Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. G. gynėjo Kęstučio Jonaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir išplatino, o būtent: ne vėliau kaip iki 2025 gegužės 6 d., apie 23.35 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir taip gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų: 4-chlormetkatinono, 3-chlorometkatinono (3-CMC, klofedrono), ketamino, 4CMC, kurias 2025 m. gegužės 8 d., nuo 13.00 val. iki 15.00 val., įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o kitą dalį psichotropinių medžiagų: 4-chlormetkatinono ir 3-chlormetkatinono, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, išdalino į 27 paketėlius ir plastikinį maišelį, kuriuos automobiliu atgabeno prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškije (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kur dalį paketėlių su psichotropine medžiaga 4-chlormetkatinonu neteisėtai išplatino užkasdamas į žemę ir paslėpdamas skirtingose vietose Vilkaviškio mieste, kurių koordinatės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o kitą dalį – 21 vnt. paketėlių su psichotropine medžiaga 4-chlormetkatinonu ir 3-chlormetkatinoanonu laikė su savimi bei automobilyje iki kol šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusią dalį – 464,540 g medžiagos, kurioje labai didelis kiekis – 380,094 g psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono (3-CMC, klofedrono) ir maišelį, kuriame 3,658 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje 2,893 g psichotropinės medžiagos ketamino, maišelį, kuriame 1,005 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje 0,033 g psichotropinės medžiagos 4-chlorometkatinono ir 0,799 g psichotropinės medžiagos – ketamino, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune iki 2025 m. gegužės 6 d., kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. G. 2025 m. gegužės 6 d. buvo laikinai sulaikytas. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių terminui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. liepos 25 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra trijų mėnesių terminui. Šios kardomosios priemonės terminas pratęstas to paties teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartimi A. G. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams. Kaltinamasis A. G. įpareigotas nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; būti nustatytoje namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, nuo 23.00 val. iki 6 val., išskyrus vykimą į gydymo įstaigas bei gydymąsi stacionare, apie tai iš anksto informavus policijos pareigūną (us). Teismas padarė išvadą, kad nėra išnykę šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai, o švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo A. G. gynėjas K. Jonaitis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam A. G. kitas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę.

4.1. Skunde gynėjas nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į šios baudžiamosios bylos duomenis, pažeidė teisės normas, reglamentuojančius taikytinų kardomųjų priemonių pakankamumo ir proporcingumo principus, skundžiama nutartis nepakankamai motyvuota, neindividualizuota, todėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimas A. G. negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

4.2. Nagrinėjamu atveju teismo motyvas, jog A. G. pareikštas kaltinimas dėl vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymo, negali būti pagrįstas ir pateisinantis intensyvios priežiūros pratęsimą ir negali būti laikomas absoliučia sąlyga taikyti antrą pagal griežtumą kardomąją priemonę.

4.3. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas baigtas, baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Tikslas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdžiuose ir nesislapstymą nuo teisėsaugos institucijų gali būti pasiektas kitomis, mažiau asmens teises bei laisves varžančiomis kardomosiomis priemonėmis, todėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – pratęsimas nėra nei proporcingas, nei pagrįstas.

4.4. Lietuvos Respublika ne kartą yra pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir neatsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus panašaus pobūdžio bylose, jog slėpimosi nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą; turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Šiame kontekste ypač reikia atkreipti dėmesį į asmens charakterį, moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautinius kontaktus (W. v. Switzerland, judgment of 26 January 1993, Series A no. 254-A).

4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino A. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą bei galimos bausmės griežtumą, neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtina, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymas nebėra būtinas ir neišvengiamas. Teismas neanalizavo, ar kardomųjų priemonių tikslai negalėtų būti pasiekti taikant kitas, mažiau asmens teises ir laisves varžančias kardomąsias priemones. Intensyvios priežiūros taikymas ir pratęsimas turi būti grindžiamas konkrečiomis, individualiomis ir aktualiomis aplinkybėmis, kurių skundžiamoje nutartyje nenurodyta.

4.6. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad per šešis mėnesius, kuomet A. G. buvo taikoma intensyvi priežiūra, kaltinamasis tinkamai laikėsi jam taikomų kardomųjų priemonių ir nei karto jų nepažeidė. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl reikšmingos aplinkybės, jog A. G. iki intensyvios priežiūros taikymo buvo suimtas ilgiau nei 3 mėnesius, o intensyvi priežiūra jam taikoma nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. Per visą šį laikotarpį kaltinamasis nuo baudžiamojo proceso subjektų nesislapstė, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, baudžiamajam procesui netrukdė, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, aktyviai ieškojo darbo, rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi bei (duomenys neskelbtini) liga sergančia motina. Šios aplinkybės paneigia teismo prielaidas dėl būtinybės ir tolesnio intensyvios priežiūros taikymo.

4.7. Bylos duomenys patvirtina, jog A. G. turi stiprius socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis galėtų bėgti ar slapstytis nuo teisėsaugos institucijų. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, yra susituokęs, augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) metų nepilnametį sūnų.

4.8. Bet koks hipotetinis bandymas vengti baudžiamojo proceso reikštų ne tik teisinius padarinius pačiam kaltinamajam, bet ir sąmoningą jo šeimos ir nepilnamečio vaiko palikimą be būtinos kasdienės priežiūros, emocinės ir materialinės paramos. Tokia elgesio alternatyva yra akivaizdžiai nesuderinama su kaltinamojo iki šiol demonstruotu atsakingu elgesiu, jo šeimyninėmis pareigomis ir realiais gyvenimo interesais. Kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje ne tik formaliai egzistuoja, bet ir yra tokio pobūdžio bei intensyvumo, kurie objektyviai paneigia bėgimo ar slapstymosi nuo baudžiamojo proceso riziką, todėl teismo išvados dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – būtinybės šiuo aspektu laikytinos nepagrįstomis.

4.9. Byloje nėra jokių duomenų, jog per visą taikomų kardomųjų priemonių laikotarpį A. G. būtų padaręs administracinius ar baudžiamuosius nusižengimus ar kitaip pažeidęs teisės aktų reikalavimus, kas papildomai patvirtina jo teisėtą elgesį ir atsakingą požiūrį į baudžiamąjį procesą.

4.10. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, teisminio nagrinėjimo procesas neužtruks ilgą laiką, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta objektyviais argumentais. Baudžiamojo proceso trukmė nepriklauso vien tik nuo kaltinamojo kaltės pripažinimo ar nepripažinimo, kadangi ją gali lemti daugybė kitų veiksnių, įskaitant proceso dalyvių prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ar ekspertizių skyrimo, proceso dalyvių ligas, objektyvias proceso organizavimo aplinkybes ir kitus veiksnius. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir nagrinėjimo eigą, akivaizdu, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užtrukti. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių konkrečių ir individualizuotų argumentų, kodėl intensyvios priežiūros panaikinimas A. G. galėtų pakenkti bylos nagrinėjimui ar sudaryti prielaidas naujoms nusikalstamoms veikoms. Priešingai, kaltinamasis siekia įsidarbinti, tačiau taikoma intensyvi priežiūra riboja šią galimybę. Esant tokioms aplinkybėms, intensyvios priežiūros taikymas viso teisminio proceso metu neproporcingai suvaržytų kaltinamojo teisę dirbti ir užtikrinti šeimos pragyvenimą, be to, nutartyje nurodyti motyvai – inkriminuojamos veikos sunkumas ir galimos bausmės griežtumas – neišnyks viso proceso metu.

4.11. Ilgą laiką trunkanti intensyvi asmens priežiūra įpareigoja teismą, sprendžiant dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, kiekvienu atveju itin kruopščiai ir individualiai įvertinti, ar tolesnis esminės asmens teisės – teisės į laisvę – suvaržymas yra objektyviai būtinas ir pateisinamas, bei ar jis nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad laikui bėgant net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo pats savaime nebeužtenka tęsti kardomosios priemonės taikymą (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu kardomosios priemonės ar jos termino pratęsimo pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Muller prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Bykov prieš Rusiją ir kt.).

5. Atsiliepimų į kaltinamojo A. G. gynėjo skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. G. gynėjo K. Jonaičio skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo A. G. gynėjo K. Jonaičio skundą, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

7. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

8. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. G. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo A. G., liudytojos O. Č. parodymuose, įvykio vietos, daiktų, objektų apžiūrų, kratų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje.

9. Skiriant kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Paduotame skunde gynėjas aprašo kaltinamojo asmenybę, jo socialinius ryšius, elgesį proceso metu ir nurodo, jog nėra pagrindo kaltinamajam toliau taikyti intensyvią priežiūrą. Tokia gynėjo pozicija nepagrįsta, nes intensyvios priežiūros taikymo pagrindai šioje byloje nėra išnykę. Šioje byloje A. G. pareikštas kaltinimas dėl vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Už jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Inkriminuota nusikalstama veika galimai padaryta iš savanaudiškų paskatų, ji nebuvo atsitiktinė, o buvo iš anksto suplanuota. Šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą ir patvirtina, kad griežtos kardomosios priemonės taikymas yra būtinas norint užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Priešingai nei skunde nurodo gynėjas, skundžiamoje nutartyje aplinkybei, susijusiai su kaltinimo sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė, ši aplinkybė įvertinta kartu su kitais reikšmingais duomenimis, pagrindžiančiomis egzistuojančią A. G. pasislėpimo nuo baudžiamojo persekiojimo riziką. Gynėjo akcentuojamos aplinkybės, t. y., kad A. G. nepraleido nei vieno teismo posėdžio ir nepažeidė kardomųjų priemonių sąlygų, nepadarė administracinių ar baudžiamųjų nusižengimų, ketina įsidarbinti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra asmenų, kuriais privalo rūpintis, yra saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais, neeliminuoja intensyvios priežiūros taikymo pagrindų ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

10. Gynėjas skunde nurodo ir tai, kad kaltinamojo A. G. šiame procese patiriami suvaržymai yra neproporcingi. Šis gynėjo argumentas taip pat yra nepagrįstas. Bylos duomenimis A. G. 2025 m. gegužės 6 d. buvo laikinai sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė jam buvo taikoma iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., vėliau A. G. paskirtas kardomųjų priemonių kompleksas – intensyvi priežiūra ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nors intensyvi priežiūra yra viena iš griežčiausių BPK numatytų kardomųjų priemonių, tačiau kaltinamajam A. G. yra sudarytos visos reikiamos sąlygos susirasti darbą ir dirbti, palaikyti aktyvų socialinį gyvenimą, dienos metu nuo 06.00 val. iki 23.00 val. nėra ribojamas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pats teismas nurodė, jog kaltinamajam pateikus darbo sutartį ir darbo grafiką, teismas svarstytų taikomos kardomosios priemonės sąlygų pakeitimo klausimą. Visa tai patvirtina, jog intensyvi priežiūra kaltinamajam yra taikoma adekvačiai ir proporcingai, nevaržant jo teisių labiau nei to reikia pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams. Dėl intensyvios priežiūros taikymo kaltinamojo esą patiriami nepatogumai vertinti kaip ne per sunkūs, nepaneigiantys būtinybės ir toliau taikyti intensyvią priežiūrą. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teisme buvo gauta 2025 m. gruodžio 29 d. ir 2026 m. sausio 28 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau paskirti posėdžiai šioje byloje neįvyko dėl gynėjo ir paties kaltinamojo nedalyvavimo 2026 m. vasario 10 d. ir 2026 m. kovo 3 d. teismo posėdžiuose. Taigi taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, priešingai nei nurodo gynėjas, neprarado tikslingumo, ji taikoma siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bei įmanomai greitą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą. Šie tikslai nebūtų pasiekti apsiribojus švelnesnių nei intensyvi priežiūra kardomųjų priemonių taikymu. Pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus šioje proceso stadijoje galima tik kaltinamąjį A. G. toliau kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra adekvati jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui.

11. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Aukštesniojo teismo vertinimu, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (gynėjo prašomomis paskirti dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar kitomis), atsižvelgiant į pirmiau aptartų kaltinamąjį ir jo galimai padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių duomenų visumą, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Būtinybė ir toliau taikyti šią kardomąją priemonę kaltinamajam neišnyko. Taigi, nors kardomosios priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų ar nepatogumų patyrimu, tačiau kaltinamojo patiriami nepatogumai nėra neproporcingi, jie yra taikomi siekiant teisėto tikslo – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese galimam padarymui. Dar kartą atkreipiamas dėmesys į pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kad kaltinamajam susiradus konkretų darbą ir pateikus darbo sutartį, darbo grafikus ir kitus su tuo susijusius dokumentus, teismas galėtų svarstyti kaltinamojo prašymus dėl jam taikomos kardomosios priemonės sąlygų.

12. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo A. G. gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. G. gynėjo Kęstučio Jonaičio skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.