- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-863-92-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- O. S.
- Kategorijos
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 863/2010
Teisėjas L. Z. Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7., 1.2.26.2.1.
2011 m. lapkričio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 13 d., apie 14.30 val. viešoje vietoje, t. y. kelio Panevėžys-Vilnius 89 km, Širvintų r., vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. Č., po to, dėl chuliganiškų paskatų, užblokavo kelią ir, stabdydamas automobilį, privertė J. Č. sustoti. Tada O. S., priėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini) atidarė vairuotojos dureles ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, kitų žmonių akivaizdoje, sugriebė jai už rankos, bandydamas išsukti bei tyčia du kartus ranka sudavė J. Č. į veido sritį. Tokiais veiksmais O. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto J. Č. atžvilgiu vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką. Šiais savo veiksmais O. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. S. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo surašant nuosprendį ir vertinant įrodymus, todėl yra naikintinas. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios ir liudytojos D. K. duotais parodymais, jų nevertino ir nelygino su kitais byloje esančiais duomenimis, nepasisakė dėl liudytojos I. S. parodymų. Pažymi, jog tiek nukentėjusioji J. Č., tiek liudytoja D. K. davė nenuoseklius parodymus, jie skyrėsi nuriodant įvykių seką – neva smūgių sudavimą bei rankos išsukimą nukentėjusiajai. Anot apelianto, nukentėjusiosios ir liudytojos D. K. parodymų tikrumu verčia abejoti ir tokia aplinkybė, kad jis neva keletą kartų, bet ne mažiau kaip du, trenkė J. Č. per veidą, į ausį, užsuko ranką, tačiau nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus. Pažymima, kad teismas, nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes netinkamai, vienpusiškai vertino įrodymus, nesusiejo jų į vieningą loginę visumą, nepaisė daugybės prieštaravimų, t. y. pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Nurodo, kad nukentėjusioji kelyje elgėsi chuliganiškai - J. Č. staigiai pasukdama ir nerodydama posūkio sukėlė avarinę situaciją, dėl ko nuteistasis buvo priverstas staiga stabdyti automobilį, mestis į kairę, tokiu būdu sukeldamas grėsmę tiek sau, tiek keleivei, tiek ir turtui, be to, aplenkdama jam rodė įžeidžiančius gestus rankomis, pati neneigė, jog kai jis prie jos priėjo, kalbėdama vartojo necenzūrinius žodžius. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, nors buvo priėjęs prie J. Č. vairuojamo automobilio, tačiau jo durelių atidaręs nebuvo, smūgių nesudavė, rankos nukentėjusiajai nesuko, byloje nėra jokių objektyvų jo kaltę patvirtinančių duomenų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė– skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo O. S. apeliacinis skundas atmestinas.
O. S. nuteistas pagrįstai, jo nusikalstama veika įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, ji tinkamai kvalifikuota, o paskirta bausmė nėra per griežta.
Nuteistojo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo eigoje nebuvo surinkta neabejotinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo tiriamos abejotinos, faktiniais duomenimis nepagrįstos O. S. kaltinančios aplinkybės, o apeliantą teisinančios ir įrodančios jo nekaltumą aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantai, O. S. kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme yra įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios J. Č. ir liudytojos D. K. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Nors apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir skirtingose apklausose skiriasi, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad jie yra nuoseklūs ir jų teisingumu netikėti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja anksčiau pažinojo nuteistąjį, buvo šališkos bei turėjo siekį apkalbėti O. S..
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo vertinti liudytojos I. S. parodymai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Sutinkamai su BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas šių reikalavimų nepažeidė.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.
Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.
Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad O. S. kaltė neįrodyta bei, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis įvykdė veiką, už kurią nuteistas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad apeliantas, užblokavęs J. Č. vairuojamam automobiliui kelią, sustabdęs jos automobilį, po to priėjęs prie jo, atidarė automobilio dureles ir užsukęs ranką sudavė du kartus nukentėjusiajai per veidą. Taip pat nustatyta,kad tokio elgesio priežastis, įvykio eiga iki kaltinamojo veiksmų, t. y. kad nukentėjusioji, persirikiuodama iš vienos eismo juostos į kitą, neva sutrukdė O. S. laisvai važiuoti antrąja eismo juosta, taip sudarė jam nepatogumų, nors joks eismo įvykis neįvyko. Kolegijos nuomone, ši priežastis sudarė menkavertį pretekstą apeliantui elgtis agresyviai, smurtaujant, visiškai neadekvačiai nukentėjusiosios poelgiui. O. S. veiksmai laikytini įžūliais - panaudojo smurtą, suduodamas nukentėjusiajai du kartus į veidą ir tokiu savo elgesiu apeliantas tyčia demonstravo nepagarbą aplinkai, pažemino nukentėjusiąją matant kitiems asmenims, kurie buvo šokiruoti tokio agresyvaus jo elgesio (tai patvirtino kartu su nukentėjusiąją važiavusi liudytoja D. K.). Apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios J. Č., liudytojos D.kavaliauskaitės parodymais. Remiantis nustatytų konkrečių bylos aplinkybių visetu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, darytina išvada, kad O. S. veiksmai buvo įžūlūs, akivaizdžiai prieštaravo visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodė visišką jų nepaisymą, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą; dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nukentėjo ne tik iki įvykio O. S. nepažįstama J. Č., bet į tai reagavo ir pašaliniai asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aprašytos konkrečios veikos padarymo aplinkybės visiškai atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.
Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto elgesį viešoje vietoje, kelyje Panevėžys – Vilnius, smūgių nukentėjusiajai sudavimą, pripažino įžūliu, išreiškiančiu nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką bei įvertino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas bausmę nuteistajam O. S., apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų, bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę.
O. S. padarė nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas O. S. paskyrė vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių rūšį – baudą, todėl laikyti tokią bausmę aiškiai per griežta ir pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, kolegija neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.