Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ieškinį atsakovams M. Š., R. Š., A. Š. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 55,09 Lt padarytai žalai atlyginti, atsakovui neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, bendraatsakoviais į bylą įtraukti jo atstovus pagal įstatymą ir žalą priteisti subsidiariosios atsakomybės tvarka. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00592-12 dėl M. D. sveikatos sutrikdymo. Ieškovas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF biudžetas) už M. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VŠĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei sumokėjo 55,09 Lt. Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2012-08-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atsakovo M. Š. veika priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusi su žalos atsiradimu, t. y. jis atsakingas dėl žalos ieškovui padarymo. Šiaulių TLK, atstovaudama Valstybinės ligonių kasas (ieškovą), 2012-10-12 raštu Nr. S-5696 kreipėsi į atsakovą M. Š. ir jo atstovę pagal įstatymą R. Š. dėl 55,09 Lt žalos atlyginimo neteismine tvarka, tačiau atsakovas į raštus neatsakė ir žalos neatlygino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo M. Š. atžvilgiu 2012-08-20 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 78-1-00592-12 pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, kurio metu sužalotas M. D.. Ikiteisminis tyrimas Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2012-08-28 nutarimu nutrauktas, nes tiriamą nusikalstamą veiką padaręs M. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako už šią veiką. Nutarime nurodyta, jog veika, padaryta M. D. atžvilgiu, kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. Iš pateikto gydymo paslaugų apskaičiavimo išrašo matyti, kad dėl patirtų sužalojimų M. D. 2012-08-19 VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų už 55,09 Lt. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. PSFD biudžetą vykdo, naudoja jo lėšas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (ieškovas), kuri iš PSDF biudžeto lėšų apmokėjo sveikatos priežiūros įstaigai – VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei už M. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 str. 5 p., Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 1 p., 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., 33 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas padengė ne pats žalą padaręs asmuo, o ieškovas, todėl ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į padariusį žalą asmenį. Atsakovas ir atsakovo atstovė pagal įstatymą ieškovo buvo raginami atlyginti žalą ieškovui (2012-10-12 raštu Nr. S-5696), tačiau įrodymų, jog atsakovai su ieškovu atsiskaitė, byloje nėra.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.246 str. 1 d.). Tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir PSDF biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovas nesilaikė CK 6.263 str. numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kadangi to paties straipsnio 2 d. nustato prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visiškai atlyginti, be to, CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, o CK 6.280 str. nurodo, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ir pagal CK 6.290 str. 3 d. nuostatas, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, todėl atsakovas dėl savo kaltų veiksmų sutrikdęs M. D. sveikatą, privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą 55,09 Lt turtinę žalą, ir ši suma iš atsakovo priteistina ieškovui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, gim. 1997-10-02, žalos padarymo metu (2012-08-19) buvo sulaukęs 14 metų, t. y. dalinio veiksnumo (CK 2.8 str.). Nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (CK 6.276 str. 1 d.), dėl šios priežasties atsakovas gali būti civilinės atsakomybės subjektas. CK 6.276 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. To paties straipsnio 3 d. nustato, kad aukščiau nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Be to, tėvų kaltė yra preziumuojama, t. y. jie yra laikomi kaltais dėl žalos atsiradimo, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CPK 38 str. 1 d., 2 d., CK 6.276 str. 1 d., 2 d.). Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, duomenų, kad atsakovai atlygino ieškovo patirtą žalą, byloje nėra, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo, o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų priteistina 55,09 Lt žalos atlyginimo.

Ieškovui iš atsakovo, o šiam neturint turto ar uždarbio, į kurį galima nukreipti išieškojimą, subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų, taip pat priteistinas 29 Lt žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas įstatymo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš M. Š., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų R. Š. ir A. Š., 55,09 Lt (penkiasdešimt penkis litus 9 ct) žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ir 29 Lt (dvidešimt devynis litus) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovai per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.