- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-352-238-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00103-2012-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. U.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Teisėja L. Šeputienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00103-2012-08;
2013 m. gegužės 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam D. U., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam bausmę – areštą 55 (penkiasdešimt penkių) parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 p., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 10 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – areštu 15 (penkiolikos) parų, bausmes apimant ir galutinę subendrintą bausmę skiriant – areštą 55 (penkiasdešimt penkių) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. U. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra 2011 m. gruodžio 24 d., apie 21 val., išdaužęs degančio buto, esančio Kaune, Dovydaičio g. 2-1, lango stiklą ir įsibrovęs į vidų, pagrobė nukentėjusiajam S. S. priklausančius daiktus: nešiojamąjį kompiuterį „ASUS W5G00A“ 4 180 litų vertės, nešiojamą vaizdo kamerą „SONY DCR-SR35E“, 1 500 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D880“, 400 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2310“, 200 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230i“, 350 litų vertės, iš viso padarė nukentėjusiajam S. S. 6 630 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras D. Dziegoraitis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-01-21 nuosprendį ir paskirti D. U. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio nuostatomis D. U. skirti bausmės vykdymo atidėjimą 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Nurodo, jog Kauno apylinkės teismas, neskirdamas D. U. realios laisvės atėmimo bausmės, neatsižvelgė į tai, kad D. U. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kad D. U. yra 5 kartus teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Nurodo, kad nors jo teistumai yra išnykę, tačiau ankstesni jo teistumai bei jo atžvilgiu atliekami dar 7 ikiteisminiai tyrimai dėl svetimo turto pagrobimo rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų, negerbti kitų asmenų nuosavybės ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Mano, kad bausmės tikslai be laisvės atėmimo bausmės paskyrimo negali būti pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis D. U. prašo atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl neteisingai paskirtos bausmės ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013-01-21 nuosprendį nepakeistą. Nurodo, kad visi jo teistumai yra išnykę, o dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Pažymi, kad už praeities nusikaltimus yra atlikęs jam skirtas bausmes.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad neteisingai paskirta bausmė ir prašo skirti kitą bausmės rūšį, tačiau neginčija kitų klausimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Prokuroras nesutinka su nuteistajam teismo skirta bausme ir prašo ją pakeisti.
Kolegija daro išvadą, kad prokuroro prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė paskirta tinkamai.
Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į tai, kad D. U. padarė apysunkį nusikaltimą, praeityje keletą kartų buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau jo teistumai yra išnykę ir jis pagal BK 97 straipsnio 6 dalį laikytinas neteistu, baustas administracine tvarka, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – jis jauno amžiaus, tačiau niekur nesimoko ir nedirba. D. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Bausmės skyrimą teismas nuosprendyje argumentavo, taip pat išdėstė ir bausmės dydžio skyrimo motyvus. Nepaneigta teismo išvada, kad D. U. paskyrus už padarytą nusikaltimą arešto bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai. Taip pat, kolegijos vertinimu, teismui nebuvo įstatyminio pagrindo D. U. skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam bausmė –areštas skirta pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Bausmės rūšis ir dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.
Nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, skirdamas bausmę, nevertino nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo, nuteistojo asmenybės.
Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, turi vadovautis ir kitomis BK nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmės skyrimo taisykles, inter alia BK 55 straipsniu, taip pat įvertinti, ar kaltininkui, paskyrus atitinkamą bausmę, bus įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis, ar tokia bausmė bus teisinga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą reiškia ir tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taigi BK 55 straipsnio nuostatos reiškia ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą atitinkamų straipsnių sankcijose alternatyviai su laisvės atėmimo bausme yra numatytos ir kitos bausmės, pirmiausia turi apsvarstyti galimybę skirti kitą, ne laisvės atėmimo bausmę. Tik esant išskirtinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir (ar) kaltininko asmenybe) ir pripažinus, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus laisvės atėmimo bausmę, teismas tokiam asmeniui gali skirti laisvės atėmimo bausmę motyvuodamas šį savo sprendimą. BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. BK 55 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.
LR BK 97 straipsnio 1 dalis numato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.
LR BK 97 straipsnio 6 dalis numato, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.
Įstatymo sankcijoje už nusikaltimo (BK 178 straipsnio 2 dalies) padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o D. U. skirta bausmė areštas 55 paros. Kadangi D. U. teistumai išnykę, jis yra laikomas neteistu, padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikalstimą, kurio sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir kitos alternatyvios švelnesnių bausmių rūšys, todėl egzistuoja visos BK 55 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. U., pagrįstai skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Prokuroro argumentai dėl to, kad D. U. atžvilgiu yra atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai ir tai įrodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir daryti nusikalstamas veikas, atmestini. Kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nėra jokių įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kurie patvirtintų, jog D. U. tikrai padarė jam inkriminuojamas kitas nusikalstamas veikas. Ta aplinkybė, kad atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, negali įtakoti bausmės skyrimą, nes ikiteisminių tyrimų baigtis bus aiški tik ateityje.
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, nėra pagrindo daryti išvadas, kad bausmė paskirta neteisingai. Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą atmesti.