Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-56-393/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-30
Bylos Nr.
2-56-393/2014
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00712-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
V. P.
Advokatai
Antanas Pliauga, Česlovas Žukauskas
Civilinė byla Nr. 2-56-393/2014Proceso Nr. 2-27-3-00712-2013-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 75.4.3; 44.2.4.2; 116.1
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 30 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Rūtai Stanulienei, Nijolei Jarmalienei, ieškovei A. P. ir jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovui V. P. ir jo atstovui advokatui Česlovui Žukauskui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu prašoma nutraukti 1974-09-28 Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 206) įregistruotą santuoką tarp A. P. ir V. P. dėl atsakovo V. P. kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę ir padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tarp ieškovės A. P. ir atsakovo V. P.: ½ dalį, 123000 Lt vertės, 215,33 kv. m. bendro ploto pastato/gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, padalinti natūra, lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį kiekvienam, įregistruojant kiekvieno asmeninės nuosavybės teise; 1/2 dalį, 8570 Lt vertės, 81,00 kv. m. užstatyto ploto pastato/ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto V. P. vardu, padalinti natūra, lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį kiekvienam, įregistruojant kiekvieno asmeninės nuosavybės teise; ½ dalį, 1750 Lt vertės, kiemo statinio (inžinerinio), unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto V. P. vardu, padalinti natūra, lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį kiekvienam, įregistruojant kiekvieno asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo, visiško nesirūpinimo šeima ir namais, jo smurtavimo ir nuolatinio žeminimo. Ieškovė paaiškino, kad maždaug nuo 2010 metų jie su atsakovu kartu negyvena. Atsakovo elgesys šeimoje tapo nepakeliamas, nes jis nuolat girtuokliauja, būdamas girtas nuolat smurtavo pieš ieškovę. Atsakovas su ieškove elgėsi nepagarbiai, nuolat žemino ir niekino, vadindamas ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Ieškovė nemano, kad dėl santuokos iširimo yra kokia nors jos kaltės dalis. Todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Palikti jai santuokinę pavardę. Prašo padalinti po ½ dalį jiems priklausančio namo ir kitų statinių dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis sutinka nutraukti santuoką, tačiau mano, kad dėl jos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė. Jis pripažįsta dažnai girtavęs ir smurtavęs prieš ieškovę, pripažįsta vadindavęs ją necenzūriniais žodžiais, tačiau nurodo, kad tokį jo elgesį išprovokuodavo pati ieškovė. Atsakovas teigia, kad ieškovė nuolat girtavo, iš visų santuokoje išgyventų metų dirbo tik šešis metus, o santuokoje gyveno 30 metų. Atsakovas nurodo, kad ieškovė bendravo su kitais vyrais. Jis nesutinka, kad jis vienas kaltas dėl santuokos iširimo. Kalta ir ieškovė. Sutinka ieškovei palikti santuokinę pavardę ir sutinka su nekilnojamojo turo padalijimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nors atsakovas mano, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, tačiau teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovė atsakovo kaltę įrodė, o atsakovas ieškovės kaltės nepagrindė jokiais įrodymais.

Iš ieškovės argumentų matyti, kad iš esmės ji remiasi Civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, nes atsakovas smurtaudamas žiauriai elgėsi su ja, dėl kurio bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-49/2008). Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), nes CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovė pagrindinėmis šeimos iširimo priežastimis laiko atsakovo nuolatinį girtavimą ir smurtavimą šeimoje, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Teismas pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų pakanka atsakovo smurto prieš ieškovę naudojimui nustatyti, nes byloje yra apkaltinamasis nuosprendis ir atsakovas eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą namuose. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Ieškovės paaiškinimus dėl atsakovo kaltės patvirtino prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai (b. l. 18-37) administracinio teisės pažeidimo protokolai, nutarimai ir nuosprendis, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. kaip padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą žmonai A. P..

Šie rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės paaiškinimą apie atsakovo girtavimą ir jo sąlygotą netinkamą elgesį šeimoje, kuris bendrą gyvenimą su ieškove daro negalimu. Pripažintina, kad atsakovas savo girtavimu, smurtavimu šeimoje, iš esmės pažeidė lojalumo, pagarbos, moralinės paramos sutuoktiniui pareigas ir tai buvo santuokos iširimo priežastimis, nes tokiomis sąlygomis gyventi ieškovė negali (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo, nepateikė jokių įrodymų, kad dėl santuokos iširimo kalta ir pati ieškovė. Savo paaiškinimų apie tariamą ieškovės neištikimybę, jos girtavimą, atsakovas nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Šalys turi ne tik nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, bet ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Vienos ar kitos aplinkybės nurodymas nereiškia, kad tą aplinkybę savaime galima pripažinti įrodyta.

Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad atsakovas savo kaltės iš esmės neneigia, tačiau ieškovės kaltės jis visiškai neįrodė, todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.), todėl ieškovės reikalavimas palikti jai santuokinę pavardė yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nutraukiant šalių santuoką vaikų išlaikymo klausimas nesprendžiamas, nes jie yra pilnamečiai, o reikalavimų dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo byloje nepareikšta ir įrodymų, kad toks išlaikymas kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas nepateikta.

Dėl dalintino turto, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ginčo nėra. Ieškovė prašo nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį. Atsakovas su tuo sutinka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis). Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo abi šalys buvo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turėjo 100 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (b. l. 6, 47), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 268 str., ir 270 str. teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti 1974-09-28 Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 206) įregistruotą santuoką tarp A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo V. P. kaltės.

Palikti ieškovei santuokinę pavardę.

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tarp ieškovės A. P. ir atsakovo V. P.: ½ dalį, 123000 Lt vertės, 215,33 kv. m. bendro ploto pastato/gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, padalinti natūra, lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį kiekvienam, įregistruojant kiekvieno asmeninės nuosavybės teise; 1/2 dalį, 8570 Lt vertės, 81,00 kv. m. užstatyto ploto pastato/ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto V. P. vardu, padalinti natūra, lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį kiekvienam, įregistruojant kiekvieno asmeninės nuosavybės teise; ½ dalį, 1750 Lt vertės, kiemo statinio (inžinerinio), unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto V. P. vardu, padalinti natūra, lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį kiekvienam, įregistruojant kiekvieno asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irma Blekaitienė