- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- 1A-114-113-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- E. C., R.
- Advokatai
- Algirdas Milašauskas
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-113/2010
Teisėja Kristina Baškienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2.;
2010 m. balandžio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-11 nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už E. C. turto vagystę laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už R. P. ir L. J. turto vagystę laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 302 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. už R. P. ir L. J. turto vagystę ir pagal BK 302 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. už E. C. turto vagystę, ir su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-31 nuosprendžiu paskirta bausme, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-09-10 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui pataisos namuose ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmė – bauda, visiškai sumokėta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-31 nuosprendį, bei laikinajame sulaikyme nuo 2004-11-17 iki 2004-11-18 ir kardomajame kalinime nuo 2009-01-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas.
Nukentėjusiųjų E. C., R. P., L. J. ir J. R. pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai. Iš M. S. E. C. naudai priteista 1032 Lt, R. P. naudai – 5000 Lt, L. J. naudai – 400 Lt, J. R. naudai – 60 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Iš M. S. priteista 3285 Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad jis 2004-07-24, nuo nenustatytos valandos iki 18.30 val., įsibrovęs į vilos „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamąją patalpą, pagrobė E. C. priklausantį 1032 Lt vertės turtą: 688 Lt vertės auksinę grandinėlę ir 100 EUR (dvi kupiūras po 50 EUR), atitinkančius 344 Lt.
Be to, M. S. nuteistas už tai, kad jis 2004-08-08, apie 15 val., įsibrovęs į poilsio namų „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamąją patalpą, pagrobė R. P. priklausantį 5000 Lt vertės turtą: 200 Lt vertės auksinę grandinėlę, 100 Lt vertės auksinę grandinėlę, 100 Lt vertės paauksuotą grandinėlę, 80 Lt vertės auksinį širdelės formos pakabuką su išgraviruotomis raidėmis „R-Ž“, 50 Lt vertės auksinį pakabuką „R“ raidės formos, 100 Lt vertės auksinį kryželį, 420 Lt vertės auksinius strėlės formos auskarus, 200 Lt vertės balto ir geltono aukso auskarus, 300 Lt vertės auksinį žiedą, 150 Lt vertės auksinį žiedą su baltomis akutėmis, 3000 Lt vertės auksinį medalioną, 200 Lt vertės auksinį pupos formos pakabuką, 70 Lt vertės auksinės apyrankės du narelius, 30 Lt vertės auksines atraižėles nuo auskarų; L. J. priklausantį 400 Lt vertės turtą – kompaktinių plokštelių grotuvą-ausinuką „Tevion MP3 Model MD-41535“. M. S. pagrobė ir J. R. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei N. R. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-11 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino nepadaręs jam inkriminuotų nusikaltimų, nežinąs, kas galėjo juos padaryti.
M. S. teigimu, nebuvo užtikrintas tyrimams pateiktų jo rankų pirštų ir delnų pėdsakų gavimo skaidrumas. Jo manymu, pėdsakai buvo paimti iš kitų vietų ir panaudoti prieš jį bylose. Pareigūnas galbūt turėjo kažkokius duomenis apie jį. 2004-08-02 užduotyje atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 69) buvo suformuluotas klausimas, ar pėdsakai yra tinkami identifikavimui ir ar jie nėra palikti 5 asmenų (tarp jų jis, M. S., nebuvo minimas). Tyrimui buvo pateikti pėdsakai ant 4 daktiloskopinių plokštelių viename voke. Iš dokumentų matyti, jog nei viena daktiloskopinė plokštelė nebuvo pažymėta, kad ją būtų galima identifikuoti. Tyrimo rezultatai buvo neigiami. Būtent po tų kitų asmenų tikrinimo, praėjus keliems mėnesiams, byloje atsirado duomenys apie jį, M. S. . Nuteistojo teigimu, pateikus jo rankų pirštų ir delnų pėdsakus specialistams, pastarieji galėjo nustatyta tvarka pateikti išvadas apie tų pėdsakų priklausymą jam. Iš bylos matyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas specialistams teikė jo daktiloskopines korteles ne vieną kartą: gavęs neigiamą specialisto išvadą ir nesutikdamas su ja, reikalavo kitos ir ją gavo. Taigi, apelianto manymu, nėra atmestas ir nėra paneigtas galimas manipuliavimas jo rankų pirštų ir delnų atspaudais, buvusiais ne tiktai LR VRM padaliniuose, bet ir Šiaulių, Klaipėdos, Lazdijų, Palangos policijos įstaigų specialiuose registruose, nes jis iki to laiko buvo sulaikytas, kelis kartus daktiloskopuojamas, todėl kriminalinės policijos padaliniai disponavo jo pėdsakais. Teismas neįvertino tokių galimybių, pripažino gautus duomenis tinkamais ir leistinais, jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios J. R. ir L. J. paaiškino, kad po įvykio policijos pareigūnai ieškojo nematomų pėdsakų, policijos pareigūnai joms pasakė, kad jie buvo rasti ant spintų, tačiau protokoluose užfiksuoti kitokie duomenys. Šie prieštaravimai nėra pašalinti. Nukentėjusiosios nurodė, kad jos ikiteisminiame tyrime nebuvo daktiloskopuojamos, o tai reiškia, jog jų rankų pėdsakai nebuvo tiriami. Šių aplinkybių nei paneigti, nei patvirtinti procesine tvarka šiuo metu jau nebegalima, todėl išlieka abejonės dėl duomenų patikimumo. Esant tokiems duomenims byloje, negalima besąlygiškai vertinti tyrėjo I. A., teisme apklausto kaip liudytojas, parodymus kaip objektyvius ir patikimus, nes tuo pažeidžiamos BPK 6 str. 2 d. ir 3 d. nuostatos. Nuteistojo įsitikinimu, šioje byloje, esant tokioms galimybėms manipuliuoti jo rankų pėdsakais, ikiteisminio tyrimo pareigūnams būnant tarnybiškai suinteresuotiems surasti įtariamuosius bei apkaltinti juos tuo metu neišaiškintų nusikaltimų padarymu, teismas negalėjo remtis vieninteliais duomenimis – specialistų išvadomis apie neva įvykių vietose rastų pėdsakų priklausymą jam. Šiuo atveju teismas privalėjo vadovautis nuostata, kad abejonės ir spėjimai negali būti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindas. Apeliantas įsitikinęs, jog teismas padarė teisinę klaidą, duomenis apie jo rankų pirštų ir delnų pėdsakus pripažindamas jo kaltės įrodymais, taip pažeidė BPK 6 str. 2 d., 3 d., 20 str. 4 d. ir 5 d. nuostatų reikalavimus.
Nuteistojo manymu, daug įtakos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui turėjo neigiamas jo asmenybės vertinimas dėl ankstesnių teistumų, nes teismas jį vertino kaip recidyvistą (BK 27 str.). Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog tai, kad apžiūrint įvykio vietas buvo rasti jo rankų pirštų ar delnų pėdsakai, įrodo, kad jis buvo patekęs į patalpas ir įvykdė ten buvusių daiktų vagystes, nes nei vieno daikto pas jį nebuvo rasta, nors buvo padaryta krata ir ieškoma kitais būdais, nei nukentėjusiosios, nei tyrimą atlikę asmenys nepateikė jokių įrodymų apie jo buvimą įvykio vietose nusikaltimų padarymo metu ir nusikalstamų veiksmų atlikimą. Ta aplinkybė, jog jis su tėvais per atostogas kartais būdavo Neringoje, nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti, kad būtent jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Apelianto teigimu, iš bylos duomenų matyti, jog tuo laikotarpiu, kai dingo R. P., L. J., J. ir N. R. daiktai, jų gyvenamose patalpose lankėsi pašaliniai asmenys, buvo pastebėti du nepažįstami ir iki šiol neidentifikuoti jaunuoliai. Tuo atveju nėra atmetama galimybė ir tikimybė, jog būtent šie asmenys galėjo padaryti vagystę.
Nuteistasis prieina prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju teismas privalėjo jam priimti išteisinamąjį nuosprendį ne dėl dalies, o dėl visų jam pateiktų kaltinimų, nes byloje nėra pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad jo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Be to, pasak M. S., teismas, subendrindamas bausmes, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-11 nuosprendžiu paskirtų bausmių pridėjo ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes du kartus: pridėjo dalį bausmės pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-31 ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-09-10 nuosprendžius, kai Šiaulių miesto apylinkes teismo 2004-08-31 nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-09-10 nuosprendžiu paskirta bausme. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės jau nebereikėjo bendrinti su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-09-10 nuosprendžiu paskirta bausme. Be to, apelianto teigimu, teismas nuosprendžiu į bausmės laiką neįskaitė to laikotarpio, kuomet jis buvo įkalintas Airijoje nuo Europos arešto orderio pateikimo iki jo pargabenimo į Lietuvą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-07-18 nutartimi jam paskyrė suėmimą, buvo paskelbta jo paieška. Europos arešto orderis buvo pateiktas Airijos teisingumo organams 2008-04-15 su reikalavimu laikyti jį suimtą, po to perduoti Lietuvos teisėsaugos organams. Ta aplinkybė turėjo įtakos tam, kad jis buvo laikomas įkalinime iki pat 2009-01-19, kol buvo pargabentas į Lietuvą. Teismas šiuo klausimu nepasisakė. Nuteistojo įsitikinimu, laikas, praleistas įkalinime Airijoje nuo tos dienos, kai buvo pateiktas Europos arešto orderis su reikalavimu jį perduoti Lietuvai, iki jo pargabenimo dienos, t. y. nuo 2008-04-15 iki 2009-01-19, turi būti įskaitytas į paskirtos bausmės laiką.
M. S. taipogi mano, jog teismas nepagrįstai iš jo nukentėjusiųjų naudai priteisė turtinės žalos atlyginimą. Nei viena iš nukentėjusiųjų nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kiek kainavo jų dingę daiktai, kokios buvo jų kainos ir vertės įgijimo bei dingimo metu. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu tokie įrodymai nebuvo išreikalauti. Nuteistojo nuomone, teismas negalėjo patenkinti jų civilinių ieškinių, nes nebuvo pateikti reikalavimų dydžius pagrindžiantys įrodymai.
Jis buvo nurodęs, jog ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas, veždamas jį iš Šiaulių į Neringą 2004 m. lapkričio mėnesį, pasakė, kad jis įtariamas vagyste, kad jam nepasikartos Palangos atvejis, kai jis buvo išteisintas dėl vagystės padarymo, pareigūnas pareiškė pasistengsiantis jį apkaltinti nusikaltimų padarymu. Teismui nepaskyrus suėmimo, pareigūnas pažadėjo greitai su juo susitikti suėmimo klausimu. Tada, pasak nuteistojo, jis aiškiai suvokė, kad su juo siekiama susidoroti, todėl nusprendė išvykti iš Lietuvos. Kuomet buvo pargabentas į Lietuvą, susipažinęs su bylos medžiaga, suprato, kad pareigūno pasakymai išsipildė. Todėl, M. S. manymu, jo pargabenimo išlaidos atsirado ne vien dėl jo kaltės, todėl jis ginčija jų priteisimą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai M. S. pripažino kaltu padarius BK 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir BK 302 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytus nusikaltimus. Nors nuteistasis M. S. neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, jo kaltę neginčijamai patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai, jų visuma. Apelianto nuomonė, jog teismas negalėjo remtis specialistų išvadomis apie neva įvykių vietose rastų pėdsakų priklausymą jam, nes nebuvo užtikrintas tyrimams pateiktų jo rankų pirštų ir delnų pėdsakų gavimo skaidrumas, nebuvo paneigta manipuliavimo jo rankų pėdsakais galimybė, ikiteisminio tyrimo pareigūnams būnant tarnybiškai suinteresuotiems surasti įtariamuosius bei apkaltinti juos tuo metu neišaiškintų nusikaltimų padarymu, nepagrįsta, prieštarauja bylos duomenims. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai aptarė nusikalstamos veikos pėdsakų radimą, fiksavimą, jų pateikimą tyrimui ir jokių pažeidimų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs su tuo susijusius bylos duomenis, konstatuoja, jog visiškai nėra jokio pagrindo manyti, jog galėjo būti manipuliuojama M. S. rankų pėdsakais, kad, kaip jis pats teigia, jo rankų pėdsakai buvo paimti iš kitų vietų ir panaudoti prieš jį. Tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, atspindi tik jo subjektyvią nuomonę, jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tai, kad 2004-08-02 užduotyje atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 69) buvo suformuluotas klausimas, ar pateikti rankų pėdsakai yra tinkami identifikavimui ir ar jie nėra palikti kitų asmenų, po to, gavus 2004-09-21 specialisto išvadą, jog trys rankų pėdsakai yra tinkami asmeniui identifikuoti, bet palikti ne minėtų asmenų, 2004-12-09 užduotyje atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 77) buvo suformuluotas klausimas, ar pateikti paimti iš įvykio vietos pirštų pėdsakai sutampa su M. S. pirštų antspaudais, ir pateikta 2004-12-13 specialisto išvada, kad du delnų ir vienas piršto pėdsakas, nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių apžiūrint įvykio vietą, palikti M. S. (t. 1, b. l. 79), nesuteikia pagrindo manyti, kad tyrėjas taip siekė M. S. apkaltinti nusikaltimų padarymu, reikalavo M. S. nepalankios specialisto išvados ir ją gavo. Iš 2004-12-09 užduoties atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 77) matyti, kad tyrimui buvo pateiktas vokas su 4 daktiloskopinėmis plokštelėmis rankų pėdsakų, paimtų iš įvykio vietos, nurodytas įvykio vietos adresas ir būtent ta vieta, kur aptikti minėti pėdsakai, 2004-12-13 specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 78-79) nurodyta, kad lyginant sugretinimo būdu aprašytus du delnų ir vieną piršto pėdsaką (jie 2004-09-21 specialisto išvada buvo pripažinti tinkamais asmeniui identifikuoti) ir lyginamuosius atspaudų pavyzdžius M. S. daktiloskopinėje kortelėje, buvo nustatyti sutapimai, šie sutapimai yra esminiai ir sąlygoja kategorišką išvadą, jog du delnų ir vienas piršto pėdsakas, paimti apžiūrint nurodytą įvykio vietą, yra palikti M. S. . Tyrimui pateikiant voką su 4 daktiloskopinėmis plokštelėmis rankų pėdsakų, kaip jau minėta, buvo nurodytas įvykio vietos adresas, konkreti pėdsakų radimo vieta, 2004-09-21 specialisto išvadoje užfiksuota, jog pateiktas vokas antspauduotas ir nepažeistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nekyla jokių abejonių dėl to, kad M. S. nusikaltimų padarymo vietose paliko savo rankų pėdsakus. Bylos medžiagoje nėra jokių nepašalintų prieštaravimų, kaip teigia nuteistasis, kurie suteiktų pagrindą abejoti šios išvados patikimumu, leistų manyti, kad įvykių vietose rasti ir paimti rankų pėdsakai galėjo būti palikti kitų asmenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia aplinkybe, M. S. pripažindamas kaltu tiek dėl E. C. turto vagystės, tiek dėl R. P. ir L. J. turto vagystės bei J. R. ir N. R. asmens dokumentų pagrobimo, nes, kaip anksčiau minėta, pėdsakai buvo rasti, užfiksuoti, pateikti tyrimui, ištirti nepažeidžiant jokių BPK nuostatų, taip pašalinant bet kokią jų sukeitimo galimybę. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų – paties nuteistojo parodymų, nukentėjusiųjų parodymų, kaip liudytojas apklausto tyrėjo I. A. parodymų, įvykių vietų apžiūrų protokolų, specialistų išvadų – visumos analizės logiškai seka išvada, kad minėtus nusikaltimus padarė būtent nuteistasis M. S. . Apkaltinamasis nuosprendis, priešingai nei tvirtina apeliantas, pagrįstas ne prielaidomis ir spėjimais, bet išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu ir byloje esančių įrodymų viseto įvertinimu. Tai, kad nei vienas pagrobtas daiktas nebuvo rastas pas M. S., nebuvo nei nukentėjusiųjų, nei liudytojų, kurie būtų galėję patvirtinti jo buvimą įvykių vietose nusikaltimų padarymo metu ir nusikalstamų veiksmų atlikimą, nepaneigia aptartų įrodymų pagrindu nustatytos M. S. kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, jog ta aplinkybė, jog jis su tėvais per atostogas kartais būdavo Neringoje, nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti, kad būtent jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Teismas vien šia aplinkybe ir negrindė jo kaltės. Nepagrįstas objektyviais duomenimis ir nuteistojo manymas, jog daug įtakos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui turėjo neigiamas jo asmenybės vertinimas dėl ankstesnių teistumų, nes teismas jį vertino kaip recidyvistą. Iš bylos duomenų matyti, kad M. S. padarė tyčinius nusikaltimus, būdamas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-09-10 nuosprendžiu nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl BK 27 str. prasme jis yra recidyvistas. Vadovaujantis BK VIII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą, teismas, skirdamas bausmę, privalo įvertinti kaltininko asmenybę, jos įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. O minėta aplinkybė charakterizuoja kaltininko asmenybę. Tačiau tai neturėjo jokios įtakos M. S. kaltės klausimo išsprendimui šioje byloje, į šią aplinkybę apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, kaip į vieną iš nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų, vertino ją kartu su kitais bausmės skyrimui reikšmingais duomenimis.
Atmestini nuteistojo M. S. apeliacinio skundo argumentai ir dėl neva netinkamo bausmių bendrinimo. Apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas BK 63 str., 64 str. įtvirtintų bausmių bendrinimo taisyklių, nustatė galutinę subendrintą bausmę nuteistajam. Skundžiamame nuosprendyje aptardamas bausmės skyrimą, teismas nurodė, kad M. S. nusikaltimus padarė prieš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-31 nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas 12 MGL dydžio bauda, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-09-10 nuosprendžiu paskirtos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, prie bausmės, paskiros apėmimo būdu subendrinus pagal BK 178 str. 2 d. už R. P. ir L. J. turto vagystę ir pagal BK 302 str. 1 d. paskirtas bausmes, kaip prie griežčiausios, pridėjo dalį bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. už E. C. turto vagystę, ir dalį bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-31 nuosprendžiu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės pridėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-31 nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės – 12 MGL dydžio baudos – dalį, sudarančią 10 MGL. Kadangi M. S. nusikaltimus padarė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-09-10 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, teismas pagrįstai taikė BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatas ir prie BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirtos subendrintos bausmės, kaip didesnės, pridėjo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003-09-10 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės (3 mėnesių laisvės atėmimo) dalį ir nustatė galutinę subendrintą bausmę. Apelianto prašymas į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą suėmime Airijoje nuo 2008-04-15 iki 2009-01-19, nepagrįstas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2008-04-15 raštu kompetentingai Airijos institucijai išsiuntė M. S. 2006-11-27 išduotą Europos arešto orderį (toliau – EAO), nes gavo informaciją, jog M. S. yra sulaikytas Airijoje (t. 2, b. l. 99). Tačiau Airijos kompetentinga institucija 2008-06-05 rašte nurodė, kad M. S. buvo nuteistas 2008-05-14 Airijoje 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, M. S. perdavimas pagal EAO atidedamas iki tol, kol jam daugiau nereikės atlikti jokių kitų 2008-05-14 paskirtų bausmių, jo laikina paleidimo data numatyta 2009-01-19 (t. 2, b. l. 134). Pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog buvo sulaikytas 2008-04-01 Airijoje už ten padarytą nusikaltimą, už tai buvo nuteistas Airijos teismo laisvės atėmimu 11 mėnesių, realiai atliko 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, atlikęs bausmę Airijoje 2009-01-19, iškart buvo perduotas Lietuvai pagal EAO (t. 2, b. l. 142; t. 4, b. l. 23-24). Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog M. S. Airijoje atliko bausmę už ten padarytus nusikaltimus, tik atlikęs bausmę, jis buvo pargabentas į Lietuvą pagal EAO. Taigi nėra jokio pagrindo pripažinti, kad M. S. nuo jo sulaikymo Airijoje dienos atlieka bausmę už čia padarytus nusikaltimus.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ir nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą. Teismas pagrįstai nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius tenkino visiškai ir E. C. naudai priteisė 1032 Lt, R. P. naudai – 5000 Lt, L. J. naudai – 400 Lt, J. R. naudai – 60 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios E. C., R. P., L. J. nurodė, kokie konkrečiai daiktai buvo pagrobti, detaliai juos apibūdino, nurodė protingumo kriterijų atitinkančias jų vertes, todėl tai, kad nebuvo pateikti reikalavimų dydžius pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, kurių, atsižvelgiant į pagrobto turto specifiką, praktiškai buvo neįmanoma surinkti, nesudaro pagrindo manyti, jog nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti nepagrįstai. Tik atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji J. R. teigė patyrusi 60 Lt turtinę žalą dėl elektroninių mokėjimo kortelių pagrobimo, nes būtent tiek kainavo jų pagaminimas (t. 1, b. l. 91-92; t. 4, b. l. 134-136), o ne dėl paso pagrobimo, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas. Bet ši aplinkybė neturi įtakos civilinio ieškinio išsprendimo tinkamumui.
Apylinkės teismas taip pat priėmė teisingą sprendimą dėl M. S. perdavimo pagal EAO išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš M. S. į valstybės biudžetą (BPK 105 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje šiuo klausimu išdėstytais teismo argumentais ir iš naujo jų nekartoja. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis grindžia savo išvykimą iš Lietuvos, aiškinimas, kad jo pargabenimo išlaidos atsirado ne vien dėl jo kaltės, visiškai neatitinka tikrovės, nepagrįsti bylos medžiaga, negali pakeisti apylinkės teismo sprendimo šiuo klausimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.