Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-01-05 nutartimi atsisakė priimti nuteistojo M. K. vardu surašytą ir gynėjo advokato D. K. pasirašytą apeliacinį skundą. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad prie gynėjo pateikto apeliacinio skundo nėra raštiško nuteistojo M. K. sutikimo, kas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 312 str. 5 d. įtvirtintos imperatyvios normos, suteikiančios nuteistojo gynėjui paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo valiai.

M. K. prašo nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą panaikinti. Nurodo, kad pripažįsta, jog raštiško sutikimo gynėjui pateikti jo vardu apeliacinį skundą nebuvo, tačiau pageidavimą apskųsti nuosprendį apeliaciniu skundu jis buvo išreiškęs žodžiu, nes dėl jam taikytų procesinių prievartos priemonių neturėjo galimybių susisiekti su savo gynėju. Prašo atsižvelgti, kad tokį sutikimą jis pateikia teismui kartu su skundu dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-01-05 nutarties panaikinimo, kartu pažymėdamas, kad nebėra sąlygos dėl kurios skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti jo skundą.

Skundas tenkintinas.

Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo išspręstas apeliacinio skundo dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio priėmimo klausimas. BPK 312 str. 5 d. iš tiesų numato, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai.

Taigi, įstatymo leidėjas šia imperatyvia norma draudžia gynėjui savo iniciatyva, be ginamojo sutikimo, paduoti apeliacinį skundą byloje, kurioje jo ginamasis yra pilnametis, neturintis fizinių ar psichinių trūkumų.

Nagrinėjamu atveju M. K. pirmos instancijos teisme gynęs advokatas apeliacinį skundą M. K. vardu surašė bei už M. K. pasirašė neturėdamas įstatymo reikalaujamos formos - rašytinio asmens, turinčio teisę paduoti apeliacinį skundą (šiuo atveju - nuteistojo) - įgaliojimo tai padaryti, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis formaliai yra teisėta.

Tačiau iš nagrinėjamo skundo motyvų akivaizdu, kad M. K. jį pirmos instancijos teisme gynusiam advokatui, nepasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, buvo išreiškęs norą, kad gynėjas dėl nuosprendžio pateiktų apeliacinį skundą, tačiau nuteistojo valia nebuvo įforminta taip, kaip to reikalauja įstatymas.

Kadangi gynėjo pareiga be kita ko yra teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą (BPK 48 str. 2 d. 1 p.), laikytina, jog šiuo atveju būtent gynėjas, pažadėjęs nuteistajam M. K. surašyti apeliacinį skundą ir neišaiškinęs jam, jog tam būtinas rašytinis ginamojo sutikimas, netinkamai atliko savo pareigą.

Ši aplinkybė negali užkirsti kelio nuteistajam M. K. pasinaudoti savo teise, numatyta BPK 22 str. ir 312 str. 1 d., apskųsti apeliacine tvarka jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, nes taip būtų nepagrįstai, nesant jokios jo kaltės, iš esmės suvaržytos nuteistojo teisės.

Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą: nuteistojo M. K. vardu surašytą ir gynėjo advokato D. K. pasirašytą apeliacinį skundą priimti ir grąžinti jį Anykščių rajono apylinkės teismui BPK 317 str., 319 str. numatytų veiksmų atlikimui.