Tauragės apylinkės teismo nutartis

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovėms Linai Armonaitei, Eglei Tolvaišienei,

Žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-130-607/2020

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintinas.

Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas šį prašymą nagrinėja teismo posėdyje pranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims ir ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-130-607/2020 buvo patvirtinta tarp šalių 2020-02-14 sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Pareiškėja S. J. teigia, kad S. R. nevykdo Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punkto bendrauti su dukra pasibaigus pereinamajam bendravimo laikotarpiui. Prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 2020 m. vasario 28 d. teismo nutartimi patvirtintos tarp šalių 2020-02-14 sudarytos taikos sutarties 5 punkto nevykdymo.

Vadovaujantis CPK 588 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimai ar nutartys yra vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Vykdytinam sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis, kuria patvirtinta 2020 m. vasario 14 d. šalių taikos sutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma.

Teismas 2020 m. vasario 28 d. patvirtino šalių taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalys sutaria civilinę bylą Nr. e2-130-607/2020, nagrinėjamą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose, užbaigti taikos sutartimi, todėl Šalys prašo Teismą rašytinio proceso tvarka priimti nutartį, kuria ši Taikos sutartis būtų patvirtinta, o civilinė byla Nr. e2-130-607/2020 būtų nutraukta.

2. Šalys susitaria, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą palieka spręsti teismui.

3. Šalys sutaria, kad nepilnametės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatoma su jos mama S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

4. Šalys sutaria, kad Ieškovui S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvo ir vaiko ryšiui atkurti yra nustatomas pereinamasis trijų mėnesių laikotarpis tokia tvarka:

4.1 Pereinamasis laikotarpis nustatomas iki 2020-06-01. Per pereinamąjį laikotarpį S. R. su nepilnamete dukra J. R. susitinka ne mažiau kaip du kartus per mėnesį, pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį. Nuo sutarties pasirašymo dienos pirmas susitikimas su vaiku vyks nepilnametės dukros J. R. gyvenamojoje vietoje – jos namuose nuo 10:00 val., bet ne ilgiau kaip iki 19:00 val. Likusius pereinamojo laikotarpio savaitgalius S. R. bendrauja su nepilnamete dukra Tauragės rajone, 10:00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19:00 val. S. R. nebendraujant su dukra pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu ilgiau kaip 90 dienų trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis skaičiuotinas iš naujo. Pereinamojo laikotarpio metu S. R. su nepilnamete dukra bendrauja neribotai nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukros dienos (nepilnametis vaikas lanko darželį, šokių studiją) ir nakties (dukra miega nuo 21:00 val. iki 3:00 val.) rėžimų.

4.2 Nuotolinio ryšio priemonė nepilnametei dukrai privalo būti nupirkta S. R. lėšomis per pereinamojo laikotarpio trijų mėnesių terminą. Iki bus nupirkta ryšio priemonė S. R. su dukra bendrauja telefonu ir išmaniųjų technologijų priemonėmis, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter, messenger ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis neribotai, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukros dienos (nepilnametis vaikas lanko darželį, šokių studiją ir pan.) ir nakties (dukra miega nuo 21:00 val. iki 8:00 val.) režimų be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese), konkretų bendravimo laiką suderindamas su vaiko motina S. J. prieš vieną dieną iki būsimo bendravimo. S. J. įsipareigoja užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą.

5. Šalys sutaria, kad pasibaigus pereinamajam bendravimo laikotarpiui S. R. (jam nebūnant komandiruotėje) su nepilnamete dukra J. R. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius, pasiimant dukrą J. R. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10:00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val. S. R. apie tai, kad ketina bendrauti su nepilnamete dukra įspėja S. J. telefonu SMS žinute ar el. paštu rašytine žinute ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki susitikimo. Priešingu atveju to nepranešus bus laikoma, kad bendravimas su nepilnamete dukra yra atšaukiamas ir S. J. turės teisę planuoti savo laisvalaikį nesudarant sąlygų dėl dukros perdavimo bendravimui.

6. Neporiniais metais (2021 m. 2023 m. 2025 m. ir t.t.) Šv. Velykas J. R. praleidžia su tėvu - S. R., o poriniais metais (2020 m. 2022 m. 2024 m. ir t.t.) su mama - S. J.. S. R. dukrą iš jos gyvenamosios vietos paima pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10:00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 19:00 val. Jei Šv. Velykos sutaps su S. R. dukros lankymo savaitgaliu, tokiu atveju nepilnametė dukra bus paimama šeštadienį nuo 10:00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 19:00 val.

7. Kiekvienais metais Šv. Kūčias nepilnametė dukra J. R. praleidžia su jos mama S. J..

8. Kiekvienais metais Šv. Kalėdų laikotarpiu, t. y. nuo gruodžio 25 d. iki gruodžio 30 d., nepilnametė dukra J. R. praleidžia su jos tėvu S. R.. S. R. nepilnametę dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 11:00 val. ir į dukros gyvenamąją vietą gražina gruodžio 30 d. iki 19:00 val.

9. Neporiniais metais (2021 m. 2023 m. 2025 m. ir t. t.) nepilnametė dukra J. R. švenčia savo gimimo dieną (birželio 18 d.) su S. R.. Jei gimimo diena sutampa su darbo diena, gimimo diena bus atšvęsta artimiausią po birželio 18 d. einantį šeštadienį, dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiimant nuo 10:00 val. ir ją į gyvenamąją vietą grąžinant tą pačią dieną iki 19:00 val. Jei dukros gimtadienio savaitgalis sutampa su mėnesio trečiu savaitgaliu kai vaiko tėvas S. R. turi teisę pasiimti dukrą su savimi bendravimui, tokiu atveju dukra bus paimama šeštadienį nuo 10:00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val.

10. Poriniais metais (2020 m. 2022 m. 2024 m. ir t.t.) nepilnametė dukra J. R. švenčia savo gimimo dieną (birželio 18 d.) su jos mama S. J.. Jei gimimo diena sutampa su darbo diena, gimimo diena bus atšvęsta po birželio 18 d. einantį artimiausią šeštadienį. Jei dukros gimimo dienos šventimas sutaptų su mėnesio trečiu savaitgaliu kai vaiko tėvas S. R. turi teisę pasiimti dukrą su savimi bendravimui, tokiu atveju S. R. bendravimo savaitgalis bus perkeliamas į ketvirtą birželio mėnesio savaitgalį.

11. S. R. su nepilnamete dukra J. R. gali bendrauti telefonu ir išmaniųjų technologijų priemonėmis, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter, messenger ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis neribotai, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukros dienos (nepilnametis vaikas lanko darželį, šokių studiją ir pan.) ir nakties (dukra miega nuo 21:00 val. iki 8:00 val.) režimų be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese). S. R. aprūpinus dukrą el. ryšio priemone, su dukra jis bendrauja tiesiogiai skambindamas jai, pokalbio laiko nederindamas su vaiko motina S. J.. Jei nepilnametės el. ryšio priemonės neveiktų, S. R. apie tai praneša S. J., kuri imasi protingų priemonių patikrinti dukros J. R. ryšio priemones ir jei įmanoma greičiau pašalina neveikimo priežastis. Jei ryšio priemonės veikimo sutaisyti negalima, S. J. nedelsiant apie tai informuoja S. R. ir S. R. su dukra bendrauja mamos S. J. telefonu ir išmaniųjų technologijų priemonėmis, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter, messenger ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis neribotai, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukros dienos (nepilnametis vaikas lanko darželį, šokių studiją ir pan.) ir nakties (dukra miega nuo 21:00 val. iki 8:00 val.) režimų be kitų asmenų, t. y. užtikrinama tėvo ir vaiko teisė į privatumą (bendravimą tik dviese), konkretų bendravimo laiką suderindamas su vaiko motina S. J. prieš vieną dieną iki būsimo bendravimo, S. J. įpareigojant užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą. Nepilnametę dukrą elektroninėmis ryšio priemonėmis aprūpina S. R..

12. S. R. turi teisę lankyti dukrą J. R. jos ugdymo įstaigose (mokykloje, darželyje ir pan.), susipažinti su visa informacija apie dukrą, gauti informaciją iš gydymo įstaigų apie vaiko sveikatą.

13. S. R. ir S. J. privalo nedelsiant vienas kitą informuoti apie pasikeitusią savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir kontaktus (mob. telefono numerį, el. paštą), nurodant pasikeitusius kontaktus.

14. Vasaros atostogų metu S. R. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų išvežant dukrą iš jos gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. S. R. apie numatomas savo atostogas informuoja S. J. ne vėliau nei prieš 14 dienų ir suderina vaiko pasiėmimo laiką. S. R. nepilnametę dukrą paims iš jos gyvenamosios vietos sutartą dieną nuo 11:00 val. ir pasibaigus atostogoms grąžins į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19:00 val.

15. S. R. su dukra J. R. ketindamas keliauti už Lietuvos Respublikos ribų apie tai praneša dukros mamai S. J. ne vėliau kaip prieš 7 dienas. S. J. perduoda S. R. vaiko asmens dokumentus reikalingus kelionei (jei vaikas šiuos dokumentus turi).

16. S. R. negalėdamas dukros paimti šiame bendravimo su vaiku tvarkos nustatyme nustatytu laiku, privalo apie tai pranešti S. J. ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Esant rimtai priežasčiai (pvz., vaiko liga ir pan.) dėl ko dukra negalės susitikti su tėvu, S. J. apie tai praneša S. R. kaip įmanoma greičiau.

17. S. R. užtikrina, kad jo žinion pasiėmus nepilnametę dukrą J. R., jos mama S. J. galėtų su ja susisiekti, nepažeidžiant dukros miego rėžimo (dukra miega nuo 21:00 val. iki 8:00 val.). Jei vaikas susirgtų buvimo pas S. R. metu, tokiu atveju S. R. apie tai kaip įmanoma greičiau informuoja S. J..

18. Šalims žinomos šios Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo, bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos LR Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

19. Šalys pažymi, kad Taikos sutartis atitinka jų interesus, Taikos sutartį jos sudaro laisva valia, niekieno neverčiamos, atidžiai perskaičius Taikos sutarties tekstą, nesant apgaulės, smurto, spaudimo ar grasinimo veiksmų, taip pat kitų tokio pobūdžio veiksmų ir aplinkybių, kurioms esant ši Taikos sutartis nebūtų sudalyta.

20. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, o priverstinai vykdytinu dokumentu Taikos sutartis tampa įsiteisėjus Teismo nutarčiai, kuria ši Taikos sutartis patvirtinama.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja S. J., pateikdama teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi pareigą įrodyti, kad suinteresuotas asmuo S. R. nevykdo taikos sutarties 5 punkto.

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

Pažymėtina, kad apibrėžiant tėvų elgesį galioja bendrieji civilinės teisės principai – tiek tėvo, tiek motinos elgesys turi būti sąžiningas ir protingas (CK 1.5 straipsnis). CK 3.165 straipsnio 3 dalyje pažymėta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu. Netgi taikos sutartimi nenustačius detalios keitimosi informacija tvarkos, tėvai patys turi nusistatyti abiem tinkamą tarpusavio bendravimo tvarką. Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas ne trukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, o geranoriškai bendradarbiauti.

Tėvų bendradarbiavimo pareiga vaiko interesais turi ir gali būti vykdoma visais šalims priimtinais būdais, tame tarp ir visomis elektroninio ryšio priemonėmis. Informavimo ar bendradarbiavimo pareigą, vykdant taikos sutartį, šalys turi vykdyti atsižvelgdamos į prioritetines vaiko teises (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šalių komunikavimas vykdant taikos sutarties sąlygas prilygsta šalių bendravimui raštu, kadangi elektroninio susirašinėjimo, ar jis vyktu elektroniniu paštu, ar trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis, išrašai teisme gali būti vertinami kaip rašytiniai šalių įrodymai (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. R. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių su pareiškimais: 2020-04-01 nurodydamas, kad S. J. kliudo jo ir dukters bendravimui telefonu; 2021-12-22 prašo skyrių tarpininkauti jo ir dukters susitikimui 2021-12-26, nes S. J. nedavė atsakymo, ar susitikimas bus galimas; 2022-12-16 prašo skyrių tarpininkauti jo ir dukters susitikimui 2022-12-28; prašo paaiškinti kokia tvarka, kokius dokumentus reikia pateikti, kad būtų įvertintas jo ir dukros emocinis ryšys, motinos įtaka dukros nuomonės formavimui.

Byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad šalys nesutaria dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, kuriomis buvo nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku ir abi viena kitą kaltina taikos sutarties sąlygų netinkamu vykdymu. Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo žinutėmis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų galima spręsti apie konfliktišką šalių elgesį vienas kito atžvilgiu.

Šalys nėra linkusios spręsti iškilusių problemų savitarpio nuolaidų būdu, nesiekia bendradarbiauti ir objektyviai atsirandančių nukrypimų, nuo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, kuriuos ne visada įmanoma numatyti ir detaliai aprašyti, išspręsti taikiai ir geranoriškai. Nors nagrinėjamu atveju abi šalys (abu vaiko tėvai) yra atsakingos už tinkamą taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo tvarkos nustatymo vykdymą.

Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą dėl taikos sutarties 5 p., teismas įvertina šias nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja nutęsinėjo pereinamąjį bendravimo laikotarpį; kad karantino laikotarpiu pati draudė suinteresuotą asmenį S. R. matytis ir bendrauti su dukra, konkretaus nebendravimo termino nenurodė (nustatyta pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimais, minėtų asmenų susirašinėjimais trumposiomis žinutėmis), atsižvelgdamas į tai, kad remiantis teisės aktais karantino laikotarpis „Dėl COVID 19 ligos“ Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas nuo 2020-03-16 iki 2022-04-01; kad suinteresuoto asmens S. R. darbas yra susijęs su išvykomis į užsienį, dėl ko jis tuo metu neturi galimybių bendrauti su dukra ir ši situacija yra aptarta taikos sutartyje; kad suinteresuotas asmuo 2022 m. buvo komandiruotėje užsienyje: nuo 2022-09-25 iki 2022-09-30; nuo 2022-10-30 iki 2022-12-12.; kad su dukra bendravo 2021 m. : 2021-07-24, 2021-08-21, 2021-11-11-06 m.: 2022 m- 2022-01-03; 2022-05-21; 2022-06-23; 2022-08-05; kad teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytas tėvo ir dukros bendravimas nevyksta tokiu būdu, koks yra nustatytas galutiniame teismo procesiniame sprendime (pagal 2020-02-28 teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 p. suinteresuotas asmuo S. R. su dukra turi teisę bendrauti pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10:00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val., tačiau realiai toks bendravimas nevyksta, nes šalių dukra J. iki šiol nesutinka ir nenori viena su tėvu išvykti už savo gyvenamosios vietos (miesto) ribų, įvertinant, kad šalių dukros pozicija yra įtakota konflikto, vykstančio tarp jos tėvo ir motinos; kad suinteresuotas asmuo paprastai iš anksto derina su pareiškėja vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos klausimą; kad suinteresuotas asmuo ne kartą negalėjo susitikti su dukra jam priklausančiu laiku, nes pareiškėja su dukra turėjo iš anksto suplanuotų veiklų; įvertina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo nuo 2023-01-01 tinkamai vykdo 2020-02-28 teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 p. sąlygas bendrauti su dukra.

Suinteresuotas asmuo S. R. 2023-03-13 pateikė teismui prašymą pakeisti taikos sutarties dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo sąlygas, nurodydamas, kad bendravimo su vaiku aplinkybės pasikeitė. Teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka realios situacijos ir yra neįmanoma vykdyti, todėl taikos sutarties dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo sąlygos nekeistinos.

Pažymėtina, kad priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tuomet, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo ar nutarties.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys, byloje pateikti šalių įrodymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra nevykdoma taikos sutarties dalis (5p.) bei šiuo atveju nesudaro teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjos prašymą. Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintinas ir vykdomasis raštas pareiškėjai neišduotinas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 646 straipsnio 1 d., 3 d. teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos S. J. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-130-607/2020.

Šalims išaiškinti, kad teismui, atsisakius išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, jos turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.