Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M., būdamas statytoju, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. (administracinio nusižengimo protokole padarytas rašymo apsirikimas – nurodyta 2018 m. rugpjūčio 1 d.) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pradėjo statyti naują gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingą statinį – vieno buto gyvenamąjį namą. Tokiais savo veiksmais E. M. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą ir nurodė, jog buvo gautas skundas, kurio pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir surašytas statybos patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyta, jog 2017 metų rugpjūčio mėnesį buvo pradėta statyti naują neypatingą statinį neturint statybą leidžiančio dokumento. Atlikti statybos darbai matosi byloje esančiose fotonuotraukose. Statybos nebaigtos. Ir šiuo metu E. M. dar nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atstovė prašo įvertinti visas bylos aplinkybes ir paskirti E. M. administracinę nuobaudą – straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. su jam inkriminuotu adminsitraciniu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, kad statybas pradėjo be leidimo, tačiau taip gavosi dėl nesusikalbėjimo su architektais. 2017 m. sausio 26 d. jis įgaliojo pagal įgaliojimą architektus, kad šie suprojektuotų, gautų leidimus statybai ir sutvarkytų visus kitus statybai būtinus formalumus. Architektai turėjo jį informuoti dėl visų šių klausimų. Toliau jis nesidomėjo ir netikrino architektų darbų. Iš architektų jis gavo projektą ir galvojo, kad visi statybos formalumai jau yra sutvarkyti. Tuomet jis pradėjo statybas. Pilnai sutinka, jog vykdė statybas be leidimo. E. M. nurodė, jog šiuo metu jis yra nedirbantis, turi 4 vaikus, jo turtas areštuotas dėl turimų finansinių įsiapareigojimų bankui, jo skola bankui siekia 20 000 Eur. Pažymėjo, jog šį namą jis stato už savo tėvų pinigus. Esant tokioms aplinkybėms, teismo prašo skirti jam mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Tai, jog E. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo bei paaiškinimų, patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 3 – 4).

2018 m. vasario 7 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-136-(15.2) nurodyta, jog 2018 m. sausio 24 d. buvo gautas skundas dėl (duomenys neskelbtini) galimai neteisėtai statomo gyvenamojo namo. Statybos vykdomos nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų nuo žemės sklypo ribos. Atlikus patikrinimą, nustatyta, jog gautas skundas yra pagrįstas. Patikrinimo metu nustatyta, jog E. M. nuosavybės teise valdomame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be statybą leidžiančio dokumento statomas 12,40 m ilgio, 9,90 m pločio 5,74 m aukščio (nuo cokolio iki kraigo) karkasinis gyvenamasis namas. Įrengti pamatai, metalinis karkasas, stogo konstrukcija ir stogo danga, sumontuotos išorinės sieninės plokštės. Statyba pradėta nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Patikrinimo metu nustatyta, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimai (b. l. 5 – 16).

2018 m. vasario 13 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-180213-00018 nurodyta, jog statytojas E. M. (duomenys neskelbtini) savavališkai statė naują neypatingą statinį – gyvenamąjį namą (vieno buto pastatas). Statybos darbai pradėti nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimų pažeidimai (b. l. 17 – 19).

Iš fotonuotraukų matyti užfiksuotas nebaigtas statyti gyvenamsis namas (b. l. 20, 21).

Situacijos plane pavaizduotas statinio planas, užfiksuoti statinio matavimai (b. l. 22).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn traukimam E. M.. Šis žemės sklypas yra areštuotas nuo 2014 m. rugsėjo 8 d., apribota disponavimo teisė (b. l. 23).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog E. M. savavališkai statė naują neypatingą statinį – gyvenamąjį namą ir tuo jis padarė ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 351 straipsnio 5 dalis numato, jog naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 2 400 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina ir tai, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju E. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors E. M. nurodė, jog jis nėra teistas, tačiau Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, E. M. yra teistas vieną kartą ir turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 52 – 54, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). E. M. baustas administracine tvarka, tačiau nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, be to, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą (b. l. 55 – 60). E. M. vedęs, teisme nurodė, jog yra nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje, tačiau Sodros duomenimis, jis nuo 2017 m. balandžio 21 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir apie darbo santykių nutraukimą duomenų nėra (b. l. 61). E. M. teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius aplinkybę, jog jis turi pakankamai didelių neįvykdytų finansinių prievolių (b. l. 36). E. M. vedęs, turi 4 vaikus (b. l. 51). Svarbu pažymėti aplinkybę, jog E. M. administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. M. buvo įpareigojęs trečiuosius asmenis jo vardu tvarkyti visus reikiamus formalumus, būtinus gyvenamojo namo statybai adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Pateikti dokumentai patvirtina, jog 2017 m. birželio 9 d. elektroniniu būdu informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą vienbučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) statybai. 2017 m. birželio 13 d. šis E. M. prašymas buvo atmestas (b. l. 37, 38, 39). Taigi E. M. veikė nerūpestingai, pats neįsitikino, ar yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir pradėjo naujo neypatingo statinio statybą. Byloje daugiau nėra E. M. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinęs E. M. nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, kilusias pasekmes, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta jam paskyrus mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

E. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.