Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno rajono apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje 1-191-986-2016 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę), 2014-04-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas,

Aprašomoji dalis

nustatė

kaltinamasis A. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, tai yra žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimui mokėti lėšas A. P., jų sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės ir privalėdamas šią pareigą vykdyti laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2014-11-19, nuo 2015-05-04 iki 2015-08-09, nuo 2015-11-12 iki 2016-01-28 piktybiškai vengė mokėti A. P. lėšas ir jai įsiskolino 2033,99 €.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam buvo žinoma, kad pagal 2013-05-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą jis turi savo sūnaus N. K. išlaikymui mokėti po 86,86 eurus kas mėnesį savo buvusiai žmonai A. P. ir šios sprendimo jis nuo 2013-05-07 iki 2016-01-28 nevykdė, o nuo šios dienos nuo jo atlyginimo pradėjo nuskaičiuoti lėšas vaiko išlaikymui ir iki šiol jie yra nuskaičiuojami. Pažada pagal savo išgales padėti savo buvusiai žmonai išlaikyti vaiką. Kažkurį laikotarpį jis buvo registruotas darbo biržoje, iš šių pinigų iš jo vaiko išlaikymui neatskaičiuodavo. Be to 2015 m. rugpjūčio 7 d. jis pateko į autoavariją, dėl ko iki 2015-08-09 turėjo nedarbingumą ir gavo ligos pašalpą (b. l. 55- 56, 63).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos, A. P. apklausos protokolo (b. l. 14- 16) matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) susituokė su A. K., santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus N. K. Su vyru ir sūnumi iki 2012 m. spalio gyveno užsienyje. 2013-05-07 Kėdainių r. apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jų santuoka ir teismo sprendimu sūnaus N. K. išlaikymui A. K. kiekvieną mėnesį turėjo mokėti po 86,86 eurus (300 litų). 2013 metais po skyrybų A. K. vieną kartą davė jai 200 litų, daugiau jokių lėšų iš A. K. ji negavo. 2014 m. kovo mėnesį ji kreipėsi į antstolius pranešdama apie tai, kad yra nemokamos lėšos sūnaus išlaikymui ir 2014 m. kovo mėnesį kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą. Nuo 2014 m. balandžio mėnesio ji gavo lėšas iš vaikų išlaikymo fondo (b. l. 14- 16). A. bendrauja su sūnumi, tačiau prie sūnaus išlaikymo neprisideda, atsako, kad šiuo metu tam neturi jokios galimybės.

Iš gimimo liudijimo išrašo (b. l. 21) matyti, kad N. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini), jo tėvas yra A. K..

Iš 2013-05-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo (b. l. 25) matyti, kad nutraukus santuoką tarp A. K. ir A. K., vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma kartu su mama A. K. (po santuokos nutraukimo P.). A. K. vaiko N. K. išlaikymui įsipareigojo mokėti po 300 litų kiekvieną mėnesį nuo 2013-05-07 iki N. pilnametystės.

Iš byloje esančios darbo biržos pažymos (b. l. 27) matyti, kad A. K. darbo biržą biržoje registruotas nuo 2014-11-19 iki 2015-05-03.

Iš byloje esančios socialinio draudimo fondo valdybos pažymos (b. l. 31) matyti, kad A. K. nedarbo draudimo išmoka jam buvo mokama iki 2015-05-03, o nuo 2015-09-24, už laikotarpį nuo 2015-08-10 iki 2015-11-11 jam buvo mokama ligos pašalpa.

Iš byloje esančios antstolio Aleksandro Ščiukino pažymos (b. l. 48) matyti, kad A. K. įsiskolinimas nuo 2013-05-07 iki 2014-11-19 yra 1540,81 eurai, nuo 2015-05-04 iki 2015-08-09 275,28 eurai, nuo 2015-11-12 iki 2016-01-28 yra 217,39 eurai.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 99).

Teismas, byloje pateiktų duomenų ir rašytinių įrodymų, taip pat kaltinamojo A. K., pripažinusio kaltę, paaiškinimų pagrindu daro išvadą, kad kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta bei pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., kvalifikuota tinkamai.

A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika vaikui, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. A. K. baustas administracine tvarka (b. l. 82- 84), teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 74- 76), 2014 m. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu (b. l. 79- 81). Jis dirba (b. l. 90), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 90, 92). Jo gyvenamosios vietos seniūnija jį neigiamai charakterizuojančių duomenų neturi (b. l. 89). A. K. nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse (b. l. 87). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), nustatant bausmės terminą ir skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.).

Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66- 67), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti, kad A. K. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.