Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo teisėja, ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43³ str. 2 d. nustatė surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus ir 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti iš naujo tirti Institucijai.

Institucija, nesutikdama su tokia Kauno apylinkės teismo išvada, pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui.

Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodoma, kad G. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti konkretūs teisės aktai, kurių reikalavimus jis yra pažeidęs ir kaltinimas suformuluotas pagal išvardytus teisės aktus. Pažymi, kad darbai buvo vykdomi ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Barenco jūroje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 str. 7 p. Rusijos piliečiai neturėjo pareigos įsigyti leidimą dirbti, todėl ir protokole nėra nurodyti teisės aktų, nustatančių užsienio piliečių įsidarbinimo tvarką, reikalavimų pažeidimai. G. G., būdamas UAB „A. F.“ direktorius, nesudarė darbo sutarčių su įmonėje dirbančiais darbuotojais (laivo „(duomenys neskelbtini)“ įgula) ir Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui apie tai nepranešė. Institucija teismui nepateikė darbuotojų paaiškinimų ir pareigūnų, kurie matė pažeidimą ar tiesiogiai bendravo su nelegaliais darbuotojais, kadangi tokių liudininkų nėra, o darbuotojų apklausti nėra galimybės, nes jie tuo metu plaukiojo Barenco jūroje. Institucijos nuomone, pažeidimas yra tęstinis, o jo paaiškėjimo momentas - 2015 m. birželio 28 d. Teismas nutartyje prie nustatytų trūkumų nurodė, jog nepateikti dokumentai, išversti į lietuvių kalbą bei nepateikta asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, baustumo pažyma, tačiau anot Institucijos, buvo pateikta teismui informacija, kad vertimai bus pateikti pirmojo teismo posėdžio metu, o pažymos nepateikimas nėra kliūtis bylos nagrinėjimui iš esmės. Apygardos teismui akcentuojama, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008).

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas svarbiausių procesinių dokumentų administracinių teisės pažeidimų byloje. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teismas teisingai konstatavo, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, pagal ATPK 260 str., kuris reglamentuoja administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, be nurodytų ATPK normų, nenurodytas teisės aktas dėl padaryto pažeidimo G. G. atžvilgiu. Iš byloje esančio 2015 m. lapkričio 19 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad žvejybiniame laive „(duomenys neskelbtini)“ dirbo Rusijos piliečiai. Tačiau nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vienas iš nustatytinų bylos aspektų yra nelegaliai dirbusių darbuotojų, liudininkų ir pareigūnų paaiškinimai, kurių prie bylos nėra pateikta ir nepateikta informacija dėl šių rašytinių įrodymų nepateikimo galimybės. Tokias nepateikimo priežastis Institucija nurodė apeliaciniame skunde, tačiau teismui, ruošiantis bylos nagrinėjimui, šios aplinkybės nebuvo žinomos, todėl jos atitinkamai ir įvertintos. Pabrėžtina, jog suformuluotas asmeniui kaltinimas turi atitikti bent minimalius reikalavimus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę nagrinėti bylą ir pats būti aktyvus proceso dalyvis. Šiuo atveju sutiktina su teismo padaryta išvada, kad Institucija nekonkrečiai suformulavo kaltinimą G. G., todėl vien tai, kad žvejybinis laivas tuo metu plaukiojo jūroje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra priežastis teigti, jog išnaudotos visos galimybės apklausti laive užfiksuotų neva nelegaliai dirbusių pažeidimo laikotarpiu darbuotojų, nes teismui nėra pateikta ir informacija ar nurodyti Rusijos piliečiai yra žvejybiniame laive ar jau išvažiavę į savo gimtąsias šalis.

Apygardos teismas sutinka su teismo nutartyje nurodytu trūkumu, kad nėra aišku, kuo remiantis Institucija nustatė pažeidimo laiką ir vietą, todėl jis turi būti patikslintas. Be to, apylinkės teismas teisingai apeliantui pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba, todėl byloje pateikti dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba ar pateiktas jų vertimas į lietuvių kalbą. Vertinant šį nutarties argumentą apygardos teismo nuomone, teismas nustatęs esminius trūkumus, kartu su jais nurodė ir visus kitus, kurie gali būti pašalinti Institucijos, todėl naikinti teismo priimtą nutartį dėl to nėra pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie nepateiktą teismui G. G. baustumo pažymą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N444-1191/2012).

Įvertinus aptartų aplinkybių analizę, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, siekdamas visapusiško, objektyvaus ir pilno visų reikšmingų aplinkybių išaiškinimo, atsižvelgdamas į teismo kompetenciją, tinkamai įvertino bylos medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, jog būtina bylą grąžinti Institucijai dėl nustatytų esminių trūkumų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismo išvados argumentuotos, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir tenkinti Institucijos apeliacinį skundą apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.