Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-01-17 · Byla Nr. Ik-745-473/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-745-473/2011Sprendimas · 2011-01-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-745-473/2011Nutartis · 2011-08-04Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-08-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-17
Bylos Nr.
Ik-745-473/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02586-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
B. C.
Trečiasis asmuo
I. G.
Atsakovas
Molėtų rajono savivaldybės administracijai
Advokatai
Benediktas Paulauskas
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-745-473/2011Proceso Nr. 3-61-3-02586-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjai B. C., jos atstovui advokatui Benediktui Paulauskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. G., jos atstovui A. M. (A. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos B. C. skundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2010-08-10 sprendimą Nr. B22-994 „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės administraciją išduoti leidimą atkasti A. šeimos narių kapavietę Dubingių kapinėse (Molėtų rajono savivaldybė).

Pareiškėja skunde (b. l. 1-2) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2010-07-22 kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją su prašymu leisti atkasti A. šeimos narių kapavietę Dubingių kapinėse (Molėtų rajono savivaldybė), siekiant nustatyti tikslias kapavietės ribas; šalia A. šeimos narių kapo yra palaidoti jos vyras E. C. ir anūkas E. P., taip pat senelis, teta. Ant A. šeimos kapo minėtose kapinėse pastatytas paminklas, nesilaikant nustatytų atstumų. Tarp minėtų kapaviečių yra paliktas vos 20 cm. pločio praėjimas, praėjimas yra per siauras. Nagrinėjant civilinę bylą pagal jos ieškinį I. G., kuri prižiūri A. kapavietę, dėl kapavietės perimetro atstatymo, teismas konstatavo, kad A. kapavietė nėra pailginta į C. kapavietės pusę. Tačiau teismas šios išvados nepagrindė įrodymais. Pagal LR civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas pareiškėjai kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą. Be A. šeimos narių kapavietės atkasimo ir karsto betarpiško apžiūrėjimo, kitų įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie A. kapavietės pailginimą į C. kapavietės pusę, objektyviai gauti neįmanoma. Siekiant išspręsti iškilusį ginčą tarp šalių, būtina atkasti A. šeimos narių kapavietę ir betarpiškai apžiūrint minėtų asmenų palaikų karstą, taip nustatant tikslias A. šeimos narių kapavietės ribas. Molėtų rajono savivaldybės administracija atsisakė tenkinti jos prašymą, motyvuodama tuo, kad vadovaujantis LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas. Tarp A. šeimos narių kapavietėje palaidotų asmenų ir pareiškėjos nėra jokio giminystės ryšio. Internetiniame tarptautinių žodžių žodyne (www.zodziai.lt) žodžio „ekshumuoti“ reikšmė – „daryti ekshumaciją“; žodžio „ekshumacija“ reikšmė – lavono iškasimas papildomai tirti. A. šeimos narių kapavietėje palaidoti asmenys nebūtų ekshumuojami ir šiame kape palaidotų žmogaus palaikų ramybė nebūtų trikdoma (drumsčiama); netgi karsto dangtis nebūtų atidengiamas. Taigi Molėtų rajono savivaldybės administracija neteisingai aiškino LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą atkasti minėtą kapavietę.

Atsiliepimas

Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 19-20) nurodė, kad pareiškėja savo 2010-07-22 prašyme adresuotame Molėtų rajono savivaldybės administracijai prašė leidimo atkasti Apavičių šeimos narių kapavietę, siekiant nustatyti tikslias kapavietės ribas. Teisės aktuose nenumatytas kapavietės atkasimas minėtų tikslu. LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 str. 5 dalis numato galimybę, gavus tam reikalingus leidimus, palaidotus žmogaus palaikus, nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, ekshumuoti. Vadovaujantis minėta įstatymo norma palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas. Savo prašyme pareiškėja neįrodė savo giminystės ryšio su A. šeimos nariais, todėl jos prašymas nebuvo patenkintas ir jai apie tai pranešta 2010-04-13 raštu Nr. B22-490. Pareiškėjai buvo atsakyta tinkamai, vadovaujantis galiojančiomis įstatymo normomis, todėl jos skundas yra netenkintinas ir atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. G. su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 29-31) nurodė ir teismo posėdyje ji ir jos atstovas paaiškino, kad Molėtų rajono savivaldybė tinkamai taikė materialinės teisės normas. Kadangi įstatymų leidėjas nepateikia „ekshumacijos“ sąvokos išaiškinimo, todėl teisės aktuose įtvirtintų normų turinio atskleidimui reikalingas sudėtingesnis ir nuodugnesnis lingvistinio metodo taikymas. Žodis „ekshumacija“ pažodžiui iš lotinų kalbos verčiamas „iš žemės“. Remiantis pateiktomis sąvokų apibrėžimais galima teigti, kad „ekshumacijos“ sąvoka apima ne tik lavono, bet ir kitų daiktų iškasimą iš žemės. Iš sisteminio teisės normų aiškinimo galima prielaida, kad ekshumacijos procesas ne visada atliekamas lavono papildomam tyrimui. Ekshumacija gali būti oficialiai atliekama su tikslu kremuoti žmogaus palaikus (2007 m. LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6 str. 2 d. 5 p.), kapinių panaikinimo atvejais (LR ŽPLĮ 26 str. 1 d. 7 p. ir 29 str. 3 d.), perlaidojant palaikus, atliekant ikiteisminį tyrimą (LR BPK 206 str. 3 d.), teismo - medicinos tikslais, moksliniais ir istoriniais tikslais (pvz. masinių kapaviečių atkasimas). Ekshumacijos atlikimui ne visada reikalingas palaikų laikinas perkėlimas iš kapavietės, pvz. DNR tyrimas, patikrinimas dėl asmens laidojimo fakto nustatymo, istorine arba kitą reikšmę turinčių daiktų ikiteisminiam tyrimui iš kapavietės paėmimas. Tokia klasifikacija atitinka ir žymiausio teismo eksperto O. H. P. pateiktos (1971). Apibendrinus pateiktus argumentus, kapo atkasimas patenka į žodžio „ekshumacija“ sąvoka. Lavono mineralizacijos (medžiagų virtimas neorganiniais junginiais) procesas trunka (priklausomai nuo daugelių aplinkybių, žemės sudėties, jos drėgmės ir kt.) 10-30 metų, žmogaus skeletas susiformuoja per 3-4 metus ir gali prabūti žemėje iki 1000 metų, karstas deformuojasi per 1 - 3 metus ir galutinai išyra per 10-15 metų. Apavičių šeimos kapavietėje palaidoti: prieš 45 metus S. O. (palaiduotas 1965 m.), prieš 28 metus E. A. (1992 m.), prieš 15 metų H. A. (1995 m.). Praėjus tokiam terminui nuo žmonių laidojimo, karstų jau gali nebūti arba jie bus stipriai deformuoti, tikslių ribų nustatymui reikės remtis ne karsto apžiūrėjimu, o palaikų išdėstymu, tai atitinka visas ekshumacijos sąlygas. Kapinės yra švento pobūdžio vieta, A. kapavietės buvo pašventintos pagal krikščioniškas tradicijas. Žmonių palaikų ramybė gali būti sutrikdyta esant svarioms aplinkybėms, tokioms kai atliekamas ikiteisminis tyrimas, svarbiems mokslinėms, istorinėms ir tradicinės geros moralės tikslams. Pareiškėja nepateikia jokių argumentų, bei patvirtinančių įrodymų dėl kapaviečių išdėstymo neatitikimo ir remiasi tik numanoma prielaida. Pati pareiškėja nedalyvavo A. šeimos narių laidojimo ceremonijose. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2009-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-82-56/2008 pažymėjo, kad tautoje yra susiklostę papročiai gerbti mirusiųjų atminimą, taip pat įvertinus visus byloje esančius įrodymus pažymėjo kad „ieškovė neįrodė, kad jos reikalavimas perkelti kapavietę juosiančią tvorelės kraštinę į kapavietės centrą, nepažeis geros moralės papročio bei atsakovės teisių ir teisėtų interesų, kadangi ieškovė neįrodė, kurios karstavietės dalyje yra karstavietė, o patenkinus ieškovės reikalavimą susidarytų situacija, kad kapavietės aptvaro sienelė būtų sumontuota virš karsto duobės“. Ekshumuojant A. šeimos kapavietę būtų pažeisti A. giminės teisėti interesai, moralinės nuostatos, būtų nepagerbtas mirusiųjų šeimos narių atminimas, bendrojo žmonių gyvenimo nuostatos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas ir teismo išvados.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja B. C. 2008-04-30 Molėtų rajono apylinkės teismui padavė ieškinį A. šeimos kapavietę prižiūrinčiai atsakovei I. G. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Molėtų rajono savivaldybės administracijos Dubingių seniūnija), prašydama įpareigoti atsakovę Dubingių kapinėse A. kapavietės paminklą ir tvorelę išardyti ir 30 cm patraukti tolyn nuo C. kapavietės, nes ją aptvėrė anksčiau, negu atsakovė, ir priteisti iš atsakovės 500 litų neturtinei žalai atlyginti. Molėtų rajono apylinkės teismas 2008-10-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-311-46/2008 ieškinį atmetė, nustatęs, kad A. kapavietė nėra pailginta į C. kapavietės pusę. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu 2008-11-07 padavė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris 2009-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-82-56/2008 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, o sprendimą Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-311-46/2008).

Pareiškėja 2010-03-25 Molėtų rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl leidimo atkasti A. šeimos kapavietę, siekiant nustatyti tikslias jos ribas, nes dėl per arti pastatyto paminklo, ji negali prieiti prie savo artimųjų kapavietės, ją tvarkyti (b. l. 21).

Atsakovė 2010-04-13 raštu Nr. B22-490 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, vadovaudamasi LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 str. 5 d. norma, kad palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas, o pareiškėja neįrodė giminystės ryšio su A. šeimos nariais (b. l. 23).

Pareiškėja 2010-07-22 prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad tarp jos ir A. kapavietėje palaidotų asmenų nėra giminystės ryšio, tačiau nustatyta tvarka atkasti kapavietę būtina nesant kitų būdų nustatyti tikslias A. šeimos narių kapavietės ribas (b. l. 3).

Atsakovė 2010-08-10 raštu Nr. B22-994 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, remdamasi priežastimis, nurodytomis jos ankstesniame 2010-04-13 rašte Nr. B22-490 (b. l. 4).

Kaip minėta, pareiškėja ginčija atsakovės atsisakymą leisti atkasti trečiojo suinteresuoto asmens prižiūrimą A. šeimos narių kapavietę, siekiant nustatyti tikslias kapavietės ribas. Prašo panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2010-08-10 sprendimą Nr. B22-994 ir įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės administraciją išduoti leidimą atkasti A. šeimos narių kapavietę Dubingių kapinėse (Molėtų rajono savivaldybė). Teigia, kad paminklas ant A. šeimos kapo pastatytas nesilaikant nustatytų atstumų iki C. kapavietės, todėl siekiant nustatyti tikslias kapavietės ribas, būtina ją atkasti. Nurodo, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 str. 5 d. nuostata, nes šiuo atveju kapavietės atkasimo negalima prilyginti ekshumacijai.

LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo (2007-12-20 Nr. X-1404; toliau – ŽPLĮ) 2 str. 6 d., nustatyta, kad kapo ramybės laikotarpis – tai laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir visuomenės sveikatos centro apskrityje išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai. ŽPLĮ 25 str. 5 d. numatyta, kad palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimas, arba prokuroro nurodymu.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2008-04-30 kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl kapavietės parametrų atstatymo. Ieškinyje nurodė, kad A. kapavietėje tvorelės pamatas išlietas 30 cm arčiau jos prižiūrimos C. kapavietės. Tarp šių kapaviečių likęs 20 cm takelis yra per siauras ir trukdo praeiti bei tinkamai tvarkyti C. kapavietę. Molėtų rajono apylinkės teismas 2008-10-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-311-46/2008 pagal ieškovės B. C. ieškinį atsakovei I. G., trečiajam asmeniui Molėtų rajono savivaldybės administracijos Dubingių seniūnijai, dėl kapavietės parametrų atstatymo, ieškinį atmetė, nustatęs, kad A. šeimos kapavietė nėra pailginta į C. kapavietės pusę. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos teisės pažeistos. Atvirkščiai, teismas nustatė, kad I. G. A. kapavietę aptvėrė dar 2005 m. ją padidindama į plotį, bet tai netrukdo ieškovei prižiūrėti C. kapavietę. B. C., aptverdama savo prižiūrimą kapavietę, turėjo galimybę tvorelę pastatyti arčiau C. kapų ir palikti platesnį praėjimą tarp kapaviečių (civilinė byla Nr. 2-311-46/2008, b. l. 66-67). Nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja kreipėsi su apeliaciniu skundu į Vilniaus apygardos teismą. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismas netinkamai įvertimo byloje esančius įrodymus, jo išvados nepagrįstos įrodymais ir teisinu reglamentavimu, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Vilniaus apygardos teismas, 2009-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-82-56/2008 išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimo, skundą atmetė, o sprendimą paliko nepakeistą. Nustatė, jog I. G. artimųjų kapavietės parametrai į ilgį atitinka Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytus parametrus. Ieškovė neįrodė, kad jos reikalavimas perkelti kapavietę juosiančią tvorelės kraštinę į kapavietės centrą, nepažeis geros moralės papročio bei atsakovės teisių ir teisėtų interesų, kadangi ieškovė neįrodė, kurios karstavietės dalyje yra karstavietė, o patenkinus ieškovės reikalavimą susidarytų situacija, kad kapavietės aptvaro sienelė būtų sumontuota virš karsto duobės (civilinė byla Nr. 2-311-46/2008, b. l. 86-89).

Taigi pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad paminklas ant A. šeimos kapo pastatytas nesilaikant nustatytų atstumų, buvo išnagrinėtos ir paneigtos civilinėje byloje Nr. 2-311-46/2008, kurioje pirmos ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad A. šeimos kapavietės parametrai į ilgį atitinka Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytus parametrus.

Vadovaujantis LR ABTĮ 58 str. 2 d., faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos faktiškai keliamas ginčas dėl trečiojo suinteresuoto asmens prižiūrimos A. kapavietės aptvėrimo teisėtumo yra išspręstas įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu 2008-10-10 civilinėje byloje Nr. 2-311-46/2008, o pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl leidimo atkasti kapavietę, siekdama įrodyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens prižiūrimos kapavietės tvorelė išlieta per arti jos prižiūrimos C. kapavietės, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi ŽPLĮ 25 str. 5 d. nuostata, geros moralės papročiu bei Molėtų rajono apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą atkasti A. šeimos kapavietę, siekiant nustatyti tikslias kapavietės ribas. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2010-08-10 sprendimo Nr. B22-994 ir įpareigoti atsakovę išduoti leidimą atkasti A. šeimos narių kapavietę Dubingių kapinėse. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str., 58 str. 2 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. G. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į skundą rengimu (b. l. 31). Pateikė 2010-10-01 paslaugų sutartį, sudarytą su VšĮ „Lex Gamma“ dėl teisinių paslaugų suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 išrašytą sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už teisinę konsultaciją dėl B. C. skundo ir atsiliepimo į skundą administracinėje byloje parengimą I. G. turi sumokėti 510,00 Lt, ir 2010-10-05 kasos pajamų orderio kvitą (serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantį, kad I. G. už teisines paslaugas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 510 Lt (b. l. 38-40).

Atmetus pareiškėjos skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodyta atstovavimo išlaidų suma neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų maksimalių užmokesčio dydžių už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai I. G. prašymas tenkinamas iš pareiškėjos B. C. jai priteisiant 510 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti (LR ABTĮ 44 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos B. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui I. G. priteisti iš B. C. 510 Lt (penkis šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėLiuda ArlauskienėBronius Januška