- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 2-5604-470/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- N. I. M.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei N. I. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir įpareigoti atsakovę panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.
Ieškovė nurodo, kad yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nuosavybės teisės į butą įgytos pagal (duomenys neskelbtini) mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra ieškovės dukra ir gyvena jos bute, tačiau visiškai neprisideda prie būsto išlaikymo. Jokia nuomos ar panaudos sutartis tarp šalių nesudaryta. Minėtu adresu atsakovė taip pat yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Atsakovė į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą nuolat vedasi prastos reputacijos asmenis, leidžia jiems nepagrįstai naudotis ieškovei priklausančiu turtu – jame gyventi, praustis ir t.t. Tarp šalių nuolat kyla konfliktai. Atsakovė niokoja ieškovės butą, trukdo ieškovei naudotis savo turtu, todėl prašo atsakovę iškeldinti atsakovę iš jos buto ir įpareigoti panaikinti savo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovės bute. 2019 m. liepos 30 d. ieškovė išsiuntė atsakovei prašymą dėl buto patalpų atlaisvinimo, prašydama išsikraustyti iš buto iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., taip pat informavo atsakovę, kad neatlaisvinus buto per nustatytą terminą, ieškovė kreipsis į teismą dėl iškeldinimo.
Atsiliepimas
Atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį įteikti 2019 m. rugsėjo 10 d. tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2019 m. rugsėjo 24 d. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, sprendimas priimamas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priimant sprendimą už akių.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, teismas įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.
Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybė teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės D. M. nuosavybės teisė į butą įregistruota Lietuvos Respublikos nekilojamojo turto registre (b. l. 5). Atsakovė yra ieškovės dukra ir gyvena jos bute. Jokia nuomos ar panaudos sutartis tarp šalių nesudaryta. Atsakovė niokoja ieškovės butą, trukdo ieškovei naudotis savo asmeniniu turtu, geruoju iš buto neišsikrausto. 2019 m. liepos 30 d. ieškovė atsakovei išsiuntė prašymą dėl gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo, kuriuo prašė iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. atlaisvinti butą, taip pat informavo, kad atsakovei to neatlikus, ieškovė kreipsis į teismą dėl iškeldinimo iš patalpų (b. l. 6). Atsakovė į ieškovės prašymą nereagavo, buto neatlaisvino ir neperdavė teisėtai savininkei. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė turi teisę būti ieškovei priklausančiame bute.
CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovės iškeldinimas iš ieškovei (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-369/2006). Nustačius, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė būna be teisinio pagrindo, konstatuotinas ieškovės, kaip buto savininkės, teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis). Ieškovė įrodė, kad atsakovės veiksmai pažeidžia jos kaip savininkės teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nustačius tokį pažeidimą, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu. Toks ieškovės reikalavimas, teismo vertinimu, teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl reikalavimo panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – GVDĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymą. Deklaravimo duomenų taisymas, keitimas ir naikinimas yra reglamentuotas GVDĮ 8 straipsnyje.
Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualios GVDĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios deklaravimo duomenų panaikinimą, ko šiuo atveju siekia ieškovė. Šioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai: 1) Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinamas dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pasibaigia užsieniečiui išduoto dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojimo laikas; 5) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu šis asmuo per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikia prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo; 6) patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad GVDĮ 8 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant deklaravimo įstaiga gali panaikinti deklaravimo duomenis.
Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24, 70 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo priima deklaravimo įstaigos vadovas. Gavusi patalpos savininko (bendraturčio) prašymą panaikinti negyvenančių asmenų deklaravimo duomenis, prieš priimdama sprendimą deklaravimo įstaiga privalo patikrinti, ar nurodytas asmuo (asmenys) nurodytu adresu tikrai negyvena. Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja ir neįgalioja deklaravimo įstaigos tikrinti asmenų gyvenimo kitam savininkui priklausančiame bute teisėtumo. Deklaravimo įstaiga privalo tik patikrinti tokio fakto realumą.
Taigi nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovės bute, kadangi teismo sprendimui už akių įsiteisėjus, ieškovė galės pati kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš atsakovės valstybei priteisiamos 3,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264 straipsniais, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Iškeldinti atsakovę N. I. M., gimusią (duomenys neskelbtini), iš gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės N. I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), 3,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.