Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei I. B., atsakovės (duomenys neskelbtini) direktoriui L. G., atsakovui V. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), V. P. ir J. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. S. į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovei J. S. (CPK 246 str. 2 d.).

sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais. Taip pat nurodo, kad minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00023-13 nutrauktas, E. P. neturint tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, paaiškinant, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškinį dėl T. J. gydymo išlaidų turi teisę pareikšti civilinio proceso tvarka už E. P. veiksmus atsakingiems asmenims (CK 6.275 str.). Nurodo, kad 2013-03-28 raštu Nr. A1-1617 ir 2013-09-10 raštu Nr. A1-4469 atsakovams J. S., V. P. ir (duomenys neskelbtini), jos atstovui direktoriui L. G. pateikė raginimus savanoriškai atlyginti žalą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta. Atsakovai per nustatytą terminą ir vėliau dėl žalos atlyginimo į ieškovę nesikreipė. Duomenų apie tai, kad žala PSDF biudžetui atlyginta, ieškovė taip pat neturi. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovės atstovės, atsakovės atstovo, atsakovo V. P. paaiškinimų, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2013 m. vasario 25 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00023-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., E. P., neturint tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2012-12-13, apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) antrojo korpuso E. P., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu du kartus T. J., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą ir paskui dar vieną kartą spyrė T. J. į veidą (ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00023-13 l.78-79, b.l.9-10).

Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs, jo pagrindu administracinėn atsakomybėn buvo patraukta E. P. mama J. S. ir pagal ATPK 181 str. 2 d. 2013-04-22 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu jai paskirta administracinė nuobauda – 20Lt bauda (b.l. 45). Taigi šiais procesiniais dokumentais faktiškai nustatyta, kad dėl T. J. sužalojimo kaltas E. P., atsakovai šiai kaltei paneigti įrodymų nepateikė, E. P. kaltės klausimo neginčija.

Iš gimimo įrašo matyti, kad E. P. tėvai yra J. S. ir V. P., E. P. gimęs (duomenys neskelbtini), vadinasi jam veikos metu ir šios bylos nagrinėjimo metu dar nėra suėję 14 metų (ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00023-13 l. 59).

Nukentėjusysis T.J. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, jam suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 666,96Lt (ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00023-13 l. 27).

Ieškovė 2013-03-28 raštu Nr. A1-1617 ir 2013-09-10 raštu Nr. A1-4469 atsakovams J. S., V. P. ir (duomenys neskelbtini), jos atstovui direktoriui L. G. pateikė raginimus savanoriškai atlyginti žalą PSDF biudžetui (b.l. 11-14), tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.

Byloje nekyla ginčo dėl žalos dydžio, ginčas kyla dėl to, kas turi atlyginti turtinę žalą. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nurodo, kad ji nėra atsakinga už žalą, nes: 1) žala padaryta ilgosios pertraukos tarp pamokų metu, kai moksleiviai pasirenka pietavimo vietą ir nėra kontroliuojami mokyklos, 2) žala padaryta ne gimnazijos teritorijoje, 3) moksleivis E. P., pradėjęs mokytis mokykloje, buvo pasirašytinai supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis mokyklos direktoriaus 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Vl-57 bei Mokinio elgesio taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Vl-57, vėlesniais jų pakeitimais, 4) E. P. tėvai skyrė mažai dėmesio vaikui, nebendradarbiavo su mokykla.

CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako tėvai arba jų globėjai, jeigu neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės, o šio straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.

Taigi, iš šių įstatymo nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariąją, o ne solidariąją, kaip nurodo ieškovė, atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Tačiau šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys, paskirstant atsakomybę, yra kaltė.

Lietuvos Aukščiasiasis Teismas 2010-11-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010 yra išaiškinęs, kad subsidiarieji skolininkai turi atsakyti ir kokiomis dalimis, kiekvienu atveju priklauso nuo šių asmenų kaltės dėl vaiko nepriežiūros. Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir tai yra jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, - tai ši institucija. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Tai gali būti mokyklos teritorijoje ir už jos ribų, bet priežiūra turi būti organizuota ir tinkamai vykdoma ten, kur vyksta mokyklos renginys ar užsiėmimas (pavyzdžiui, pamoka išvykus į gamtą, muziejų, kitą teritoriją; renginys ne mokyklos patalpose). Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia užsiėmimas ar renginys. Priežiūra taip pat nelaikytini atvejai, kai vaikas nedalyvauja mokyklos užsiėmimuose ar renginiuose, pavyzdžiui, praleidinėja pamokas, bet tokiu atveju nepilnamečio tėvai ar globėjai, kiti juos prižiūrintys asmenys turi būti apie tai informuojami, kad galėtų organizuoti ir vykdyti jiems priklausančią priežiūrą ar vykdyti kitas pareigas, susijusias su nepilnamečiu.

Esant šiam išaiškinimui, tampa nereikšmingas atsakovės (duomenys neskelbtini) teiginys, kad žalos ji neprivalo atlyginti dėl to, kad įvykis buvo pertraukos metu. Akivaizdu, kad E. P. įvykio dieną 11.30 val. buvo mokyklos žinioje, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu buvo pamoka, ar pertrauka. Atsakovė (duomenys neskelbtini) neįrodė ir to fakto, kad įvykis įvyko ne mokyklos teritorijoje. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad įvykis, kurio pasekoje kilo žala, įvyko mokyklos teritorijoje – gimnazijos kieme (ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00023-13 l. 5, 8, 10-11, 53-54 ir kt.).

Mokymo institucijos civilinę atsakomybę už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą reglamentuoja CK 6.275 str. 2 d., Švietimo įstatymo 52 str. 2 d. 1 p. nuostatos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d. Mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o pedagogai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, laiduoti saugią ir sveiką auklėtinių asmenybės galių plėtotę, sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas.

Todėl atsakovė, neužtikrinusi T. J. saugumo ugdymo procese, yra atsakinga šiuo atveju už kilusią žalą ir turi atlyginti išlaidas, susijusias su šio asmens gydymu.

Tačiau aplinkybė, kad žala padaryta mokyklai prižiūrint atsakovų sūnų, nereiškia, jog vaiko tėvai už žalą neprivalo atsakyti. Konstatuotina, kad žala atsirado dėl visų atsakovų kaltės: dėl netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros, dėl to nustatytina bendra vaiko tėvų bei mokyklos atsakomybė.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.1 d., 2 d.).

Teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtą visų atsakovų neveikimą bei priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir kilusios žalos (CK 6.246 – 6.249 str.).

Šiuo atveju ieškovei padarytą žalą atsakovai - abu E. P. tėvai ir atsakovė - (duomenys neskelbtini), privalo atlyginti pagal dalinės atsakomybės taisykles (CK 6.5 str.).

Tokiu būdu, 666,96Lt žala, padaryta PSDF, įpareigojant ją atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM atsiskaitomąją sąskaitą, priteistina lygiomis dalimis, t.y.: 333,48Lt priteistina iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ir 333,48Lt solidariai iš atsakovų J. S. ir V. P. (CK 6.5 str., 6.6 str.). Atmestinas atsakovo V. P. argumentas, kad žalą turi atlyginti tik atsakovė J. S., kadangi CK 3.156 str. reglamentuoja lygias tėvo ir motinos teises ir pareigas savo vaikams. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.).

Iš atsakovų J. S. ir V. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis: po 18Lt žyminio mokesčio ir po 8,23Lt pašto išlaidų, t.y. iš viso po 26,23Lt iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 333,48Lt turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB.

Priteisti solidariai iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 333,48Lt turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, bei iš kiekvieno po 26,23Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.