- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-1520-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11121-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- UAB „Talka1“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Talka1“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Talka1“ kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti antstolio D. Š. 2013 m. kovo 4 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/00641, o nepanaikinus antstolio patvarkymo, leisti pareiškėjui vykdyti atsiskaitymą su UAB „Talka1“ darbuotojais. Kartu pareiškėjas prašė antstolio atžvilgiu taikyti nuostolių užtikrinimą – pervedant į teismo depozitinę sąskaitą 260 000 Lt sumą arba pateikiant 260 000 Lt sumai banko garantiją. Nurodė, kad 2013 m. kovo 4 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/00641 antstolis D. Š. areštavo pareiškėjo UAB „Talka1“ atsiskaitomąją sąskaitą 1 987 697,00 Lt sumai, todėl nuo 2013 m. kovo 4 d. UAB „Talka1“ nebegali vykdyti jokių atsiskaitymų su įmonės darbuotojais, o tai stabdo įmonės veiklą bei yra patiriami dideli nuostoliai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Talka1“ prašymo antstolio atžvilgiu taikyti nuostolių užtikrinimą. Teismas pažymėjo, kad įpareigoti pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą galima tik ieškovą arba kitą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavusį asmenį. Nagrinėjamu atveju antstolis yra tik teismo priimto dokumento vykdytojas. Dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareiškėjas gali kreiptis į teismą civiline tvarka pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas neįrodė nuostolių atsiradimo galimybės bei jų dydžio.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Talka1“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra reiškiamas būtent antstoliui, nes antstolis, pateikdamas patvarkymą, viršijo jam įstatymu nustatytas ribas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi.
2) Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nereikalauja įrodymų. Be to, vien tik pareiškėjo nuostoliai dėl nutrauktų lizingo sutarčių, netektos teisės parduoti automobilius rinkos kainomis bei dėl priklausančių išmokėti kompensacijų darbuotojams, sudaro 265 287,10 Lt, o laikinąsias apsaugos priemones buvo prašoma taikyti 260 000 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir vertina tik tuos apelianto argumentus, kurie tiesiogiai susiję su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, neanalizuodamas tų apelianto argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui išspręsti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3516-450/2013 pareiškėjo UAB „Talka1“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio 1 987 697 Lt sumai areštavo UAB „Talka1“ priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, turtines teises, esančias pas UAB „Talka1“ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims, leidžiant UAB „Talka1“ atsiskaityti su ieškovu bei su valstybės ir savivaldybės biudžetais. 2013 m. kovo 4 d. patvarkymu antstolio padėjėja D. S., veikdama pagal antstolio D. Š. įgaliojimą ir vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3516-450/2013, įpareigojo pareiškėją UAB „Talka1“ atvykti į antstolio kontorą ir raštu pateikti informaciją apie jam priklausantį turtą (b. l. 14). Pareiškėjas UAB „Talka1“ kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti antstolio D. Š. 2013 m. kovo 4 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/00641 kaip priimtą ne antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, o nepanaikinus antstolio patvarkymo, leisti vykdyti atsiskaitymą su UAB „Talka1“ darbuotojais bei antstolio atžvilgiu taikyti nuostolių užtikrinimą – pervedant į teismo depozitinę sąskaitą 260 000 Lt sumą arba pateikiant šiai sumai banko garantiją.
CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Minėtoje normoje nėra pateikiamas baigtinis subjektų, iš kurių galima reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, sąrašas, tik nurodomas būtinas kriterijus, kurį tokie asmenys turi atitikti: tas, kuris pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjo UAB „Talka1“ atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-3516-450/2013 buvo taikytos ieškovo Lietuvos ir Vokietijos BUAB „Transtrado“ prašymu. Kadangi nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių taikymo pareiškėjas prašo pateikti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, yra taikytos ieškovo Lietuvos ir Vokietijos BUAB „Transtrado“, o ne antstolio D. Š., prašymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo UAB „Talka1“ prašymo, kadangi antstolis šiuo atveju nėra priskirtinas prie subjektų, iš kurio pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį galima pareikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Iš atskirojo skundo argumentų galima daryti išvadą, kad apeliantas teismui pareikštą prašymą vertina ne pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas, o pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies ir CPK 144 straipsnio nuostatas, t.y. kaip prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui (pareiškėjui) teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas pateiktas CPK 145 straipsnyje. Apelianto prašoma taikyti priemonė nėra nurodyta CPK 145 straipsnyje ir pagal savo teisinę prigimtį nėra laikinoji apsaugos priemonė, todėl pirmosios instancijos teismas, kurio nevaržo byloje dalyvaujančio asmens nurodyta teisinė kilusio ginčo kvalifikacija, pagrįstai pareikštą prašymą vertino ir sprendė pagal CPK 146 straipsnio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti byloje reiškiamus materialinius – teisinius reikalavimus ir būti susijusios su būsimo galimai palankaus ieškovui (pareiškėjui) teismo sprendimo įvykdymu. Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti antstolio D. Š. 2013 m. kovo 4 d. patvarkymą. Apelianto prašymas antstolio atžvilgiu taikyti nuostolių užtikrinimą pervedant į teismo depozitinę sąskaitą 260 000 Lt sumą arba pateikiant 260 000 Lt sumai banko garantiją nėra susijęs su galimai palankaus apeliantui procesinio sprendimo šioje byloje vykdymo galimybėmis, ir todėl negalėjo būti teismo taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 330 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.