Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1204-1023/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-11-02
Bylos Nr.
1-1204-1023/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51846-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1204-1023/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51846-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.8; 1.1.8.10.2; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 2 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmė neatlikta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2018 m. spalio 28 d. apie 20.35 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su motina A. S. metu, tyčia ranka sudavė motinai A. S. vieną smūgį iš nugaros pusės į galvą, tokiais savo veiksmais mušdamas šeimos nariui - motinai A. S. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 52-53), kad 2018 m. spalio 28 d. dienos metu pradėjo vartoti alkoholį. A. S. grįžo vakare, tėvas dirbo lauke. Būnant kambaryje tarp jo ir motinos A. S. dėl klausomos muzikos kilo žodinis konfliktas. Kadangi buvo girtas, supykęs ant motinos, rankos delnu tyčia sudavė jai vieną smūgį iš nugaros pusės į galvą. Daugiau smūgių nesudavė, nes A. S. pabėgo. Nežino, ar motinai dėl suduotų smūgių skaudėjo, nematė ar ji verkė. Prieš motiną A. S. smurtavo pirmą kartą, smurtavo, nes buvo girtas. Pripažįsta pilnai padaręs nusikaltimą, dėl to gailisi.

Nukentėjusioji A. S. parodė (b. l. 21-22), kad gyvena su sutuoktiniu R. S., sūnumi E. S., jiems priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 28 d. apie 17.30 val. jai grįžus į namus, E. S. gėrė alkoholį. Apie 20.35 val. E. S. paprašė pritildyti garsą, dėl ko jis supyko, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais ir rankos delnu sudavė vieną smūgį į pakaušį. Daugiau smūgių nesudavė, nes ji spėjo pabėgti. Dėl E. S. suduoto smūgio tuo metu jautė skausmą, žymių neliko, skausmo nejaučia, todėl pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. A. E. S. prieš ją nesmurtavo, pretenzijų sūnui neturi ir ateityje neturės, jam atleidžia, civilinio ieškinio nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios A. S. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- 2018 m. spalio 28 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos V. A. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje;

- 2018 m. spalio 28 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK patrulio D. B. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-9), kuriuo nustatyta, kad apie įvykį pranešė A. S., kuri nurodė, kad sūnaus E. S. paprašius pritildyti muziką, šis nieko nesakęs ranka sudavė vieną smūgį per pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą. E. S. buvo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, girtumą tikrintis atsisakė;

- Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 10-11), kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra sodyba, esanti Prienų r., Balbieriškio sen., Balbieriškio mst., Klevų g. 9.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2018 m. spalio 28 d. apie 20.35 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. S., kuriai ranka sudavė vieną smūgį iš nugaros pusės į galvą. A. S. dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis E. S. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 57-59, 61).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį – motiną. Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis E. S. praeityje teistas dėl tokios pat rūšies nusikaltimo (b. l. 38-39), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 35-37), nedirba (b. l. 33), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 34), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 30). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, kaltinamajam atleidžia, jam pretenzijų neturi. Nukentėjusioji A. S. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 63). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas paskiria kaltinamajam E. S. vieną BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką E. S. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. spalio 28 d. 21.30 val. iki 2018 m. spalio 29 d. 11.15 val. (b. l. 45-47) (BK 65-66 straipsniai).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis). 2018 m. spalio 29 d. nutarimu kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56). BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, E. S. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirti galutinę 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 28 d. 21.30 val. iki 2018 m. spalio 29 d. 11.15 val. t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį E. S. įpareigoti per 4 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam E. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti E. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė