Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-10-06 · Administracinė byla Nr. eI2-2325-872/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-10-06Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-06
Bylos Nr.
eI2-2325-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00525-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Fausta Vitkienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB "Senasis Rambynas"
Atsakovas
"Investicijų ir verslo garantijos"
Advokatai
Lina Alksnienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2325-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00523-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,sekretoriaujant Agnei Bartkevičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokato padėjėjai Linai Alksnienei ir R. Č.,atsakovo atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Senasis Rambynas“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senasis Rambynas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2021-01-25 sprendimą Nr. 21R-55 (AG-955/06-2020); 2) panaikinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir Invega) 2020-12-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Senasis Rambynas“ paraiškos atmetimo“; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020-05-13 priimto įsakymo dėl priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ (toliau – ir Priemonė) pagrindu pareiškėja 2020-11-06 pateikė Invegai paraišką (toliau – ir Paraiška). Pareiškėja teikiama Paraiška prašė Invegos pritaikyti Priemonę ir 100 proc. kompensuoti Kredito sutarties palūkanas. Invega, įvertinusi Paraišką, 2020-12-03 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo atsisakė patenkinti Paraišką, argumentuodama, kad pateikta Kreditavimo sutartis neatitinka Priemonės sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.1, 3.6 ir 3.11 p. nustatytų reikalavimų. Nesutikdama su priimtu Invegos sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK, Komisija), kuri 2021-01-25 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su ginčijamais Sprendimais ir nurodo, jog tiek Invega, tiek ir Komisija netinkamai interpretavo Kreditavimo sutartį ir Aprašo nuostatas. Teigia, jog Paraiška galėjo būti atmesta tik Aprašo 18 punkto papunkčiuose numatytais pagrindais. Vadovaujantis Aprašu Paraiška turėjo būti nagrinėjama pagal Aprašo II skyriaus 2 skirsnio taisykles ir galėjo būti atmesta tik 18 punkto papunkčiuose numatytais pagrindais, tačiau nei atsakovas, nei Komisija Sprendime nenurodė nei vieno 18 punkto papunkčiuose esančio pagrindo, kuriam esant paraiška galėjo būti atmesta.

Paaiškina, jog ginčijamame Invegos Sprendime nurodyta, jog Kredito sutartis, kurios palūkanas pareiškėja prašė kompensuoti, neatitinka paskolų, kurios kompensuojamos, kriterijų. Aprašo 3.11 p. įtvirtintas baigtinis sąrašas sandorių, kurie nelaikomi paskolomis Aprašo prasme ir vis tik refinansuojamos paskolos į šį sandorių sąrašą nepatenka. Taigi, vertinant, jog refinansuotos paskolos nepatenka į paskolų sąrašą, kurios nelaikomos paskolomis Aprašo prasme, refinansuotos paskolos pagrįstai laikytinos paskolomis Aprašo prasme.

Pažymi, jog tokią pareiškėjos poziciją patvirtina ne tik Aprašas, bet ir atsakovo tinklalapyje skelbiama informacija apie tai, jog 100 proc. palūkanų atidėjimas galimas ir refinansuotoms paskoloms bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas dėl konsultacijos, kuriame yra pateiktas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išaiškinimas dėl refinansuotų paskolų palūkanų kompensavimo. Teigia, jog tiek pareiškėjos Paraiška, tiek jos skundas Komisijoje išnagrinėti neišsamiai ir netinkamai taikant Aprašo nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Invega atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Paaiškina, jog pareiškėjos kartu su paraiška pateiktame 2018-02-28 kredito sutarties Nr. KS-2018-006-07, 2019-02-27 susitarime Nr. 1 nurodyta, kad papildomai suteikiamos kredito lėšos skirtos „Kliento skolų R. Č., kurios buvo skirtos įmonės veiklos plėtrai plėtrai finansuoti, refinansavimui“. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad pateiktos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pagal kredito sutartį pareiškėjui suteiktos lėšos nebus skirtos paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti (neatitinka Aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų), lėšos taip pat nebus skirtos paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti (neatitinka Aprašo 3.6 papunkčio reikalavimų). Pažymi, kad Aprašo nuostatos nenumato galimybių kompensuoti palūkanas pagal kitokių tikslinių paskirčių paskolų sutartis, nei išvardintos Aprašo 3.11 papunktyje.

Aprašo 39 punktas įtvirtina, kad paraiška atmetama neprašius pareiškėjo pateikti papildomų duomenų ar dokumentų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktos informacijos, jei pareiškėjas ir (ar) paskolos sutartis neatitinka Aprašo II skyriuje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutarties tikslinė paskirtis neatitinka Aprašo 3.11 papunktyje įtvirtintos paskolos sąvokos, kartu su paraiška pateikta kredito sutartis negali būti laikoma atitinkančia Aprašo II skyriuje įtvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis nurodytomis Aprašo nuostatomis buvo priimtas sprendimas atmesti Pareiškėjo Paraišką.

Teigia, jog pagal Aprašo sąlygas visa paskola, suteikta pagal finansavimo sutartį, turi atitikti Apraše nurodytus kriterijus ir sąlygas, t. y. Apraše nėra numatyta kompensacijos sumos ar kompensavimo procento korekcijų, atsižvelgiant į tinkamos ir netinkamos paskolos dalies (vertinant paskolos lėšų panaudojimo aspektu), santykį. Todėl, jeigu paskola ar jos dalis netenkina Aprašo reikalavimų, visos palūkanos, sumokėtos pagal atitinkamą paskolą, nėra kompensuojamos. Priešingas aiškinimas ir interpretavimas neatitiktų Aprašo nuostatų. Pateiktos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pagal kredito sutartį pareiškėjai suteiktos lėšos nebus skirtos Paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti (neatitinka Aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų), lėšos taip pat nebus skirtos paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti (neatitinka Aprašo 3.6 papunkčio reikalavimų).

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo kredito sutartis, kurios refinansavimo palūkanų kompensavimo prašė vėlesne paraiška ir kuri yra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje, taip pat neatitiko Aprašo reikalavimų dėl paskolos, kuriai galimas palūkanų kompensavimas, tikslinės paskirties. Įvertinus ankstesnę paraišką, pagrįstai buvo priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta palūkanų kompensavimo, nes kredito sutartis neatitiko Aprašo reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad sprendimo dėl ankstesnės paraiškos pareiškėja neginčijo, minėtas sprendimas yra galiojantis, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad palūkanų kompensavimo kredito sutarties refinansavimui pareiškėja reikalauja nepagrįstai.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Invegos Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra nepagrįsti ir turėtų būti panaikinti dėl to, kad pareiškėjos paskolos tikslinė paskirtis nėra nurodyta Aprašo 18 p., kuris įtvirtina sąrašą pagrindų, kada palūkanų kompensavimas nėra galimas. Pažymi, kad Aprašas – teisės aktas, turi būti skaitomas, analizuojamas ir aiškinamas sistemiškai, o ne tik cituojant pavienę Aprašo nuostatą, kuri neatspindi visos Aprašo sąlygų esmės.

Pažymi, kad palūkanų kompensavimo (vienos iš valstybės pagalbos formų) teisinis reguliavimas yra viešosios teisės objektas, o ne civilinės (privačios) teisės objektas. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi jame nurodyti faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nebuvo viršyti įgaliojimai, nebuvo pažeistos Apraše nurodytos paraiškos vertinimo bei atmetimo procedūros. Sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Invegos 2020-12-03 sprendimo, kuriuo atmesta pareiškėjos Paraiška dėl palūkanų kompensavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2020-11-06 pateikė Invegai Paraišką, prašydama kompensuoti palūkanas pagal Priemonę „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“; buvo prašoma kompensuoti palūkanas pagal Aprašo 6.2 papunktį, t. y. iki 100 proc. už paskolas per paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpį sumokėtų palūkanų, kai paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpis buvo nustatytas ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 16 d. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Invega, įvertinusi Paraišką, priėmė 2020-12-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog Paraiška neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų palūkanų kompensavimui, kadangi pateiktos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pažymėjo, kad pagal Aprašo sąlygas visa paskola, suteikta pagal paskolos sutartį, turi atitikti Apraše nurodytus kriterijus ir sąlygas.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Invegos sprendimu, pateikė skundą LAGK, kuri 2021-01-25 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020-05-13 įsakymu Nr. 4-306 „Dėl priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ sąlygų aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-07-16 iki 2021-01-01).

Aprašo 4 punkte numatyta, kad Priemonės įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Invega. Už paraiškoje ir kartu su paraiška pateiktos informacijos teisingumą atsako pareiškėjas (56 punktas). Už paraiškų vertinimą, sprendimo priėmimą dėl palūkanų kompensavimo ir dotacijos sutarties sudarymo arba paraiškos atmetimo, lėšų išmokėjimą ir jų apskaitą, neteisėtai ar nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimą atsako Invega (57 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja pateikė Paraišką, siekdama gauti palūkanų kompensavimą pagal Aprašo 6.2 punktą (pareiškėja pati savo Paraiškoje nurodė šį pagrindą).

Aprašo 6.2 punkte nustatyta, kad pagal Aprašą bus kompensuojama iki 100 proc. už paskolas per paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpį sumokėtų palūkanų, kai paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpis buvo nustatytas ne anksčiau kaip 2020-03-16 ir ne vėliau kaip iki 2020-12-31.

Paraiškoms, pateiktoms pagal Aprašo 6.2 punktą, taikomi reikalavimai, nurodyti Aprašo II skyriaus II skirsnyje.

Vadovaujantis Aprašo 3.1 punktu apyvartinė paskola – paskola, kurios sumą numatyta skirti paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti. Apyvartinė paskola gali būti suteikta kredito linijos būdu. Pagal Aprašo 3.6 punktą, investicinė paskola – paskola, kurios ne mažiau kaip 51 procentą sumos numatyta skirti paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti, o likusią dalį – apyvartinėms lėšoms papildyti. Aprašo 3.11 punktas numato, jog paskola – apyvartinė paskola, investicinė paskola ar finansinė nuoma (lizingas). Indėlio pereikvojimas (angl. ,,overdraft“), faktoringas, akredityvas ar banko garantija pagal šią Priemonę paskola nelaikoma.

Pagal Aprašo 3.14 p. paskolos sutartis – sutartis, sudaryta tarp paskolos gavėjo ir finansų įstaigos dėl paskolos, kaip nurodyta Aprašo 3.11 papunktyje, suteikimo.

Pagal Aprašo 43 punktą, kai pareiškėjas pateikia paraišką Invegai, paskolos sutarties bei Atidėjimo susitarimo sudarymo faktas ir atitiktis Aprašo II skyriaus pirmajame, antrajame ir trečiajame skirsniuose nustatytiems reikalavimams vertinama pagal paskolos sutartį, paskolos sutarties pakeitimo ir (ar) susitarimo kopijas, finansų įstaigos pažymą apie pareiškėjo finansavimo sutarties pasikeitimą, paskolos sutarties grąžinimo grafiką ir kitus informacijos šaltinius.

Invega kompensuoja tik tokias pareiškėjų sumokėtas palūkanas, kurios sumokėtos pagal paskolos sutartis, sudarytas pareiškėjų su finansų įstaigomis, kurios yra pasirašiusios su Invega sutartis dėl bendradarbiavimo Invegai vykdant palūkanų kompensavimo priemones, ir kurios pateikė informaciją apie pareiškėjų sumokėtas palūkanas (Aprašo 44 punkas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja 2018-02-28 su AB Šiaulių banku sudarė kredito sutartį Nr. KS-2018-006-07, kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 203 000 Eur kreditas. Kartu su paraiška pareiškėja pateikė Invegai 2019-02-27 susitarimą Nr. 1 „Dėl 2018-02-28 kredito sutarties Nr. KS-2018-006-07 (specialiųjų sąlygų) pakeitimo“, kuriame nurodyta, kad papildomai suteikiamos kredito lėšos skirtos „Kliento skolų R. Č., kurios buvo skirtos įmonės veiklos plėtrai finansuoti, refinansavimui“. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai ginčijamame Sprendime nurodė, jog Invegai pateiktoje Paraiškoje nurodytos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pagal kredito sutartį pareiškėjui suteiktos lėšos nebus skirtos paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti (neatitinka Aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų), lėšos taip pat nebus skirtos paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti (neatitinka Aprašo 3.6 papunkčio reikalavimų). Pažymėtina, kad Aprašo nuostatos nenumato galimybių kompensuoti palūkanas pagal kitokių tikslinių paskirčių paskolų sutartis, nei išvardintos Aprašo 3.11 papunktyje.

Paminėtina, kad administravimo procedūros nustatytos Aprašo III skyriuje. Aprašo 39 punkte numatyta, kad paraiška atmetama neprašius pareiškėjo pateikti papildomų duomenų ar dokumentų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktos informacijos, jei pareiškėjas ir (ar) paskolos sutartis neatitinka Aprašo II skyriuje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutarties tikslinė paskirtis neatitinka Aprašo 3.11 papunktyje įtvirtintos paskolos sąvokos, kartu su paraiška pateikta kredito sutartis negali būti laikoma atitinkančia Aprašo II skyriuje įtvirtintus reikalavimus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pagal Aprašo sąlygas visa paskola turi atitikti Apraše nurodytus kriterijus, jeigu paskola ar jos dalis neatitinka Aprašo reikalavimų, visos palūkanos, sumokėtos pagal atitinkamą paskolą, nėra kompensuojamos, t. y. paraiška atmetama. Kadangi nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad dalis kredito palūkanų yra nekompensuojamos, todėl Invega pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos Paraišką, o Komisija – sprendimą palikti Invegos sprendimą nepakeistą.

Sutiktina su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju Apraše nesant įtvirtintos galimybės ir teisės priimant sprendimą dėl palūkanų kompensavimo vertinti paskolos dalį ir kompensuoti paskolos dalies palūkanas, Invega, priimdama pareiškėjos pageidaujamą sprendimą, veiktų neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydama įgaliojimus). Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad civilinėje teisėje galioja principas leidžiama viskas, kas neuždrausta, o viešojoje teisėje – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, viešojo administravimo subjektai, tiek teikdami administracines paslaugas pagal asmenų prašymus, nesusijusius su jų teisių pažeidimu, tiek vykdydami administracinę procedūrą pagal asmenų skundus dėl jų teisių pažeidimo, negali atlikti daugiau veiksmų arba priimti kitokį sprendimą, negu teisės aktai suteikia jiems teisę atlikti, t. y. negali vykdyti platesnės kompetencijos, negu jiems leidžia teisės aktai (LVAT 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012). Tad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog galėjo būti priimtas sprendimas dėl dalies palūkanų kompensavimo.

Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog Sprendimas turi būti panaikintas, nes atsakovė, atmesdama Paraišką nenurodė nei vieno Aprašo 18 punkte, kuris įtvirtina sąrašą pagrindų, kada palūkanų kompensavimas nėra galimas, pagrindo. Aprašas yra teisės aktas, todėl turi būti skaitomas, analizuojamas ir aiškinamas sistemiškai. Aprašo Bendrosios nuostatos taip pat nustato reikalavimus su paraiškomis teikiamoms paskolų sutartims ir asmuo, siekiantis palūkanų kompensavimo turi būti su finansų įstaiga sudaręs paskolos sutartį dėl apyvartinės arba investicinės paskolos suteikimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja su finansų įstaiga AB Šiaulių banku sudarė Kredito sutartį, siekdama ne papildyti pareiškėjos apyvartines lėšas ar paskolos lėšas skirti investicijoms į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, o refinansuoti pareiškėjos skolas, t. y. Kredito sutartimi gautomis paskolos lėšomis grąžinti skolą. Be to, pareiškėja Susitarimu Nr. 1 ir Nr. 2 padidino Kredito sutartimi išduotą 203 000 Eur dydžio kredito sumą papildoma 70 000 Eur dydžio suma, skirta kliento skolų R. Č., kurios buvo skirtos įmonės veiklos plėtrai finansuoti, refinansavimui.

Taigi, atsakovė pagrįstai teigia, jog Aprašo nuostatos negali būti aiškinamos viena nuo kitos atsietai, jos turi būti aiškinamos sistemiškai. Aprašo 6.2 punktas turi būti aiškinamas su kitomis Aprašo taisyklėmis, taip pat ir šiame sprendime minėtomis. Tai leidžia padaryti išvadą, kad dėl to, jog Paraiškoje nurodytas visas kreditas ar jo dalis neatitinka Aprašo reikalavimų, visa Paraiška yra atmetama. Teismas pažymi, kad Paraiškos ir Priemonės taikymo reikalavimai yra nurodyti Apraše, todėl Paraišką teikiantis asmuo negali turėti lūkesčių daugiau, negu numato ginčo santykį reglamentuojantys teisės aktai.

Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2009-12-11, 2012-02-06, 2012-10-31 nutarimai). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai priimti siekiant teisėto tikslo, t. y. kompensuoti palūkanas pagal paskolas, tačiau tik tuo atveju, jeigu paskolos sutartis atitinka imperatyvias Apraše įtvirtintas sąlygas. Taigi Invega, priimdama ginčijamą sprendimą veikė jai suteiktų įgaliojimų ir aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, todėl neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjos situaciją vertinti kitaip, nei tai numato Aprašo nuostatos.

Dėl pareiškėjos nurodytos Ministerijos raštu pateiktos konsultacijos paminėtina, jog teismui nėra žinomas pareiškėjos 2020-12-17 kreipimosi turinys, be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šio argumento plačiau nepasisako.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tiek Invegos, tiek Komisijos ginčijami sprendimai yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas bei jų redakcijas, pagrįsti teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuoti. Tiek Invega, tiek Komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Aprašo nuostatas. Todėl naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjos nurodomais motyvais teismas neturi pagrindo. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Senasis Rambynas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė