Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-09-04 · Byla Nr. PK-1044-606/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-04
Bylos Nr.
PK-1044-606/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-1044-606/2012Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00086-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 2.9. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, susipažinusi su G. P. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, bei byloje esančia medžiaga, kuriame D. J., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas G. P. skundas privataus kaltinimo tvarka, prašant iškelti baudžiamąją bylą D. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį.

Šalies argumentai

Privataus kaltinimo skunde G. P. nurodo, kad 2012 m. gegužės 31 d. jai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00112-12, kuriame ji buvo įtariama pasisavinusi savo buvusio sugyventinio D. J. asmeninius daiktus ir dokumentus. Taip pat nurodo, kad 2012 m. birželio 12 d. ji buvusi apklausta minėtoje byloje, o 2012 m. birželio 29 d. ji informuota, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas. 2012 m. liepos 13 d. ji pateikusi prašymą prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą D. J. dėl šmeižimo, tačiau prašymas netekintas, todėl 2012 m. liepos 30 d. ji su privataus kaltinimo skundu kreipėsi į teismą. 2012 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutartimi, skundas buvo grąžintas G. P., nes neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų. Skunde taip pat nurodo, kad dėl D. J. jai pateiktų kaltinimų ji patyrusi emocinį šoką, psichologinį sukrėtimą, ir yra sugniuždyta bei pažeminta, be to, pašlijo jos sveikata bei patyrė stresą ir gėdą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui, nes nukentėjusiojo skundo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalys).

Baudžiamosios teisės prasme nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas privataus kaltinimo baudžiamosios bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos, apibrėžiamos teisminio nagrinėjimo ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Todėl įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik imperatyviai įvardija, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir kategoriškai akcentuoja, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas.

Kaltinimas baudžiamojoje byloje, pažymėtina, turi būti itin aiškus ir itin konkretus, kadangi to pasėkoje asmeniui gali kilti baudžiamosios atsakomybės prasme reikšmingos pasekmės. Tuo tarpu analizuojant G. P. skundą, jo turinį, matyti, kad ji iš esmės dėsto tik atliktų procesinių veiksmų eigą, vienok, esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, kuriomis remiantis reiškiamas kaltinimas asmeniui, tiksliai ir aiškiai, kaip to vienareikšmiai reikalauja įstatymas, nėra apibrėžtos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Analizuojant pareiškėjos privataus kaltinimo skundą matyti, jog ne tik nėra pridėtas, bet ir pačiame skunde, formuluojant kaltinimą asmeniui nėra įvardinta esminė aplinkybė – įrodymas, dokumentas, kuriuo remiantis G. P. kaltina D. J. šmeižimu, ir, kuriame, kaip nurodo pareiškėja, išdėstytos ją šmeižiančios aplinkybės.

Tokiu būdu, nesant išsamiai ir konkrečiai išdėstytų nusikalstamos veikos, kurią padarius kaltinamas asmuo, ribų bei nepateikiant įstatyme apibrėžtų privalomų duomenų, pareiškėjos G. P. skundas nepriimtinas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų.

Atkreiptina, jog išnagrinėjus skundą esant dabartiniam jo turiniui, būtų apribota ne tik nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bet būtų pažeista ir teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Įstatymas nenumato privataus kaltinimo skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. P. skundą, prašant privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą D. J., nepriimti ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė