Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir G. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi G. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi G. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Be to, to paties teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi G. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri tęsiama iki šiol, paskutinį kartą pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi.

3. Teismo posėdyje G. K. gynėjas advokatas Alfredas Sokolovskis ir pats asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė prašo skundą tenkinti ir pakeisti į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą. Prokuroras pasiūlė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs G. K. gynėjo skundą, išklausęs gynėją ir jį patį, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga ir skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui daryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Iš kartu su 2024 m. kovo 12 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2024 m. vasario 22 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija rekomenduodama G. K. tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, kad ligonio psichikos būklė išlieka be žymesnės dinamikos, nepakankamai stabili. Stebimuoju laikotarpiu struktūruotoje aplinkoje elgesys be agresijos. Klinikoje išlieka emocinis neadekvatumas, atspari gydymui ryški mąstymo patologija, endogeninės kilmės negatyvi simptomatika visose psichikos būsenose. Komisijos metu nusiskundimų neišsako. Kontaktas neproduktyvus dėl mąstymo sutrikimų. Pokalbio metu stebimas nerimas, emocinis neadekvatumas. Ligonis kalba monologu, sunku įsiterpti. Nuotaika pakili. Mąstymas pagreitėjusio tempo, nenuoseklus, paralogiškas, padrikas, visiškai neproduktyvus. Suvokimo sutrikimus neigia, išsako santykio, savęs pervertinimo kliedesius. Save vadina „Apatridu“, asmeniu be pilietybės, atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, nes „Lietuva nužudė jo motiną“. Nekritiškas sveikatos būklės atžvilgiu. Artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti ligoniu ambulatorinio priverstinio gydymo metu, nėra. Dėl psichinės negalios ir socialinio nesavarankiškumo jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Pacientas norėtų tęsti gydymą (duomenys neskelbtini), reikalauja vežti į (duomenys neskelbtini) ambasadą, verbalinei korekcijai nepasiduoda.

8. Taip pat iš Išvados matyti, kad stebimuoju laikotarpiu G. K. yra įsitikinęs, kad dėl to jog yra asmuo be pilietybės ligoninėje jis nuolat diskriminuojamas, rašo skundus į įvairias institucijas.

9. Byloje esančiame 2024 m. vasario 15 d. G. K. smurto rizikos vertinime (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad smurto rizika šiuo metu vidutinė, gali didėti, esant ligos paūmėjimui, alkoholio vartojimui ar nesilaikant ambulatorinio gydymo sąlygų.

10. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė nurodė, kad G. K. vienas negalėtų gyventi. Savivaldybė siūlė lankomąją priežiūrą, bet tokiai priežiūrai reikalingas nuolatinės priežiūros poreikis, tačiau pacientas atsisako nustatyti, atsisako jų pagalbos, nepasirašo. Kol kas savo noro gydytis (duomenys neskelbtini) neatsisakė. Jo liga lėtinė, serga daug metų. Trečias priverstinis gydymas. Tai rodo, kad pacientas reguliariai nesigydė ir vaistų nevartojo. Dabar jau išsivystęs defektas mąstymo, emocijų, valios, todėl mano, kad reikalinga priežiūra.

11. Skundą narinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad G. K. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas neabejoja surinktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis G. K. taikomas jau daugiau nei 10 metų, tačiau, kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, per šį laikotarpį G. K. būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima jam taikyti ambulatorinį stebėjimą, ji nėra pakankamai stabili. Iš išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad G. K. emocijos neadekvačios, jis neproduktyvus dėl mąstymo sutrikimų, jo mąstymas pagreitėjusio tempo, padrikas, jis išsako savęs pervertinimo kliedesius, nėra kritiškas savo sveikatos būklei, verbalinei korekcijai nepasiduoda. Aiškina, kad yra asmuo be pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakė, nes „Lietuva nužudė jo motiną“. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės teigimu, jam yra reikalinga priežiūra. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas, pagrįstai sprendė, kad G. K. priverstinis gydymas yra būtinas ir pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo laikotarpiu dar negalima daryti išvados, kad G. K. socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Be to, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad G. K. net 2 kartus buvo taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau gydymas nebuvo efektyvus, jo būklė pablogėdavo ir toks gydymas jam ir vėl būdavo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, ir į tai, jog antrąjį kartą G. K. bandant gydyti ambulatoriškai, jis per šio gydymo laikotarpį padarė net dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, kas rodo jo socialinį pavojingumą.

12. Minėtų teismo išvadų nekeičia tai, jog per stebimąjį laikotarpį G. K. nesielgė agresyviai, kaip matyti, jo būklė nėra pakankamai stabili, jog jis jau galėtų būti gydomas ambulatoriškai.

13. Nustačius, kad G. K. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, dėl aplinkybių susijusių su jo priežiūra, taikant ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, priimamoje nutartyje nepasisakoma, nes tai šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės.

14. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

G. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.