Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Dėl kito sutuoktinio kaitės dėl santuokos iširimo.

Ieškovė laiko, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas Šiaulių apygardos teismo 2013-04-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. IA-294-116/2013 buvo nuteistas už LR BK 178 str. 2 d. str. numatyto nusikaltimo padarymą, visą bausmės atlikimo laiką šeima nesirūpino, jos gyvenimu nė kiek nesidomėjo, šeimos nerėmė, nusišalino nuo visų kaip sutuoktinio pareigų, grįžęs iš įkalinimo vietos namo savo elgesio nepakeitė, pabuvęs namie kelis mėnesius, atsakovas išvyko į užsienį, su ieškove šiuo metu jokių kontaktų visiškai nepalaiko, vaiku nesirūpina ir neauklėja. Tokį santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės ieškovė laiko kaltu dėl sutuoktinio elgesio. Dėl visiško atsakovo abejingumo judviejų santuokos likimui, jų tarpusavio santykiai pašlijo galutinai, atsakovas atkurti bei puoselėti santuokinių ryšių nesistengia, nors ieškovė ir siekė išsaugoti šeimą, vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, buvo nuvežusi sūnų pasimatymui su atsakovu į pataisos namus, tačiau dėl baimingos vaiko reakcijos į aplinką, tolimesni jų pasimatymai nebebuvo įmanomi dėl vaiko interesų. Atsakovo atsakomybės už savo poelgius ir šeimą stoka, tolimesnį judviejų kaip sutuoktinių gyvenimą padarė nebeįmanomu. Atsakovo kaip sutuoktinio moraliniai, vertybiniai požiūriai, taip pat požiūris į šeimą bei jos tikslus esmingai skiriasi nuo lojalaus, atidaus ir pareigingo sutuoktinio standartą atitinkančio asmens elgesio.

Dėl tokios susiklosčiusios situacijos itin nukentėjo ieškovės ir sūnaus interesai bei teisėti lūkes­čiai, atsirandantys šeimoje santuokos kaip dviejų asmenų susitarimo suvienyti savo pastangas bendram gerbūviui pasiekti pagrindu. Dėl atsakovo netinkamo ir netoleruotino elgesio jiems nustojus gyventi kaip šeimai ir būti kartu, atsiradus jos ir atsakovo tarpusavio supratimo stokai bei nelikus emocinio prieraišumo, išsiskyrus jų pozicijoms dėl šeimos išsaugojimo perspektyvų, pareigų šeimoje pasiskirstymo bei atsakovui įgijus skirtingus nei ieškovės asmeninius interesus, galima konstatuoti. jog santuoka iširo galutinai ir tikimybės, kad jie vėl pradės kartu gyventi, nėra. Formalaus bendro gyvenimo tęsti nebėra prasmės. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, kadangi bendras gyvenimas su atsakovu nebegalimas. Taikytis su atsakovu nepageidauja.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė jai palikti santuokinę pavardę - M. Atsakovo nuo­monė dėl pavardės po santuokos nutraukimo jai nėra žinoma.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus T. M. prisirišimą prie ieškovės bei glaudžius jos ir vaiko tarpusavio santykius, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi judviejų emocinis ryšys yra stiprus, sūnus nori gyventi su motina, ji juo tinkamai rūpinasi ir auklėja, tad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų tokio amžiaus vaiko interesus, užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą ir sveikas bei saugias gyvenimo sąlygas. Atsakovas, jei pageidaus, su sūnumi galės bendrauti be jokių apribojimų pagal poreikį ir galimybes bei dalyvauti vaiko auklėjime, prisidėdamas prie sūnaus poreikių tenkinimo teikiant jam išlaikymą.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Sūnaus reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 400 eurų suma. Maistui reikia apie 120 - 130 eurų per mėnesį (apie 4 Eur vienai dienai). Gydymo išlaidoms vidutiniškai per mėnesį reikia apie 20 eurų (vienam ligos atvejui vaistai atsieina apie 30-40 eurų, sūnus serga vidutiniškai 5-6 kartus per metus). Nors ligų ar būklių, sąlygojančių didesnes išlaidas nei įprasta, sūnui nėra diagno­zuota, tačiau vaikui yra reikalingi akiniai, kurių lęšių keitimas atsieina 60 Eur per metus (po 30 Eur 2 kartus metuose), t. y. papildomai reikalinga po 5 Eur mėnesiui. Aprangos ir avalynės poreikių užtikrinimui būtina suma sudaro apie 40 eurų per mėnesį. Už ikimokyklinio ugdymo įstaigos ,,Saulutė“ lankymą kas mėnesį reikia mokėti po 60 Eur, už treniruotes baseine „Delfinas“ - po 10 Eur /mėn. Lavinimo priemonių (knygelių, piešimo, lipdymo reikmenų, žaidimų, žaislų) įsigijimui reikalinga suma mėnesiui yra 15 Eur, taip pat kas mėnesį po 8,5 Eur kainuoja anglų kalbos užsiėmimų lanky­mas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Taipogi lėšų reikia ir šventėms, gimtadieniams - apie 20 eurų per mėnesį, laisvalaikiui irgi reikia po 20 eurų mėnesiui, tad minėtiems tikslams lėšas irgi būtina numatyti bei įskaityti į išlaikymo sumą. Lėšos reikalingos ir būsto išlaikymui (elektra, dujos, patalpų šildymas, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą) – ieškovė su sūnumi dviese gyvena jos tėčiui priklausančiame būste, tad vidutiniškai būsto išlaidų dalis, tenkanti vienam asmeniui per mėnesį yra 50 eurų (vaikui tenka 1/2 dalis visų komunalinių išlaidų). Higienos priemonėms (kirpyklai, skalbimo priemonėms, muilui, šampūnui, dantų šepetėliams ir dantų pastai, asmens higienos priemonėms ir kt.) mėnesiui reikia maždaug po 15 eurų. Transporto išlaidos per mėnesį vaiko reikmėms sudaro apie 20 eurų, nes sūnų kasdien reikia nuvežti į darželį ir iš ten pasiimti. Įvertinus tai, kad vaikui augant išlaidos tik didės dėl didėjančių jo poreikių ir brangstančio pragyvenimo, laikytina, jog sūnui per mėnesį reikalinga pragyvenimui suma yra 400 eurų.

Ieškovė sūnaus poreikiams pagal savo galimybes skiria nuo 150 iki 200 eurų per mėnesį, nes jos padėtis yra prastesnė nei atsakovo, kadangi jokio turto nėra įgijusi, šiuo metu jos pajamas sudaro tik minimalus darbo užmokestis, šiuo metu jai paramą suteikia atsakovo tėvas, prižiūrėdamas sūnų jos darbo laiku arba vaiko ligos atveju, tokiu būdu palengvindamas finansinę naštą išvengiant auklės samdymo išlaidų. Nematerialia prasme ieškovės indėlis į vaiko auginimą, ugdymą, priežiūrą ir auklėjimą (berniuko auginimas, lavinimas ir tinkamos psichologinės raidos užtikrinimas reikalauja daug pastangų ir laiko sąnaudų) atsvers jos menkas materialines galimybes skirti sūnui daugiau piniginių lėšų, tuo tarpu materialinę paramą didesne dalimi auginant sūnų šiuo metu galėtų teikti atsakovas, kuris yra laisvas nuo vaiko auginimo rūpesčių.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Dėl turto ir prievolių padalijimo.

Santuokos metu bendro turto šalys neįgijo, tad reikalavimas dėl turto padalijimo nereiškiamas. Atsakovas prieš išvykimą į įkalinimo įstaigą, pasinaudojęs jos elektronine bankininkyste bei asmens duomenimis įformino prašymą paskolos gavimui ir suteikus vartojamąją paskolą ją panaudojo ne šeimos, bet savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Apie tai, kad jos vardu paimta paskola, ji sužinojo tik 2013 metais, o kadangi atsakovas tuo metu jau atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose, ieškovei teko mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas. Pats atsakovas kredito įmokas pradėjo mokėti tik išvykęs į užsienį nuo 2016 m. lapkričio mėn. Dėl to prievolė pagal vartojimo kredito sutartį kreditoriui nelaikytina bendra CK 3.109 str. 1 d. 5 p. prasme ir pripažintina asmenine atsakovo prievole šiam kreditoriui.

Kadangi duomenų apie atsakovo pajamas nei pati ieškovė, nei su atstovės pagalba dėl asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyminio reglamentavimo pateikti negali, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas per laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėn. 1 d. iki 2017 m. sausio mėn. 31 d. arba išreikalauti prašomus duomenis apie atsakovo pajamas iš VSDFV ir/ar VMI.

Taipogi ieškovė teismo prašė padėti surinkti reikalingus byloje rašytinius įrodymus apie turtinę šalių padėtį išreikalauti iš viešųjų registrų duomenis apie jos ir atsakovo vardu įregistruotas /neįregistruotas nuosavybės teises į nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą, kadangi pati tokių duomenų ji neturi galimybės pateikti teismui dėl prastos materialinės padėties (išrašų teikimo paslauga yra mokama).

Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 3.60 str. 2 d., 3 d., 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.69 str., 3.109 str. 3 d., 3.126 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., LR CPK 145 str. 1 d. 11 p., 13 p., 378 str., LR CPK IV dalies 2 skirsniu, 83 str. 1 d. 14 p., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., ieškovė teismo prašė:

1) nutraukti ieškovės I. M., ir atsakovo M. M., santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 74, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl atsakovo M. M. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – M.;

3) nustatyti su ieškove nepilnamečio vaiko T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą;

4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. M., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore;

5) prievolę Lindorff Oy filialui pripažinti asmenine atsakovo M. M. prievole kredi­toriui;

6) padėti surinkti rašytinius įrodymus, išreikalaujant iš viešųjų registrų duomenis apie ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotas /neįregistruotas nuosavybės teises į nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą bei duomenis apie atsakovo pajamas;

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo pripažinti esamą likusią skolą kreditoriui Lindorff Oy asmenine atsakovo skola ir sutinka pati asmeniškai sumokėti šią likusią skolą minėtam kreditoriui. Dėl to prašė teismo bylą dėl šio ieškinio reikalavimo nutraukti (CPK 42 str., 293 str. 1 d. 4p.).

Nei atsakovas, nei jo atstovas į teismo posėdį neatvykdavo, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam yra pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas ar jo atstovas irgi nepateikė teismui jokių įrodymų, pateisinančių jų neatvykimą į posėdį, todėl pripažintina, kad atsakovo neatvykimas į parengiamąjį ir teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties, todėl byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 192 - 3. 203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į nepilnamečio T. M., gim. (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus, į ieškovės I. M. ieškinyje nurodytas aplinkybes, skyrius mano, jog tikslinga nustatyti nepilnamečio T. M., gyvenamąją vietą su ieškove I. M.. Taip pat mano, jog tikslinga priteisti iš atsakovo M. M. jo nepilnamečiui sūnui T. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Skyrius mano, jog dėl išlaikymo dydžio tikslinga spręsti teismo proceso metu, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.

Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

2012-08-02 ieškovė I. M. su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ sudarė Telefono paslaugų teikimo sutartį Nr. 4.19 68324832 6106 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovei buvo teikiamos telefono ryšio paslaugos bei parduotas mobilusis telefonas, už kuriuos ieškovė įsipareigojo atsiskaityti pagal Sutartyje numatytas sąlygas. Ieškovei pagal Sutartį tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė liko skolinga pradiniam kreditoriui UAB „Tele2“.

2015-02-27 sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi UAB „Tele2“ reikalavimo teisę į ieškovės įsiskolinimą perleido Lindorff Oy. 2015-05-21 ieškovė I. M. užtikrindama savo skolos, susidariusios pagal Sutartį vykdymą, pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 878,50 Eur sumai. Vekselis, kaip vertybinis popierius, suteikė Lindorff Oy papildomą garantiją, kad pagal Sutartį susidaręs įsiskolinimas jam bus padengtas. Vekselis mokėtinas jį pateikus, tačiau ne vėliau kaip iki 2017-12-25. Pažymėtina, kad ieškovės I. M. ir Lindorff Oy apibusiu sutarimu, skola pagal vekselį Lindorff Oy mokėtina pagal grafiką, kurio kopiją ieškovė I. M. pridėjo prie ieškinio.

Šiai dienai (2017-05-29) ieškovės I. M. įsiskolinimas Lindorff Oy pagal vekselį sudaro 391,50 Eur.

Dėl I. M. kreditorinio įsipareigojimo vykdymo po santuokos nutraukimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės I. M. įsiskolinimas Lindorff Oy atsirado tinkamai neatsiskaičius pagal su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ sudarytą Sutartį ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, Lindorff Oy nurodo, kad neprieštarauja, jog ieškovė I. M. prievolę kreditoriui Lindorff Oy po santuokos nutraukimo įvykdytų asmeniškai.

Trečiasis asmuo Lindorff Oy pažymi, kad gavo Šiaulių apylinkės teismo šaukimą į teismo posėdį, kuris šioje civilinėje byloje vyks 2017-05-31 15:00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 247 str. 2 d. prašė teismo 2017-05-31 15:00 val. paskirtame teismo posėdyje civilinę bylą Nr. e2-4965-772/2017 nagrinėti trečiajam asmeniui Lindorff Oy bei jo atstovui nedalyvaujant.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys Radviliškio raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 74 (6 b. l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. M. (7 b. l.). Ieškovė su vaiku gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, o atsakovas nuo 2016-10-20 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, kur šiuo metu ir yra faktinė jo gyvenamoji vieta (1, 37 b. l.). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2016 metų spalio mėnesio (1-2 b. l.). Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko šeimą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo kaip vieną iš pagrindinių motyvų nurodė atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2016 metų spalio mėnesio palikus likimo valiai, neteikiant šeimai paramos ne tik nuo 2016 metų spalio mėnesio, bet ir anksčiau, bei dėl santuokos iširimo prašė teismo atsakovą pripažinti kaltu. Taip pat ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad atsakovas nuo sugrįžimo iš įkalinimo įstaigos momento nesirūpino šeimą ir neteikė jai išlaikymo. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau ne tik daug mėnesių yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją, bei į vaiką, o taip pat nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą užsienyje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ir anksčiau jiems gyvenant kartu nesirūpino šeima ir neteikė jai išlaikymo. Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių, bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po santuokos sudarymo su ieškove, nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (1-2 b. l.). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jų šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vienas mėnuo, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina jau daug mėnesių, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine bei jų vaiku, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovo kaltę (CK 3.60 str. 3 d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 str. 3 d. konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t. y. atsakovo kaltės, nes jis ne tik paliko šeimą ir daug mėnesių ja nesirūpina, neteikia jai išlaikymo, bet ir dėl jo netinkamo elgesio su sutuoktine ir vaiku jiems gyvenant kartu iki jo išvykimo į užsienį. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą, bei teismo posėdžio vietą, datą, laiką, tačiau jis atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškovės ieškiniu motyvų. Taip pat atsakovas demonstruodamas nepagarbą teismui ryšium su byla nepateikė jokių duomenų apie jo požiūrį į tolesnį šeimos išsaugojimą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka. Be to ieškovė teigė, kad atsakovas ir į jos pasiūlymą nutraukti santuoka bendru sutikimu, nesutiko tik dėl vaikui skirto išlaikymo dydžio, o po to ėmė šį jos pasiūlymą visiškai ignoruoti, todėl remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad šalių šeima iširo visiškai ir jų santuoka nutrauktina.

Taip pat tenkintinas ir ieškovės, bei jos atstovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui bendrauti su sūnumi, tėvui pareiškus tokį pageidavimą, tačiau tik atsižvelgiant į vaiko interesus. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravimui su sūnumi ir jo dalyvavimo jį auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu irgi yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas /laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, juos turi spręsti tarpusavio sutarimu, o esant būtinumui ir dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams. Ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jis gali būti sprendžiamas teisme. Todėl tenkintina ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Pirmiausia, tokia teismo išvada yra sietina su tuo, jog duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaiku, išskyrus jam reikalingo išlaikymo teikimą, byloje nėra. Antra, LR šeimos teisės nuostatos kalba apie bendravimo tvarką, o ne apie būdą, dėl to teismui tokiu atveju nėra teisinio pagrindo remtis ieškovės siūlymu dėl atsakovo bendravimo su vaiku, esant jo netinkamam elgesiui anksčiau. Trečia, atsakovo atžvilgiu LR teisėsaugos pareigūnai, įskaitant ir teismą, nėra priėmę jokių apribojimų jo bendravimui su vaiku. Ketvirta, teismas pažymi, kad tik esant teisiniam pagrindui gali kilti atsakovo bendravimo su vaiku aktualijos, remiantis LR ar užsienio šalies teisėsaugos pareigūnų priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau tokių šiuo metu nesant, nėra ir teisinio pagrindo suvaržyti atsakovui jo teisių bendravimui su sūnumi.

Kaip jau anksčiau nurodyta, vienas iš ieškovės papildomų prašymų susijęs su reikalavimu atsakovui, priteisti iš jo išlaikymą vaikui nuo 2017-04-05 (prašymo pateikimo dienos) iki teismo sprendimo priėmimo (32-33 b. l.). Ieškovė teigė, kad atsakovui gyvenant su ją ir vaiku kartu, jis irgi neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir tik ji viena privalėjo vaiką išlaikyti arba jai padėdavo atsakovo tėvas (CK 3. 200 str.). Atsakovas kaip jau minėta teismui atsikirtimų ir dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo registruotino turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas (82-83, 86-87 b.l.).

Ieškovė teigė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas jai iš kito sutuoktinio nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui Lindorff Oy (121-122 b.l.). Nors ieškovė iš pradžių nurodė, kad ji neėmė paskolos iš jokio kreditoriaus bendriems šalių poreikiams tenkinti, tačiau minėtas kreditorius atsiliepime į bylą nurodė, kad jo skolininke laikytina būtent ieškovė, o ne priešingai kaip nurodo ieškovė pagal ieškinyje jos pareikštą reikalavimą atsakovui, šį įsipareigojimą laikyti pastarojo asmenine prievole. Iš bylos duomenų seka, kad konkrečiai ieškovė yra skolinga trečiajam asmeniui, o ne atsakovas, kada jie dar kartu vedė bendrą ūkį su atsakovu ir dar gyveno kaip šeima (12 b. l.).