Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. M. (V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba su verslo liudijimu, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-23 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 epizodai), 145 str. 1 d. vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8 d. subendrinus paskirtas bausmes pirmiau jas apimant, o po to, iš dalies sudedant ir subendrinus bausmes nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1, 2 d. paskirtas 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimas sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir mokslu, neįgyti, nevartoti, neperduoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų.

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-27 baudžiamuoju įsakymu, pagal 227 str. 4 d. nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant 1 mėnesio laikotarpiu nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį registruotis Darbo biržoje arba dirbti, bei uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 1 mėnesio laikotarpiu nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį registruotis Darbo biržoje arba dirbti, bei uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis:

2015-11-28, apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,29 promilės), M. J. namuose, esančiuose Vilniaus r., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini) k., smurtavo savo sugyventinės R. J. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu stvėręs tampė nukentėjusiąją už plaukų, rankomis pastūmė į krūtinę, dėl ko R. J. parklupo, pagriebęs už rankų purtė, tad tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino jos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi (b. l. 37, 39 - 40, 44 - 45).

K. V. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą kaltu dėl jam pareikšto įtarimo prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dirbo, darbo metu susiskambino su sugyventine R. J., kuri pareiškė, kad pavargo su juo gyventi, nori pasilinksminti, nueiti kur nors į klubą, atsipalaiduoti nuo namų ūkio darbų, kuriuos darė jo senelio namuose, kuriuose jie gyveno. Jis atsakė, kad ji gali važiuoti kur nori. Atvažiavęs namo apie 18.00 val. nerado nei sugyventinės, nei dviejų jų vaikų. Suprato, kad ji išvažiavo su vaikais pas tėvus. Pabuvęs namuose kažkiek laiko kartu su broliu nuvažiavo jam padėti užpilti pamatus. Grįžo namo apie 23.00 val. Namuose išgėrė alaus ir susiskambinęs su draugu sužinojo, kad jis važiuos į Tumosų kaimą, paprašė nuvežti. Važiuojant stotelėje pamatė savo sūnėną V. M., kuriam pasiūlė važiuoti kartu ir jis sutiko. Buvo nupirkęs jaunėliui sūnui sauskelnes ir maistelio, kurį vežė R. J.. Atvažiavęs prie sugyventinės tėvų namų norėjo užeiti, tačiau sugyventinė laikė duris iš kitos pusės ir nenorėjo leisti jo į vidų, nes, kai vėliau sužinojo iš sugyventinės, namuose vyko išgertuvės. Jis stipriau patraukė duris ir R.tuo metu nukrito keliais ant grindų. Kai užėjo į namą, pamatė ant stalo alaus butelius ir suprato, kad vyksta išgertuvės. Tuo metu buvo sugyventinės kaimynas J., pavardės nežino, kartu su juo į kambarį užėjo ir sūnėnas. Tarp jo ir J. kilo konfliktas, jiedu susistumdė, kurį jis bandė nutraukti. Tą patį darė ir R.. Galimai tuo metu kažkas sugriebė R. už rankų ir nuo to galimai liko mėlynės. R. sakė, kad iškvies policiją. Tarp jo sūnėno ir J. konfliktas baigėsi, netrukus atvykę pareigūnai jį sulaikė (b.1.37).

Be to, V. M. parodė, kad pas jį atėjo sūnėnas V. M., jie paėmė alaus, sidro, sėdėjo gėrė. Jie norėjo važiuoti į Vilniaus miestą, į eglutės įžiebimą. Vežti turėjo jo draugas Jevgenijus pavardės neprisimena. Jevgenijus atvažiavo pas jį, ir kai jie išvažiavo iš jo namų, Jevgenijus sumanė dar užvažiuoti pas tėvą Senasalio k. Kai jie važiavo į Senasalį jis nutarė nuvažiuoti pas savo sugyventinės tėvą. Nežinojo, kad R. yra ten, nes ji sakė, kad išeina gyventi pas tetą, kuri gyvena Vilniaus mieste, jie privažiavo ir pradėjo belstis, Jevgenijus smarkiau patraukė duris ir jos atsidarė. Jie užėjo į vidų. Užėjo jis ir Viktoras, Jevgenijus apsisuko ir nuėjo atgal. Tada jis pamatė Renatą, kuri pradėjo šaukti ir varyti juos iš namų. Virtuvėje buvo Renatos tėvas ir kaimynas, jam iš matymo pažįstamas vardu Janas. T. J. ir Viktoro prasidėjo žodinis konfliktas, R. tuo metu juos varė iš namų, išbėgo į lauką ir kažkuo tai metė į Jevganijaus automobilį. Jevgenijus apsisuko ir išvažiavo. Jie grįžo į namus. R. šaukė, jis tada paėmė ją už plaukų ir tempė, kai tempė ją už plaukų ji parklupo ant vieno kelio. R. taip pat pastūmė jį. Taip pat R. buvo paėmęs už rankų ir ją papurtė. Jos nemušė, negrasino. R. juos visą laiką vijo iš namų. Konfliktas prasidėjo, dėl to, kad R. pamanė, kad jie nori įsilaužti į namus. Ji pradėjo juos vyti. Jis norėjo su R. pasikalbėti, bet pokalbis neįvyko, tik konfliktas. Kaip sakė, nežinojo net, kad R. bus tame name, ir nebuvo tikslo su ją konfliktuoti. Dėl padarytos veikos gailisi. Dabar jie su R. vėl susitaikė, ši grįžo vėl namo pas jį, pretenzijų jam neturi. K. R. nėra dirbusi, negauna motinystės išmokos ir šeimą turi išlaikyti jis. Pas juos du mažamečiai vaikai, vienam 4 metai, kitam 6 mėnesiai. Prašo, esant galimybei, paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, sutinka, kad būtų paskirtas laisvės apribojimas ar viešieji darbai (b. 1. 37, 39 - 40, 44 - 45).

Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

- 2015-11-28 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pareiškėja R. J. pageidaujanti pranešti apie įvykį parodė, kad 2015-11-28, apie 02.00 val. Vilniaus r., Tumosų k., sugyventinis V. M. gim. 1983 m., apsvaigęs nuo alkoholio namuose konflikto metu tempė ją už plaukų, trankė. Apklausos metu R. J. parodė, kad 2015-11-28, apie 02.00 val. pas ją į namus Vilniaus r., Rukainių sen., Tumosų k., atvažiavo sugyventinis V. M.. Ji su šio gyvena apie 5 metus. 2015-11-27 ji iš pastarojo išėjo, kadangi jis smurtavo. Atvažiavęs pas ją išlaužė duris, pradėjo reikalauti, kad atiduotų vaikus ir grįžtų namo. Jai nesutikus griebė už plaukų, pradėjo tampyti, trankyti į žemę dėl ko patyrė fizinius sužalojimus. Apžiūrėta įvykio vieta, namas esantis Vilniaus r., Rukainių sen., Tumosų k. (b. l. 6 - 10);

- nukentėjusiosios R. J. parodymais, kad 2015-11-28 dieną ji su vaikais išvažiavo pas savo tėvą į Vilniaus r., Rukainių sen., Tumosų k. Vakare atvažiavo pas ją sugyventinis V. M. su sūnėnu, kurio ji asmeniškai nepažįsta. Atvežė draugas vardu Jevgenijus. Ji buvo namie, gulėjo lovoje, kai atvažiavo jos sugyventinis, jis pradėjo belstis, ji neleido į namus ir jis išlaužė duris, nes durys yra labai silpnos, namas senas. T. V. ir jo sūnėnas užėjo į namą. Name buvo J. S. ir jos tėvas. Ji paprašė J., kad jis liktų nakvoti pas tėvą, nes bijojo, kad jos sugyventinis gali atvažiuoti. Kai sugyventinis atvažiavo Janas ir tėvas jau miegojo. Janas atsikėlė ir įvyko konfliktas tarp J. ir sugyventinio sūnėno. Po to jie išėjo į lauką, o ji su Vitalijumi buvo namuose. V. pradėjo reikalauti, kad ji grįžtų namo. Tada jis paėmė ranka ją už plaukų ir tempė. Paėmęs už rankos ir stipriai suspaudęs purtė. Mušti jis jos nemušė, kartą pastūmė. Po įvykio buvo mėlynės ant rankų nuo šio pirštų. Po įvykio pas medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Šiuo metu jokių žymių neliko. Mano, kad jos sugyventinis supyko, kad nutarė šį palikti ir išėjo gyventi pas tėvą. V. sakė, kad atvažiavo, nes norėjo perduoti vaikui sauskelnes ir mišinuką, bet taip to ir neperdavė. Patikslina, kad kai ji su sugyventiniu kalbėjo, jis ją pagriebė už plaukų ir patraukė, po to pastūmė ir ji suklupo ant kelio bei taip pat patyrė skausmą. Vėliau jis ją purtė paėmęs už rankų. Grasinimų iš sugyventinio nebuvo. Šiuo metu ji grįžo atgal pas sugyventinį, nes vaikas serga ir iš čia patogiau susisiekti su gydytojais. Kai vaikas pasveiks, ketina vėl grįžti pas tėvą. Ji nenori, kad jos sugyventiniui būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Ji neprieštarauja, kad šis bendrautų su vaikais ir padėtų juos auginti, bet neketina su juo gyventi dėl patiriamo smurto. Materialinių pretenzijų neturi, ieškinio nereikš, kaip minėjo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, tik fizinį skausmą ir išgąstį. Įvykio metu sugyventinis buvo neblaivus (b. 1. 15 - 16);

- liudytojo M. (M.) J. parodymais, kad R. J. jo dukra, kuri gyvena pas savo sugyventinį V. M.. Tarp dukros ir sugyventinio dažnai vyksta konfliktai, bet jie vieną dieną konfliktuoja, kitą dieną jau pas juos meilė, jie susitaiko, todėl jis nesikiša į šių santykius. 2015-11-28 dukra jam paskambino ir paprašė surasti automobilį, kad kas atvežtų ją namo, suprato, kad ji susipyko su sugyventinu. Jis paskambino pažįstamam ir šis atvežė dukrą su anūkais pas jį. Vakare, kai jie jau miegojo atvažiavo dukros sugyventinis V. su savo pusbroliu, kurio jis asmeniškai nepažįsta bei dar vienas nepažįstamas vairuotojas. Dukra neįleido sugyventinio namo, laikė duris. Po to V. užėjo ir pradėjo ginčytis, V. paėmęs dukrą už rankų ją tempė sakydamas, kad ji grįžtų namo. Dukra sakė, kad nevažiuos. Vaikai tuo metu miegojo jo kambaryje. Jis nesikišo į šių barnius. Kartu namuose buvo kaimynas I. S.. Namuose jis nematė, kad V. dukrą muštų. Vėliau dukra su Vitalijumi išėjo iš namo, ten kalbėjosi. Po to dukra iškvietė policiją. Kai atvažiavo pareigūnai V. su draugais jau buvo išvažiavę, dukra nebuvo sumušta, greitosios nekvietė. Į namą buvo užėjęs V. ir pusbrolis. Jis tik pasikalbėjo su pusbroliu ir išėjo, o po to, kaip sakė, išėjo iš namų ir V.. V. negrasino jo dukrai, tik traukė, kad važiuotų namo. V. ir jo pusbrolis buvo išgėrę. Šiuo metu dukra susitaikė su savo sugyventiniu ir vėl išvažiavo gyventi pas jį (b. 1. 20 - 21);

- liudytojo I. (I.) S. parodymais, kad 2015-11-28 jis buvo pas M. J., pas kurį atvažiavo dukra su vaikais. Vakare jis jau miegojo, kaip išgirdo barnius. Išėjęs į virtuvę pamatė, kad atvažiavo R. J. sugyventinis V., kurį jis pažįsta iš matymo ir šis su Renata pykosi. Konfliktas buvo žodinis. Jis nesikišo į šių konfliktą, išėjo į lauką. Lauke buvo vairuotojas, jam nepažįstamas. Jie du susiginčijo. Vairuotojas, kuris atvežė Vitalijų išvažiavo, liko Vitalijus ir dar jo giminaitis. R. iškvietė policiją. Po to R. su sugyventiniu nuėjo į virtuvę ten barėsi, kad muštųsi negirdėjo. Jis su M. buvo kitame kambaryje. Po įvykio Renata nebuvo sumušta. Jis nematė, kad V. ją muštų, girdėjo kaip šaukė vienas ant kito (b. 1. 23);

- liudytojo V. M. (V. M.) parodymais, kad 2015-12-27 vakare nuėjo pas savo dėdę V. M., jie gėrė alkoholio ir iškarto ketino važiuoti į Vilnių. Pokalbio, kad važiuos pas V. sugyventinę nebuvo. Kol sėdėjo, nebuvo jokio pokalbio apie tai, kad V. sugyventinė išėjo ar, kad važiuos pas ją. V. paskambino kažkokiam pažįstamam, jie sėdo į automobilį ir jis užmigo, atsibudo, kai buvo kažkokiame kaime, pasirodo prie V. sugyventinės namo. J. V. sugyventinės asmeniškai nepažįsta, buvo matęs kelis kartus parduotuvėje, kai V. su ją apsipirkinėdavo. Būnant prie V. sugyventinės namo, šis pradėjo belstis. Į namą niekas neįleido, tada V. beldėsi į langus. Atrodo, kad namo virtuvėje degė šviesa. Automobilio vairuotojas nuėjo prie namo durų stipriau patraukė ir durys atsidarė. Tada jie, t. y. jis ir Vitalijus užėjo į vidų. Vairuotojas buvo lauke. Namo virtuvėje buvo kažkoks nepažįstamas vyras, kaip suprato vėliau kaimynas. Iš kambario išėjo V. sugyventinės tėvas ir pati sugyventinė. V. nuėjo į kambarį, o išbėgusi iš ten sugyventinė išbėgo į lauką, kažkokiu pagaliu pradėjo daužyti automobilį ir V. draugas išvažiavo. Jis tuo metu buvo virtuvėje, tarp jo ir to kaimyno prasidėjo žodinis konfliktas, jie pastūmė vienas kitą. V. liepė jiems nurimti ir jie nusiramino. V. sugyventinės tėvas išėjo iš namo rūkyti. Atėjusi iš lauko V. sugyventinė ir V. nuėjo į kambarį ir ten pradėjo bartis. Jis negirdėjo, kad V. grasintų sugyventinei. Jie kažką ten barėsi dėl tarpusavio santykių ir buvo kalbama apie vaikus, bet ką būtent sakė, neįsidėmėjo, nes jie tiesiog šaukė. Jis nežino, kada V.sugyventinė iškvietė policiją. Po to V., jis, kaimynas ir V. sugyventinė buvo virtuvėje, jos tėvas nuėjo į kambarį. Tėvas nesikišo į konfliktą. Moteris pasakė, kai buvo virtuvėje, kad jie išeitų iš namo, kad ji iškvietė policiją, V. vis prašė jos, kad pasikalbėtų, ji sakė, kad nenori, liepė eiti iš namo. Nematė, kad V.būtų stvėręs ją už plaukų ar, kad ji būtų parklupusi. Taip pat nematė, kad Vitalijus ją muštų, ant tos moters nematė sužalojimų ar kraujo. Kai atvažiavo pareigūnai, pasikalbėjo su sugyventinę, ji parašė pareiškimą, Vitalijų išviežė policiją, o jis pėsčiomis nuėjo namo (b. 1. 25).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei R. J. ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumo laipsnį, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), kad smurtaujama buvo prieš savo šeimos narį sukeliant fizinį skausmą, į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad jis dirba, anksčiau teistas 2 kartus, 13 kartų baustas administracine tvarka, į tai, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad jis neprieštarauja, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam skirtina prokuroro pareiškime siūlomos rūšies ir dydžio bausmė. Baudžiamąją bylą užbaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-11-28 iki 2015-11-29.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. b p. p. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-11-28 iki 2015-11-29 (1 para) ir paskutinį mėnesį viešųjų darbų bausmę sutrumpinti 6 valandų, kai viena arešto para prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.