- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-257-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00126-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. V., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. V. administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininko A. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK) Veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu S. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas vilkiką „Scania R500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Andover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į kairę, į šalia kelio esantį vietinės reikšmės kelią, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio ir leistinoje vietoje jį lenkusio automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 101 punktų reikalavimus.
2. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. skundas tenkintas iš dalies – Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimas, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Iš valstybės priteista S. V. 800 Eur patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK viršininkas A. L. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą.
4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje yra objektyvūs ir neginčijami įrodymai, jog S. V. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 101, 157 punktų reikalavimų, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Teismas priimdamas nutartį neanalizavo atliktos ekspertizės su byloje surinktais duomenimis. Atlikta ekspertizė paneigė S. V. argumentus, kad susidūrimas įvyko šalutiniame kelyje, į kurį jau buvo įvažiavęs jo vairuojamas sunkvežimis, nes ekspertizės išvadoje nustatytas eismo įvykio mechanizmas atskleidė, kad susidūrimas įvyko arčiau kelio (duomenys neskelbtini) kairiojo važiuojamosios dalies krašto, nei po eismo įvykio sustojo automobiliai. Kelių eismo taisyklių 88 punktas nurodo, kad važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad susidūrimo metu automobilis „Nissan X Trail“ atsitrenkė priekiniu dešiniuoju kampu ir dešiniuoju šonu į automobilio „Scania“ kairiojo šono priekinę dalį ties kampu, ir kontakto metu slystelėjo link automobilio „Scania R500“ priekio, o tai, apelianto nuomone, parodo, kad automobilio „Nissan X Trail“ vairuotojas buvo lenkime, ir buvo bebaigiąs lenkimo manevrą, tačiau S. V. vairuojamas automobilis sutrukdė tai padaryti, nes nedavė kelio. Kelių eismo taisyklių 3.2. punkte nurodyta sąvoka duoti kelią, t. y. reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Be to, sukdamas į kairę nelygiareikšmėje sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, S. V. ne tik privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, bet ir privalėjo pagal Kelių eismo taisyklių 157 punktą, duoti kelią ir lenkiančiai transporto priemonei. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad vien tik posūkio signalo, net jei jis būtų iš anksto (ar laiku) įjungtas, rodymas, neįsitikinus ketinamo atlikti manevro saugumu, nesuteikia pirmenybės atlikti manevrą (Kelių eismo taisyklių 87 punktas).
4.2. Apelianto nuomone, Tauragės apylinkės teismas neatsižvelgė ir nevertino S. V. argumentų, kad jis nematė lenkiančio automobilio ir nežino, iš kur jis atsirado, nes iš A. D. parodymų matyti, kad jis būdamas lenkime ir siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė ir suko automobilį kairėn. Tokius A. D. parodymus patvirtina ir eismo įvykio schemoje užfiksuotos „Nissan X Trail“ automobilio stabdymo kelias 12-16 metrų kairiajame kelkraštyje. Kad A. D. pamatęs sukantį į kairę automobilį stabdė, jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir ekspertas, jis tyrimo aprašomoje dalyje nurodo, kad iš automobilio „Nissan X Trail“ išorinių sugadinimų apimčių, susidūrimo smūgio metu šio automobilio judėjimo greitis galėjo būti apie 20-30 km/val., ir paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. V. nurodytas aplinkybes, kad A. D. greitis buvo didelis, apie 100 km/val., todėl galima daryti išvadą, kad S. V. manevrą į kairę darė neįsitikinęs tokio manevro saugumu, neįvertino esamos situacijos ir nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš valstybės jam 400 Eur patirtų išlaidų už advokatės surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarti administracinėn atsakomybėn patraukto S. V., nukentėjusiojo A. D., liudytojų R. S., E. A., M. K. parodymai, todėl jų dar kartą nekartoja. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. tvirtino, kad jis vairuodamas vilkiką „Scania R500“ su priekaba „Andover“ iš anksto įjungė posūkio signalą, ir sukdamas į kairę, į šalia kelio esantį vietinės reikšmės kelią, įsitikino, kad tai daryti yra saugu, suko lėtai, automobilio „Nissan X-Trail“ nebuvo, automobilis „Nissan X-Trail“ atvažiavo dideliu greičiu, kai jis jau buvo įsukęs, pradėjo stabdyti ir trenkėsi į jo vilkiką. Nukentėjusysis A. D. tvirtino, kad vilkiko vairuotojas įjungė posūkio signalą ir pradėjo sukti į kairę, kai jis jau lenkė jo vilkiką. Liudytojas R. S. įvykio metu važiavo kartu su S. V. vilkike kaip keleivis, todėl akivaizdu, kad jis objektyviai iš vairuotojo pozicijos negalėjo matyti ir nematė, kokiu metu vilkiką pradėjo lenkti automobilio „Nissan X-Trail“ vairuotojas, jis teigė, kad S. V. posūkio signalą buvo įjungęs iš anksto, pažiūrėjo, kad nieko nėra ir pasuko į kairę. Liudytojai policijos pareigūnai E. A. ir M. K. buvo nuvykę į įvykio vietą, aiškinosi eismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y. nė vienas liudytojas tiesiogiai įvykio kilimo aplinkybių nematė.
10. Tam, kad būtų objektyviai galima nustatyti eismo įvykio mechanizmą ir sukelto eismo įvykio kaltininką, apylinkės teismas skyrė eismo įvykio ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11K-86(21) pateikta išvada, kad dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima spręsti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 138–149). Atkreiptinas dėmesys, kad iš ekspertizės akto tiriamosios dalies nustatyta, kad būtent dėl byloje objektyvių duomenų nebuvimo, negalima spręsti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, negalima nustatyti susidūrusių transporto priemonių judėjimo trajektorijas prieš eismo įvykį, todėl, nesant galimybės nustatyti transporto judėjimo greičių prieš eismo įvykį, negalima nustatyti transporto priemonių tarpusavio išsidėstymo kelyje automobilio „Scania R500“ su puspriekabe „Andover“ manevro į kairę pradžios momentu ir automobilio „Nissan X-Trail“ lenkimo manevro pradžios momentu ir panašiai. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertiniu tyrimu negalima nustatyti eismo įvykio metu buvusio automobilio „Nissan X-Trail“ matomumo iš automobilio „Scania R500“ vairuotojo darbo vietos, nėra pateiktos ir tokios informacijos, tačiau, apygardos teismo manymu, šią aplinkybę galima objektyviai nustatyti atlikus papildomą tyrimą, taip pat būtų galima nustatyti ir iš automobilio „Nissan X-Trail“ vairuotojo matomumą, galbūt automobilio „Scania R500“ iš anksto rodomą posūkį jam užstojo už vilkiko galo važiavęs automobilis, kurio vairuotojo nustatyti nepavyko. Papildomo tyrimo metu būtų galima patikrinti ir abiejų vairuotojų parodymus įvykio vietoje, galbūt iškiltų būtinumas atlikti ir atitinkamą eksperimentą.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad susidūrimo metu automobilis „Nissan X Trail“ atsitrenkė priekiniu dešiniuoju kampu ir dešiniuoju šonu į automobilio „Scania“ kairiojo šono priekinę dalį ties kampu, ir kontakto metu slystelėjo link automobilio „Scania R500“ priekio, o tai, apelianto nuomone, parodo, kad automobilio „Nissan X Trail“ vairuotojas buvo lenkime, ir buvo bebaigiąs lenkimo manevrą, tačiau S. V. vairuojamas automobilis sutrukdė tai padaryti, nes nedavė kelio. Tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokia apelianto nuomone, kadangi iš byloje surinktų duomenų, pateiktų iš eismo įvykio vietos nuotraukų yra pagrindo manyti, kad susidūrimo metu automobilio „Scania R500“ vairuotojas tikrai ne ką tik buvo pasukęs į kairę, o automobilio „Nissan X Trail“ vairuotojas ne baigdamas lenkimą, bet stabdydamas automobilį ir pats sukdamas į kairę atsitrenkė į vilkiką, būtent kuris jau buvo įpusėjęs lenkimo manevrą. Todėl tokia apelianto nuomonė yra tik objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad ekspertas tyrimo aprašomoje dalyje nurodė, jog iš automobilio „Nissan X Trail“ išorinių sugadinimų apimčių, susidūrimo smūgio metu šio automobilio judėjimo greitis galėjo būti apie 20-30 km/val., todėl, apelianto teigimu, tai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. V. nurodytas aplinkybes, kad A. D. greitis buvo didelis, apie 100 km/val. Šiuo atveju apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent susidūrimo smūgio metu automobilio „Nissan X Trail“ judėjimo greitis galėjo būti apie 20-30 km/val., kai, pažymėtina, automobilio „Nissan X Trail“ vairuotojas atitinkamą laiką jau stabdė automobilį, siekdamas išvengti susidūrimo ir suko į kairę. Todėl ši apelianto nurodyta aplinkybė visiškai nepaneigia to, kad automobilio „Nissan X Trail“ vairuotojo A. D. važiavimo greitis buvo žymiai didesnis, juolab, jeigu vairuotojas jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą tam, kad aplenktų priekyje važiuojančius automobilius. Be to, jeigu vilkiko vairuotojas būtų iš anksto nerodęs posūkio ir staigiai sukęs į kairę, yra pagrindo manyti, kad į vilkiką galbūt būtų atsitrenkęs jam iš galo automobiliu važiavęs vairuotojas.
12. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šiuo metu byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina aplinkybės, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. veiksmai, kad būtent S. V., vairuodamas vilkiką, pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir dėl to įvyko eismo įvykis. Tam, kad būtų nustatytos visos galimos eismo įvykio aplinkybės, kurių teismas nustatyti neturi galimybės, jų nustatymui būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir bylą grąžino institucijai papildomam tyrimui atlikti pagrįstai ir teisėtai.
13. Nagrinėjamu atveju, nors dėl to ir neskundžiama, apygardos teismas negali neatkreipti dėmesio į tai, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepagrįstai S. V. priteisė iš valstybės 800 Eur patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
14. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnį, kuriame nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tokios išlaidos nėra atlyginamos net ir tais atvejais, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Vis tik tokia teisinio reguliavimo spraga Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
15. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021). Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą.
16. Nagrinėjamu atveju Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu S. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o skundžiama nutartimi byla grąžinta institucijai papildomam tyrimui atlikti. Ir tik atlikus papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ir įvertinus surinktų duomenų visumą, bus sprendžiamas S. V. kaltės klausimas, t. y. S. V. šiuo metu administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukta, konstatavus, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių. Todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apylinkės teismas skundžiama nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktam S. V. priteisė iš valstybės 800 Eur patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti nepagrįstai ir neteisėtai.
17. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, netenkintinas S. V. prašymas ir dėl 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį, kuria byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininko A. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria tenkintas S. V. prašymas, ir iš valstybės S. V. priteista 800 Eur patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
S. V. prašymų dėl priteisimo iš valstybės 800 Eur ir 400 Eur patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti netenkinti.
Nutartis neskundžiama.