Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. S. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: jis 2024-10-24, apie 00.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „Mercedes- Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje, už automobilio saulės skydelio ir ant mobiliojo ryšio telefono „iPhone“ laikė narkotinę medžiagą kokainą, kurio bendra masė 0,189 g (nuo 53,3 % iki 59,5 %), iki tol, kol šią narkotinę medžiagą dalinės apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis D. S. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą kartu su pažįstamu buvo kavinėje. Išėję iš jos, atsisėdo į savo automobilį ir klausėsi muzikos. Besėdint automobilyje, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Nors narkotinės medžiagos jie tuo metu nevartojo, ji buvo automobilyje. Pareigūnai šią medžiagą rado, ir juos abu sulaikė. Iš pradžių jis (kaltinamasis) neprisipažino, kad narkotinė medžiaga priklausė jam, nes išsigando, kadangi tai buvo pirmas kartas ir jis nežinojo, kaip tinkamai elgtis. Vėliau nusprendė prisiimti atsakomybę ir kaltę pripažino. Nuo to laiko narkotinių medžiagų nebeįsigijo, jų nevartojo ir pažada to daugiau nedaryti. Narkotinę medžiagą įsigijo, nes tuo metu buvo emociškai pažeidžiamas, neseniai išsiskyręs su mergina. Kelios savaitės prieš įvykį sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, kuris pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų. Tikėdamasis, kad tai galbūt padės pagerinti emocinę savijautą, jis (kaltinamasis) įsigijo kokaino. Visą tą laiką jį nešiojosi su savimi, tačiau nevartojo. Tą naktį taip pat nespėjo pavartoti. Pabuvojimas areštinėje padėjo susivokti, apmąstyti savo elgesį. Anksčiau narkotinių medžiagų nevartojo ir priklausomybės nuo jų neturi. Jis dirba, pats save išsilaiko, gyvena kartu su tėvais. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį tėvo V. S. (V. S.) atsakomybei. Su tėvu jį sieja labai artimas ryšys, jie kartu ir gyvena, ir dirba (tėvas yra įmonės vadovas). Tėvas daro jam teigiamą įtaką, jis vertina jo nuomonę ir klauso patarimų. Padarius nusikalstamą veiką, jam sunkiausia buvo pagalvoti apie tai, ką apie tokį jo poelgį pagalvos tėvas. Šią situaciją su juo aptarė, tėvas jo poelgį įvertino kritiškai. Nuo vasario mėnesio jis (kaltinamasis) nėra padaręs jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. 2020 m. ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Tąkart konfliktinės situacijos metu susistumdė su kitu vaikinu, tai nebuvo susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Administracine tvarka už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo nėra baustas. Labai gailisi dėl savo poelgio, ypač dėl to, kad nuvylė savo tėvus. Nesupranta, kaip jam apskritai kilo mintis pabandyti vartoti narkotines medžiagas. Iš padarytos klaidos jis pasimokė ir pažada daugiau taip nesielgti.

Apklaustas teisme V. S. paaiškino, kad yra kaltinamojo D. S. tėvas. Sūnaus poelgį vertina neigiamai, pripažįsta, kad tai sukrėtė visą šeimą, dėl šio įvykio stipriai išgyveno ne tik pats sūnus, bet ir kiti šeimos nariai. Šeimoje buvo rimtai aptarta ši situacija, analizuotos jos priežastys. Mano, kad galbūt auklėjimo procese buvo padaryta tam tikra klaida, kuri galėjo turėti įtakos sūnaus sprendimui. Mano, kad yra sūnui autoritetas ir gali jam daryti teigiamą įtaką. Jie glaudžiai bendrauja, gyvena kartu, taip pat dirba toje pačioje įmonėje. Jų verslas yra susijęs su maitinimo sritimi, kuri šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, dėl to pateikė prašymą atleisti jo sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Paskyrus laidavimą su užstatu, labai nukentėtų šeimos biudžetas. Jis yra neteistas, neturi priklausomybės nei nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nei nuo alkoholio. Save laiko doru, teisės normas gerbiančiu visuomenės nariu, o jo sūnus nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, šis poelgis buvo išimtinis, jo manymu, nulemtas stipraus emocinio sukrėtimo po išsiskyrimo su drauge. Jis yra įsitikinęs, kad sūnus suprato savo klaidą, padarė išvadas ir daugiau taip nesielgs, yra pasiryžęs laiduoti už sūnų ir užtikrinti, kad tokia situacija daugiau nepasikartotų.

Kadangi kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. S. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024-10-24 tarnybiniais pranešimais (1 t., b. l. 1–4 , 5–9);

2024-10-24 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (1 t., b. l. 31–33, 34–40);

2024-10-24 įtariamojo E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausos protokolu (1 t., b. l. 169–172);

2024-11-20 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada (1 t., b. l. 87– 91);

2024-12-09 liudytojo E. Z. apklausos protokolu (1 t., b. l. 27–30);?

2024-12-17 kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 127–129).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kaltinamasis D. S. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį (iš viso 0,189 g) narkotinės medžiagos kokaino. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2023 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-1161 redakcija) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 6 punktą kokaino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad neteisėtai laiko narkotinę medžiagą, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

BK 40 straipsnio (taikoma 2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01, kuri šiuo atveju yra palankesnė kaltinamajam) 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. S. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jo atsakomybei (3 t., b. l. 67–68). Jis nurodė, kad jo ir sūnaus D. S. santykiai yra labai geri ir artimi, jie gyvena kartu. Kadangi jų ryšys itin glaudus, jis gerai pažįsta savo sūnų ir gali pasakyti, kad D. yra jautrus, nuoširdus, atsakingas ir rūpestingas žmogus, žalingų įpročių neturi, alkoholį vartoja retai, dirba jo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Darbe D. charakterizuojamas teigiamai, drausminių nusižengimų nėra turėjęs. Su sūnumi apie padarytą nusikalstamą veiką kalbėjosi daug kartų, D. labai išgyveno dėl savo lengvabūdiško poelgio. Sūnus pripažino, kad narkotinę medžiagą įsigijo pirmą kartą, vedamas smalsumo, norėdamas ją išbandyti, jis neturi pagrindo netikėti sūnaus žodžiais. Matydamas sūnaus nuoširdų gailėjimąsi bei patirtą emocinį sukrėtimą dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, mano, kad pats baudžiamasis procesas, įvairių su juo susijusių veiksmų atlikimas jau yra pakankama bausmė sūnui, todėl ateityje jis elgsis atsakingiau ir pareigingiau. Jis (V. S.) mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju, kadangi turi visas galimybes sūnui daryti teigiamą įtaką bei užtikrinti, kad ateityje jis nepadarys jokių teisės pažeidimų. Jis pats (V. S.) neturi jokių žalingų įpročių ar priklausomybių, yra neteistas. Prašo teismo atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kadangi padaryta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, kuris nėra nei savanaudiško, nei turtinio, nei smurtinio pobūdžio. Nors yra bendrovės direktorius, jo pajamos nėra didelės, jos patenkina tik būtinus jo ir šeimos poreikius, susijusius su pragyvenimu, todėl užstato sumokėjimas, t. y. laikinas piniginių lėšų netekimas, atsilieptų jo ir jo šeimos gerovei.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, kad laiduotojo pateikti dokumentai patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog laiduotojas V. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui D. S.. Be to, byloje nustatyta, kad D. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), anksčiau neteistas, nors 2020-02-14 prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, D. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau nuo to laiko iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei ketveri metai, per tą laikotarpį naujų ikiteisminių tyrimų D. S. nebuvo pradėta, veika nebuvo susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Kaltinamasis turi tris galiojančias administracines nuobaudas už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, bylos duomenimis, niekada nebuvo baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, šioje byloje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojo V. S. atsakomybei, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Įvertinus D. S. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 67, 71 straipsniais, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Minėta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, turint pagrindo manyti, kad ji padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

D. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likę milteliai, kurių sudėtyje yra kokaino, supakuoti į du atskirus plastikinius užspaudžiamus maišelius, įdėti į voką, kuris saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilnius, ir vokai su tuščiomis pakuotėmis, saugomi Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. (D. S.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (taikoma 2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), ir perduoti jį laiduotojo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą D. S. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojui V. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. S. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti D. S., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, D. S. paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likusius miltelius, kurių sudėtyje yra kokaino, supakuotus į du atskirus plastikinius užspaudžiamus maišelius, įdėtus į voką, kuris saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilnius, ir vokus su tuščiomis pakuotėmis, saugomus Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.