakeistą, nusprendė A. T. (kuri yra nagrinėjamos bylos ieškovė) iškeldinti iš ieškovei MB „Būstukas“ nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini) , su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kartu iškeldinant ir jos dukras (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir K. B., atstovaujamas motinos A. T., dėl kurių gyvenamosios vietos nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-54441-217/2020, nustatė, kad A. T. su vaikais (E. B., R. B., I. B., K. B., D. M., A. B., O. M.) yra deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu, (duomenys neskelbtini) . Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, 2018 m. kovo 8 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos sprendimu Nr. 7B-40 M. B., E. B., R. B., I. B. ir K. B. yra skirtas ir išnuomotas socialinis būstas. M. B. kartu su nepilnamečiu sūnumi E. B. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) . Teismas pažymėjo, kad atsakovai nesant jokiam teisiniam pagrindui gyvena ieškovei priklausančiame bute, atsakovai tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovės, kaip buto savininkės teises, dėl ko ieškovė gali ginti savo turtines teises CK nustatytais būdais, t. y. reikalaudama iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovams nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
2020 m. rugsėjo 20 d. apeliaciniame skunde atsakovės A. T. atstovė advokatė Virginija Bradulskienė prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės A. T. ir jos vaikų iškeldinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės vaikų gyvenamoji vieta užtikrinta pas vaikų tėvą M. B., adresu (duomenys neskelbtini) . Apeliantės teigimu, atsakovė neturi kitos gyvenamosios vietos, o jos vaikai pas tėvą M. B. nenori gyventi. M. B. kartu su nepilnamečiu sūnumi E. B. negyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) , nes (duomenys neskelbtini) gyvena su motina. Jonavos rajono savivaldybės administracija nesuteikia atsakovei ir jos vaikams kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė ir kiti asmenys patraukti šioje byloje atsakovais, faktiškai gyvena bute adresu Jonava, (duomenys neskelbtini) , moka komunalinius mokesčius.
Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovė MB „Būstukas“ yra teisėta dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Atsakovai A. T. su vaikais (E. B., R. B., I. B., K. B., D. M.), A. B., O. M. deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu, (duomenys neskelbtini) . Ieškovė su atsakovais buto nuomos ar panaudos sutarties nėra sudariusi. Nepilnamečių atsakovės A. T. vaikų E. B., (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir K. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu M. B., kurio gyvenamoji vieta yra žinoma adresu (duomenys neskelbtini) . M. B. kartu su minėtais nepilnamečiais vaikais yra nustatyta tvarka skirtas ir išnuomotas socialinis būstas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės A. T. bei kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš ieškovei priklausančio buto iš esmės nepažeidžia jų teisės į būstą. Teisėjų kolegija laikė nepakankamu pagrindu keisti ar naikinti teismo sprendimą iškeldinti ją su nepilnamečiais vaikais iš buto ir tą apeliantės argumentą, jog nepilnamečiai vaikai nenori gyventi kartu su tėvu M. B.. Apeliantė nepateikė byloje įrodymų, leidžiančių spręsti, kad priimtas sprendimas iškeldinti ją su nepilnamečiais vaikais iš buto, pažeidė nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vaikų interesus privalo užtikrinti jų tėvai.
Civilinės bylos Nr. e2A–1765–259/2020, kurioje apeliacinis skundas buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d., duomenys, teismo nuomone, duoda pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog pareiškiant teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškinį ir prašant pakeisti trijų nepilnamečių šalių dukrų gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškove, galimai buvo siekiama palankaus civilinės bylos Nr. e2A–1765–259/2020 apeliacijos rezultato, tikintis, kad tuo atveju, jeigu iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dukrų gyvenamoji vieta būtų buvusi nustatyta su motina, ieškinys dėl jų iškeldinimo galimai galėtų būti ir nepatenkintas.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina tik tai, jog po 2016 m. gegužės 10 d. Sprendimo priėmimo susiformavo aiškiai išreikštas nepilnametės šalių dukters (duomenys neskelbtini) noras gyventi ne su tėvu, bet su motina, o įrodymų apie tai, jog ir kitos dvi dukterys ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ) ar bent viena iš jų taip pat turi aiškiai ir neprieštaringai išreikštą norą gyventi tik su motina, byloje nepateikta, teismas ieškinį tenkina tik iš dalies ir pakeičia 2016 m. gegužės 10 d. Sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-531-490/2016 nustatytą tik šalių nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustato ją su ieškove.
Tai, jog, kaip nurodyta Išvadoje, Tarnybos Skyrius nėra gavęs jokios informacijos apie ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas netinkamai atlieka pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu: jog atsakovas girtauja, vaikams skirtas lėšas išleidžia ne vaikų interesams, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, teismo nuomone, nėra pagrindas nepakeisti (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, kadangi jos gyvenamoji vieta keistina ne dėl atsakovo netinkamo elgesio, o dėl jauniausios dukros aiškiai susiformavusio noro gyventi pas mamą, su kuria ji vis dar miega vienoje lovoje ir kuri jai yra artimesnė nei tėvas. Kita vertus pažymėtina, jog tai, jog šalių vaikams gyvenant kartu su ieškove, ieškovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, o iš apskaitos buvo išbraukta tuo metu, kai vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakovu, teismo nuomone, taip pat nėra pagrindas ieškinio netenkinti (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kadangi nuo 2016 m. praėjo net 5 metai, per kuriuos (duomenys neskelbtini) smarkiai paaugo, šiuo metu jai jau yra 13 metų, todėl ji pati geba ne tik turėti savo tvirtą nuomonę, bet ir gali iš dalies pati savimi pasirūpinti, tuo labiau, kad, kaip nustatyta, socialinių įgūdžių stokoja ir atsakovas, kuris, be to, ne kartą yra baustas administracinėmis nuobaudomis.
Teismas nemano, jog vien dėl to, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-54441-217/2020 2020 m. rugpjūčio 21 d. priimtu sprendimu ieškovę su nepilnametėmis dukromis yra nuspręsta iškeldinti iš buto, kuriame ieškovė šiuo metu gyvena, dukters (duomenys neskelbtini) išreikštas noras gyventi tik su motina galėtų kenkti jos interesams, kadangi, kaip konstatuota tame sprendime, A. T. bei kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš ieškovei priklausančio buto iš esmės nepažeidžia jų teisės į būstą, o, be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vaikų interesus privalo užtikrinti jų tėvai, kas reiškia, jog nepilnametės (duomenys neskelbtini) gyvenamąja vieta faktinio iškeldinimo atveju turės pasirūpinti tiek ieškovė (kuri teismo posėdžio metu nurodė, jog, pardavus būstą, ji atsistojo į eilę gauti kitą būstą, kad jos vaikai turėtų normalias gyvenimo sąlygas, o iki kito buto gavimo eitų gyventi pas sūnų (duomenys neskelbtini) ir marčią (duomenys neskelbtini), tiek ir atsakovas, kuriam su vaikais yra skirtas trijų kambarių socialinis būstas (duomenys neskelbtini).
Pakeitus nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, kartu pakeistina ir Sprendimu priteisto iš ieškovės atsakovui materialinio išlaikymo šiai dukrai mokėjimo tvarka po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.
Ieškovės teigimu, trijų dukrų išlaikymui ji kas mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 400 Eur iš gaunamos 200,31 Eur darbo paieškos išmokos ir 231 Eur neįgalumo pašalpos, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą dukroms kas mėnesį po 80 Eur.
Ieškovei pačiai įvardinus, kad trijų dukrų poreikiams patenkinti išleidžiama suma yra 400 Eur, kas reiškia, jog išlaidos vienai dukrai išlaikyti yra apytiksliai 130 Eur, teismas, spręsdamas, jog šalys prie dukros išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis (po ½), iš atsakovo priteisia materialinį išlaikymą po 65 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020 m. spalio 2 d.) iki dukros pilnametystės, pavedant materialinio išlaikymo priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai. Teismo nuomone, 65 Eur per mėnesį suma, kuri labai nežymiai skiriasi nuo prieš penkis metus iš ieškovės atsakovui vieno vaiko išlaikymui priteistos sumos, yra sąžiningas, teisingas ir protingas dydis, reikalingas minimaliems dukros poreikiams patenkinti ir atitinkantis atsakovo turtinę padėtį.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 23,4 Eur (65 x 12 x 0,03) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą valstybei (nes ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį reikalavimą yra atleista įstatymo) ir už vienos dukters gyvenamosios vietos pakeitimą 33,3 Eur (100 / 3), iš kurių ieškovei priteistina 6,67 Eur (20 /3), o likusi 26,63 Eur suma – valstybei, viso valstybei priteisiant suapvalintą 50 Eur (23,4 + 26,63) žyminį mokestį.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 8,62 Eur, valstybei iš ieškovės, kuri nuo 4/5 bylinėjimosi išlaidų mokėjimo teismo buvo atleista, ir iš atsakovo, ieškinio reikalavimai prieš kurį patenkinti apytiksliai 1/3 dalimi, nepriteisiamos, kadangi jų dydis, paskaičiuotas proporcingai patenkintų–atmestų reikalavimų daliai, yra mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-531-490/2016 nustatytą nepilnametės K. B., (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą kartu su tėvu, M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant nepilnametės dukros K. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą kartu su motina, A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai K. B., (duomenys neskelbtini) , po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2016 m. sausio 28 d., iki dukros pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , materialinį išlaikymą po 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020 m. spalio 2 d.) iki dukros pilnametystės ir pavesti materialinio išlaikymo priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant ieškovę priteistą išlaikymą naudoti išimtinai dukros (duomenys neskelbtini) interesais.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,67 Eur žyminio mokesčio ieškovei A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminio mokesčio valstybei (Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.