- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-354/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Elena Vainienė, Linas Šiukšta (pran.)
- Nuteistasis
- J. P., BK
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteista BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 12 metų.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šios bausmės pridėjus visą neatliktą bausmę 4 MGL dydžio (520 Lt) baudą, paskirtą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 520 Lt dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistosios J. P. priteista: 2329 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. P., 4876,04 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai ir 480 Lt proceso išlaidų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. nuteista už tai, kad nužudė savo šeimos narį. Šią nusikalstamą veiką ji padarė tokiomis aplinkybėmis.
2010 m. sausio 23 d., apie 21.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. P. tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip šešiolika smūgių savo motinai G. L. M. į galvą, kojas, kitas kūno vietas, padarydama nukentėjusiajai trauminės kilmės kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio bei poodines kraujosruvas kairėje pažandės srityje, kairiame žande priešais ausies kramslį, kairės smilkininės srities priekinėje dalyje, kairio smilkinio ir pakaušio sričių riboje, kairiojo žasto viršutinio trečdalio viršutiniame paviršiuje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II ir IV pirštais, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame ir viduriniame trečdaliuose, abiejų kojų kelių srityse bei blauzdų priekiniuose paviršiuose. Dėl trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlusio smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir strigimą, G. L. M. 2010 m. sausio 27 d. ligoninėje mirė. Tokiu būdu J. P. nužudė savo šeimos narį - motiną G. L. M..
Šalies argumentai
Nuteistoji J. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimo, už kurį ji nuteista, nepadarė. Byloje nėra nė vieno tiesioginio jos kaltės įrodymo. Apklausti liudytojai nepatvirtino, kad ji, kaip nurodyta nuosprendyje, 2010 m. sausio 23 d., apie 21 val., savo bute sudavė savo motinai ranka į galvą ne mažiau 4 smūgių. Liudytoja A. M. parodė, kad nurodytu laiku jos bute girdėjo triukšmą ir iš garsų suprato, kad ji muša motiną. Svetimų asmenų bute nebuvo. Tokie šios liudytojos parodymai prieštarauja liudytojo E. J. parodymams apie tai, kad minimu laiku jis buvo jos (nuteistosios) bute su savo draugu, visi gėrė alkoholį, kalbėjosi. Taigi liudytoja A. M. turėjo girdėti daugiau žmonių balsų, todėl ši liudytoja arba sako netiesą, arba klysta dėl datos, o šie prieštaravimai liko nepašalinti. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji (nuteistoji) tik apstumdė motiną, o jis ją apgynė, tačiau teisme nepatvirtino ir to, kad matė, kaip ji stumdė savo motiną. Liudytojos E. G. parodymai yra išvestiniai iš E. J. parodymų. Ši liudytoja nė vienoje apklausoje neparodė, kad jai žinoma, jog ji sudavė savo motinai smūgius į galvą. Kitų liudytojų parodymai yra susiję su ankstesniais įvykiais ir jie yra daugiau ją ir jos motiną charakterizuojantys. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai jos motinai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais prieš 3-4 paras iki mirties. Žinant jos motinos gyvenimo būdą (besaikis alkoholio vartojimas įvairiose kompanijose, grįždavo sužalota), buvo būtina nustatyti, ką jos motina veikė ir kokioje būsenoje buvo visą 2010 m. sausio 23 d. Ji įsitikinusi, kad jos motina galvos traumą patyrė kitur, ir namo grįžo sužalota, dėl to 2010 m. sausio 23 d. naktį prisišlapino į kelnes, rėkė ir dejavo. Teismas nuosprendį grindė tik spėjimais ir prielaidomis. Tokiu būdu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir BPK 20 str. 5 d. nuostatos. Prašo nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir ją išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistosios J. P. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus bei jų visumą, todėl pagrįstai pripažino J. P. kalta ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant nuteistosios nusikalstamą veiką ir skiriant bausmę baudžiamieji įstatymai irgi pritaikyti tinkamai.
Nuteistoji J. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimo, už kurį ji nuteista, nepadarė, o byloje nėra nė vieno tiesioginio jo kaltės įrodymo. Teismas savo išvadas pagrindė tik prielaidomis ir spėjimais ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Teismas savo išvadas nuosprendyje pagrindė tik teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kad nuteistoji J. P. padarė skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros, akistatos protokolų duomenys ir kiti bylos duomenys. Iš dalies nuteistosios J. P. kaltę patvirtina ir pačios nuteistosios parodymai.
Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad G.L. M. yra jos dukra, o nuteistoji J. P. – jos anūkė. Jos dukra su nuteistąja, kuri lėbavo, mėgo „laisvą gyvenimą“ ir nesirūpino savo dukra, gyveno kartu. Iš savo dukros žino, kad J. P. prieš ją naudodavo smurtą, nes motina jai trukdė „baliavoti“, tačiau G.L. M. į policiją niekada nesikreipė. Ant dukters kūno ji pati yra mačiusi mėlynes ir liepė jai kreiptis į policiją, tačiau tuomet ši atsakydavo, kad jau su dukra susitaikė. Paskutiniu metu G.L. M. taip buvo pradėjusi išgėrinėti, tačiau buvo nekonfliktiška, visas savo lėšas skirdavo anūkei, J. P. dukrai, o trūkstant pinigų ir ji paremdavo savo dukrą, mokėjo mokesčius už butą. J. P. su savo motina elgėsi agresyviai, nors ji pati nėra mačiusi, kad J. P. muštų savo motiną, tačiau kiti žmonės jai sakė matę, kaip J. P. tampė savo motiną už plaukų, išvydavo iš namų. Kaimynė, vardu Alytė, gyvenanti gretimame bute, sakė girdėjusi, kaip 2010 m. sausio 23 d. naktį G. L. M. buvo mušama. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad yra J. P. kaimynė. Įvykio vakarą apie 21 val. būdama savo bute, ji už sienos esančiame J. P. bute girdėjo triukšmą, suprato, kad dukra „auklėjo“ savo motiną. Kaip suprato, G. L. M. buvo „prisidariusi“ į kelnes, dejavo, o nuteistoji rėkė, girdėjosi bildesys, iš garsų suprato, kad dukra mušė savo motiną, o ši prašė „Baik, Jolita“. Svetimų balsų už sienos tuomet ji negirdėjo. Dar prieš 3-4 dienas pati G.L. M. jai guodėsi, kad dukra ją sumušė už tai, kad ši paėmė dvi dešreles. Anksčiau dar porą kartų už sienos yra girdėjusi, kaip nuteistoji mušė savo motiną, bet pačiai asmeniškai neteko matyti J. P. mušant savo motiną. G.L. M. buvo ramaus būdo, o J. P. nors su kaimynais nekonfliktavo, tačiau ir nebuvo ramus žmogus, buvo nemandagi ir laisvo elgesio mergina, pas ją nuolat rinkosi jaunimas, būdavo triukšmas. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytoja A. M. galimai meluoja arba klysta dėl datos, kadangi jos parodymai apie tai, kad bute nesigirdėjo svetimų balsų, prieštarauja liudytojo E. J. parodymams. Tačiau šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Liudytojas E. J. teisme iš tikrųjų parodė, kad nusikaltimo įvykio dieną, kuomet jis girtavo su J. P., ten buvo atėjęs ir kartu su jais girtavo nuteistosios pažįstamas vardu Artūras, tačiau šis ten pastoviai nebuvo ir į nuteistosios butą tai ateidavo, tai išeidavo, nebuvo pasilikęs ir nakvoti. Liudytojas E. J. teisme parodė, kad apie įvykį žino tik tiek, jog nuteistoji „trenkė mamai į akį“, ikiteisminio tyrimo metu jis yra davęs parodymus ir tai, apie ką jis tuomet parodė, yra tiesa. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad pas J. P. paskutiniu metu nuo 2010 m. sausio mėnesio vidurio lankėsi dažnai, nes žinojo, kad ten visuomet galima nuvažiuoti ir išgerti, nuteistąją pažįsta kaip laivo elgesio moterį, ji turi dukrą, kurią nuo sausio mėnesio prižiūri jos uošvienė. 2010 m. sausio 22-25 dienomis jis taip pat buvo pas J. P., girtavo, ten buvo atvažiavęs ir kartu gėrė vaikinas vardu Artūras. Jis pats tomis dienomis pas J. P. likdavo nakvoti, o į namus nueidavo tik dieną nusiprausti ir persirengti. Maždaug prieš 2-3 dienas iki G.L. M. buvo išvežta į ligoninę jis matė jos paakyje mėlynę. Apie sužalotą akį klausė J. P., o ši jam pasakė, kad tai ji sudavė motinai į veidą, nes ši vaikšto apsišlapinusi ir daro jai gėdą prieš kaimynus. Girdėjo, kaip tą naktį prieš išvežant į ligoninę G.L. M. dejavo, kėlėsi atsigerti, J. P. puolė prie motinos ir norėjo jai suduoti, bet jis neleido. J. P. šaukė ant motinos, sakė, kad ji užsičiauptų, nes jai „kals“. Kitą rytą jie vėl pradėjo vartoti alkoholį, gulinčiai lovoje G.L. M. pasidarė bloga, atvykusi greitoji medicinos pagalba ją, esančią be sąmonės, išvežė į ligoninę, o jie toliau gėrė alkoholį. Savo parodymus apie tai, kad pati J. P. jam pasakė, jog sudavė savo motinai į veidą, liudytojas E. J. patvirtino ir akistatos su nuteistąja metu (2 t., 160-161 b. l. ). Teisme buvo perskaityti visi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., 151-152, 155, 158-159 b. l.), kuriuos jis patvirtino sakydamas, kad viskas, kas parašyta, yra tiesa. Įvertinus išdėstytus liudytojų E. J. ir A. M. parodymus, daryti išvados, kad jie prieštaringi, tikrai nėra pagrindo. Net ir pats E. J. neparodė, jog matė, kaip J. P. sumušė savo motiną. Tai reiškia, kad paties nuteistosios su savo motina konflikto, kuomet ir buvo nukentėjusioji sumušta, jis nematė. O tai, kad kaltinime nurodytą dieną J. P. bute kažkuriuo momentu buvo ir kartu vartojo alkoholį dar vienas vaikinas, nepaneigia liudytojos A. M. parodymų apie tai, kad už sienos ji girdėjo triukšmą ir kaip nuteistoji „auklėjo“ savo motiną. Tuo tarpu liudytojos A. M. parodymai apie tai, kad ji girdėjo bildesį ir tik nuteistosios riksmą bei kaip nukentėjusioji prašė dukros nebemušti sakydama „Jolita, baik“, tik patvirtina, jog smurtą prieš G.L. M. naudojo būtent J. P.. Apeliacinio skundo argumentą apie tai, kad liudytoja A. M. tariamai galėjo supainioti įvykių datas, kolegija irgi atmeta. Iš bylos matosi, kad A. M. vienodus parodymus apie tas pačias įvykio aplinkybes nurodė nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios. Pirmą kartą liudytoja ji buvo apklausta kitą dieną po G.L. M. mirties, t. y. 2010 m. sausio 28 d., todėl supainioti tos dienos, kurios vakare girdėjo triukšmą gretimame bute, tikrai negalėjo. Nuteistosios nuomone, jos kaltės įrodymu negali būti laikomi ir liudytojos E. G. parodymai, kadangi jie yra išvestiniai iš E. J. parodymų. Iš tikrųjų liudytoja E. G. teisme parodė, kad apie kaltinime nurodytu laiku prieš G.L. M. nuteistosios naudotą smurtą ji sužinojo iš liudytojo E. J., tačiau jos parodymai, vertinant juos kartu su kitais įrodymais, taip pat yra reikšmingi. Teisme apklausta buvusi nuteistosios ir nukentėjusiosios kaimynė liudytoja E. G. parodė, kad J. P. pažįsta nuo tada, kai gyveno tame pačiame bendrabutyje, žino, kad J. P. mėgo vyrų kompanijose išgerti, ji pasigimdė dukrą S., bet ja rūpinosi jos motina G.L. M., kuri taip pat išgerdavo, bet buvo labai ramaus būdo ir nekonfliktiška. Tą dieną, kai G.L. M. buvo išvežta į ligoninę, jai paskambino J. P. ir pasakė, kad motina guli ligoninėje, nes ją dėl alkoholio ištiko koma. Eidama iš poliklinikos ji užėjo pas J. P. ir rado nuteistąją visiškai girtą, su ja buvo sunku susišnekėti, ji gulėjo, o jos dukra iš puodelio gėrė alų. Pas ją buvo du vyrai, vienas iš jų E. J., kuris jai pasakė, kad tarp J. P. ir jos motinos buvo konfliktas ir kad Jolita motiną stumdė, mušė. Vertinant liudytojos E. G. parodymus, pažymėtina, kad jie ne tik nėra išvestiniai, bet ir turi svarbią įrodomąją reikšmę. Asmens kratos metu iš nuteistosios J. P. buvo paimtas jos mobilusis telefonas „Sony Ericsson W890i“, o apžiūrėjus jį buvo padarytos telefoninių skambučių bei SMS pranešimų išklotines. Iš šių išklotinių (t. 2, b. l. 14) matosi matosi, kad 2010 m. vasario 1 d., t. y. tuo metu, kai J. P. jau buvo sulaikyta, Erika (E. G.) jai atsiuntė tokio turinio SMS žinutę: „Blm man Edma papasakojo, ką tu pridarei. Baisu. Net ir tavo Edma ir iškrypėlis. Nežinau ar tu uždaryta ar melavo bet net nekeli“. Šis SMS pranešimas patvirtina, kad liudytoja E. G. tikrai bendravo su E. J. ir tarp jų buvo pokalbis apie tai, kad J. P. savo motiną sumušė. Taip pat šis SMS pranešimas patvirtina, kad liudytojos E. G. parodymai yra patikimi ir jais abejoti nėra jokio pagrindo. Teisme liudytojas E. J. nepatvirtino to, kad J. P. kaltinime nurodytu laiku smurtavo prieš savo motiną, tačiau ši liudytojos E. G. SMS žinutė kaip tik patvirtina liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie J. P. konfliktą su savo motina 2010 m. sausio 23 d. vakare. Teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad E. J. yra nuteistosios J. P. draugas, todėl nenori sunkinti jos padėties ir taip siekia padėti jai išvengti atsakomybės. Apeliaciniame skunde nurodydama, kad byloje nėra jos kaltę patvirtinančių įrodymų, nuteistoji kitų liudytojų parodymus laiko tik kaip ją bei jos motiną charakterizuojančius. Su šiais jos argumentais galima sutikti tik iš dalies. Visi teisme liudytojais apklausti nuteistosios ir nukentėjusiosios esami ar buvę kaimynai, duodami parodymus, tikrai šias abi moteris charakterizavo, tačiau kartu jie parodė ir apie konkrečias šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Liudytoja A. P. teisme parodė, kad gyvena tame pačiame aukšte, kaip ir nuteistoji. Nuteistąją ji apibūdino kaip amoralaus elgesio ir mėgstančią išgerti moterį, o jos motiną – nors irgi kaip mėgstančią išgerti, tačiau iš esmės apibūdino teigiamai. Ji parodė, kad kai G.L. M. dirbo, negėrė, bet vėliau pradėjo išgėrinėti, o tuomet ir prasidėdavo kivirčai. 2010 m. sausio 24 d. matė, kaip medikai išnešė nukentėjusiąją, o naktį tame bute girdėjo triukšmą. Yra mačiusi sumuštą G.L. M., klausė, kas nutiko, o ši jai sakė, kad dukra ją mušė ir spardė, sakė ir tai, kad dukra ją veja iš namų. Tai buvo ne vienas kartas, nukentėjusioji jai yra sakiusi, kad dukra ją pastoviai muša, kitų asmenų, kurie muštų, neminėjo. Kartą ji matė, kaip nukentėjusioji girta išstumta už durų sėdėjo. Liudytoja pati prašė J. P. įleisti mamą į butą. Kad J. P. mušdavo savo motiną, patvirtino ir kiti kaimynai. Liudytojas A. U. teisme parodė, kad matė sumuštą G.L. M., ši sakė jam, kad sumušė dukra, ir anksčiau matė nukentėjusiąją sumuštą. Ši jam sakė, kad dukra muša už netinkamą pasakytą žodį ar jei ši ko nors dukrai neduoda, o tada ji pabėga pas jį. Liudytoja A. D. parodė, kad apie paskutinį įvykį, kad buvo girtavimas, triukšmas, ėjo rūkyti, žino tik iš kaimynų, tačiau sumuštą G.L. M. matė ne kartą, o ši jai taip pat sakė, kad ją muša dukra, kartą jai trenkė pelenine, kitą kartą - gėlių vazonu. Paskutiniu metu nukentėjusioji dažnai buvo sužalota. Nukentėjusioji sakė jai, kad ją muša dukra, kitų asmenų neminėjo. Savaitė ar dvi iki įvykio teko matyti, kaip J. P. stūmė savo motiną iš kambario. J. P. girtavo, vedėsi į namus vyrus, G.L. M. buvo rami, daug dirbo, rūpinosi savo dukra. Liudytoja J. L. taip pat parodė, kad pas J. P. lankėsi svetimi vyrai, nuteistoji yra laisvo elgesio moteris. Apie 2010 m. sausio 20 d. matė sumuštą G.L. M. veidą, o ši jai sakė, kad sumušė dukra. Po to kitą dieną matė, kaip dukra motiną tempė už kojų iš kambario. Praėjus kokioms 5 dienoms ji matė, kaip buvo atvykusi greitoji pagalba ir G.L. M. išnešė. Vienintelė liudytoja S. B. davė nuteistąją teisinančius parodymus. Ji parodė, kad nukentėjusioji dažnai būdavo sužalota ir pati jai yra sakiusi, kad nukrenta ir užsigauna, kad ją sumuša vyrai. Nukentėjusioji lankydavosi 100-jame bute, kur gyvena tėvas su sūnumi. G.L. M. jai yra sakiusi, kad tie vyrai ja nepasidalina. Matė G.L. M. po sausio 20 d. sumuštą, o ši sakėsi, kad ją sumušė vyrai iš 100-ojo kambario. Kad ją muštų jos dukra, nukentėjusioji jai nesiskundė, o J. P. jai sakė, kad su mama susipykdavo tik žodžiu. Šios liudytojos parodymus apie galimai prieš nukentėjusiąją naudotą smurtą teismo salėje buvęs liudytojas A. U., gyvenantis 100-jame kambaryje, kategoriškai paneigė. Atsakydamas į teismo klausimą jis parodė, kad tikrai turi sūnų, tačiau nei jis, nei jo sūnus smurto prieš G.L. M. niekada nenaudojo. Akivaizdu, kad liudytoja S. B. nori palengvinti nuteistosios teisinę padėtį, o tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad būtent ši liudytoja paprašė teisme liudyti kitą bendrabučio gyventoją L. P. ir netgi jai nurodė, ką ši turėtų sakyti. Gynėjos prašymu teisme apklausta liudytoja L. P. parodė, kad už piniginį atlygį gyventojų prašymu kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį, ji valo bendrabučio 4 ir 5 aukštus. 2010 m. sausio 23 d., apie 20 val., valydama bendrabutį ji matė G.L. M. išeinančią iš 100-ojo buto, jos veidas buvo „fanaruotas“. Išėjusi ji nulipo laiptais ir išėjo į gatvę, tai liudytoja matė, nes nešdama šiukšles ėjo nukentėjusiajai iš paskos. Atsakydama į prokuroro klausimus liudytoja taip pat parodė, kad jau sumuštą G.L. M. matė ir įeinančią į butą Nr. 100. Taip pat ji parodė, kad į teismą eiti paliudyti jos prašė to paties bendrabučio penkto aukšto gyventoja S. B., kuri sakė ir ką reikia teisme pasakoti, tačiau dabar teismui ji sako ne tai, ką jai nurodė kaimynė, o tai, ką pati matė. Tačiau šios liudytojos parodymai apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku ji matė sumuštą nukentėjusiąją išeinančią iš buto Nr. 100, kelia abejonių dėl keleto priežasčių. Visų pirma, L. P. parodė, kad nukentėjusiąją matė valydama bendrabutį, taip pat ji parodė, kad bendrabutį ji valo kasdien, išskyrus šeštadienius ir sekmadienius. 2010 m. sausio 23 d. kaip tik ir buvo šeštadienis, todėl kyla abejonių, ar tikrai tą dieną, t. y. sausio 23 d., liudytoja valė bendrabutį ir matė G.L. M., einančią iš A. U. buto. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudyti teisme ją pakvietė kita šioje byloje apklausta liudytoja, kuri davė nuteistajai palankius parodymus. Visiškai galimas atvejis, kad ši liudytoja kada nors galėjo matyti G.L. M. sumuštą ir netgi užeinančią ar išeinančią iš 100-ojo buto, tačiau tai galėjo būti ne kaltinime nurodytu laiku, o kaimynės paraginta ji teisme liudijo nuteistosios naudai.
Išdėstyti ir aptarti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai paneigia galimybę, kad nukentėjusioji G.L. M. galėjo būti sumušta ir sužalota kitoje, ne kaltinime nurodytoje vietoje ir kitų asmenų, o teismo išvadas, kad tai padarė nuteistoji J. P., iš dalies patvirtina ir jos pačios parodymai. Nuteistoji J. P. teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. sausio 23 d. savo motinos nemušė. Jos motina dažnai išgėrinėjo ir vaikščiojo sužalota, tą dieną ji irgi buvo sumušta, bet kas ją sumušė, ji nežino. Ji spėliojo, kad motiną galėjo sumušti kas nors kitame bendrabutyje, kur motina lankydavosi, gal pas kaimyną iš penkto aukšto. Tačiau taip pat nuteistoji parodė, jog motina tądien jai nesiskundė, kad ją kas nors būtų sumušęs. Ji namo grįžo girta ir atsigulė ant čiužinio šalia lovos, matė motiną griuvinėjant, tačiau parodė, kad atsitrenkdama susižaloti negalėjo, nes čiužinys yra minkštas. Taip pat ji pripažino, kad anksčiau yra sudavusi savo motinai už tai, kad ši buvo per daug apsileidusi, pripažino, kad ir ji pati iki šio įvykio kelias dienas girtavo, tačiau tą dieną motinos nemušė. Dabar neprisimena, kad E. J. būtų sakiusi, jog mušė savo mamą. Ji savo kaltę pripažįsta tik tiek, kad su motina netinkamai elgėsi, bet kaltinime nurodytu laiku smurto prieš ją nenaudojo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes nuteistoji buvo parodžiusi kitaip. Teisme buvo perskaityti nuteistosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., 76-77, 78-81 b. l.). 2010 m. sausio 29 d. apklausta įtariamąja nuteistoji buvo parodžiusi, kad kalta prisipažįsta iš dalies, nes savo motiną tik stumdė rankomis, gerokai ją papurtė suėmusi už pečių, tačiau kojomis nespardė. Tai ji darė 2010 m. sausio 23 d. savo kambaryje. Ar tuo metu kambaryje buvo E. J., ji neprisimena. Į galvos sritį motinai ji nesudavė, tik po to, kai ją papurtė, sudavė jai kumščiais į pečių sritį, nuo smūgių motina buvo nugriuvusi ant grindų. Taip pat motinai ji sudavė kokius tris smūgius kumščiais į rankas. Daugiau jokio smurto prieš motiną ji nenaudojo. Gal kada ir yra sudavusi motinai į veido sritį, bet dabar tiksliai to negali pasakyti, neprisimena. Jos draugas E. J. prieš motiną nebuvo pakėlęs rankos ir jos nemušė. Perskaičius šiuos nuteistosios parodymus, J. P. parodė, kad tikrai ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog smurtavo prieš motiną, nes jai nebuvo kaip kitaip sakyti, pareigūnai sakė, kad bus geriau, jei ji prisipažins. Kodėl ji tuomet tyrėjams papasakojo apie smurtą prieš motiną, nuteistoji teisme negalėjo paaiškinti. Nuteistosios aiškinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė save apkaltinančius parodymus įkalbėta pareigūnų, yra neįtikinantis ir vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apklausos metu J. P. parodymus davė dalyvaujant gynėjai, pasirašė apklausos protokolą ir ji pati, ir jos gynėja, o po protokolu savo ranka parašė ne tik, kad protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai, bet ir įrašė patikslinimą, kad jos motina išgėrus visada yra labai agresyvi, o apie tai ji yra pasakojusi savo draugui. Todėl teismas visiškai pagrįstai atmetė nuteistosios teisme duotus parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku ji savo motinos nemušė, o įvertinęs jos pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie atitiko kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad savo motiną sumušė ir sunkiai ją sužalojo tik pati J. P.. Tai, kad G.L. M. buvo sumušta būtent 2010 m. sausio 23 d. vakare, o tuomet jos patirti kūno sužalojimai į galvos sritį tapo nukentėjusiosios mirties priežastimi, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (1 t. 25-31 b. l.). Joje nurodyta, kad G.L. M. mirties priežastis yra trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir strigimą. G. L. M. kūne nustatyti tokie sužalojimai: mirties priežastimi tapusi trauminės kilmės kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, poodinės kraujosruvos kairėje pažandės srityje, kairiame žande priešais ausies kramslį, kairės smilkininės srities priekinėje dalyje, kairio smilkinio ir pakaušio sričių riboje, kairiojo žasto viršutinio trečdalio viršutiniame paviršiuje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II ir IV pirštais, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame ir viduriniame trečdaliuose, abiejų kojų kelių srityse bei blauzdų priekiniuose paviršiuose. Visi šie sužalojimai susidarė nuo trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais 3 - 4 paros iki mirties keturių ar daugiau į kairiąją veido ir galvos pusę bei dvylikos ar daugiau į kitas išvardintas kūno sritis. Trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusi smegenų spaudimą, pabrinkimą ir strigimą, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, o mirtiną trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sąlygoti bet kuris iš išvardintų mažiausiai keturių trauminių galvos kontaktų arba jų poveikių visuma. Visi kiti išoriniai sužalojimai, vertinant atskirai, atitiktų nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Mirties priežastimi tapusi kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu sąmonės sutrikimą sukėlė ne iš karto po jį sukėlusio trauminio kontakto, bet praėjus keliolikai minučių ar net keliolikai valandų po jo. O per tą laiką būdama sąmoninga nukentėjusioji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Nuo trauminio galvos kontakto, sukėlusio kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, iki patekimo į stacionarą galėjo būti praėję iki keliolikos valandų. Specialisto išvadoje taip pat yra nurodyta apie sužalojimus, patirtus galimai ginantis ar priešinantis. Tokie sužalojimai yra poodinės kraujosruvos nukentėjusiosios kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II ir IV pirštais, kurios, galėjo susidaryti nukentėjusiajai priešinantis ar ginantis nuo suduodamų smūgių. Nurodytoje teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti ir seni, daugiau nei šešių parų senumo (iki mirties) G.L. M. kūne nustatyti sužalojimai: poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos dešiniajame gale, dešinėje pažandėje, smakro dešinėje pusėje, viršugalvio srityje, kairiajame petyje ir dešinėje šlaunyje įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai veido srityje padaryti paveikiant riboto paviršiaus daiktais ir yra labiau būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui gali būti padaryti spiriant, smūgiuojant kumščiu ar kitu panašių savybių daiktu. Tačiau mirties priežastimi tapusios kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarymui įtakos neturėjo. Įvertinus tyrimui papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenis, šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2010 m. sausio 19 d.
Šios specialisto išvados dėl sužalojimų padarymo laiko atitinka liudytojos A. M. parodymus apie J. P. bute jos girdėtą triukšmą, bildesį, nuteistosios riksmą ir nukentėjusiosios prašymą nemušti. Nustatyti seni kūno sužalojimai patvirtina liudytojų parodymus apie jų ir anksčiau G.L. M. veide matytas sumušimo žymes, o taip pat ir pačios nuteistosios parodymus, kad anksčiau ji gal ir yra sudavusi savo motinai į galvą, tačiau nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių apie pačios nuteistosios smurto panaudojimą prieš savo motiną 2010 m. sausio 23 d. Apeliantės argumentus apie tai, kad jos motina, kuri paskutiniu metu girtavo, išeidavo iš namų ir grįždavo sumušta, todėl ir šį kartą mirtinus sužalojimus jai galėjo padaryti kas nors kitas kitoje vietoje, paneigia ir kita specialisto išvada (2 t., 98 b.l.), kurioje nurodyta, kad J. P. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame rieše, kairiame dilbyje, juosmenyje padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai pirštų nagais 4 trauminių poveikių pasekoje ir jie galėjo gautis tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2010 m. sausio 23 d. Apžiūros metu J. P. nurodė, kad ją sužalojo G.L. M. konflikto su ja metu. Vertinat abi šias specialisto išvadas galima daryti išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku tarp nuteistosios ir jos motinos tikrai buvo kilęs konfliktas, kurio metu nuteistoji sumušė savo motiną, o ši besigindama taip pat nežymiai sužalojo ir J. P.. Kad nukentėjusioji mirtį sukėlusius galvos sužalojimus patyrė ne griūdama ir atsitrenkdama, patvirtina byloje esantis teismo medicinos specialisto paaiškinimas (1 t., 32 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ekspertas J. Vėlavičius paaiškino, kad mirties priežastimi tapusi kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu pagal savo atsiradimo laiką sutampa su keturiais atskirais išoriniais ir paviršiniais vidiniais veido ir galvos kairėje pusėje, o būtent kairėje pažandėje ties žandikaulio kampu, kairės smilkininės dalies priekinėje dalyje, kairiojo žando užpakalinėje dalyje priešais ausies kaušelio centrinę dalį ir pakaušio srities ir kairės smilkininės srities riboje, padaryti kietu buku daiktu, kurio identifikacinės savybės neužsifiksavę. Kontaktiniai plotai maži ir riboti, tačiau yra išsidėstę ties nežymiai išsikišusiomis skeleto dalimis, todėl kategoriškai pasakyti apie smūginę jų kilmę smūgiuojant riboto paviršiaus daiktu negalima. Įvertinant sužalojimų nebuvimą ausies (kairės) kaušelyje, neįmanoma visų šių sužalojimų paaiškinti vienu griuvimu kontaktuojant su plokščiu paviršiumi, todėl labiau tikėtini pašaliniai jėgos poveikiai. Tam neprieštarautų tikėtini gynybiniai sužalojimai G. L. M. kairės plaštakos nugariniame paviršiuje.
Kadangi byloje nustatyta, jog nurodytu laiku G.L. M. sužaloti niekas kitas, išskyrus nuteistąją, negalėjo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiąją sumušė ir mirtiną galvos traumą padarė būtent J. P., o remiantis specialisto išvadomis, daroma išvada, kad tarp nuteistosios veiksmų – smūgių į galvą sudavimo ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jau išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad G.L. M. nužudė būtent nuteistoji J. P. ir šį nusikaltimą ji padarė nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis.
Iš nuosprendžio matosi, kad J. P. kaltės formą ir rūšį teismas nustatė teisingai. Byloje nėra duomenų, kad J. P. norėjo nužudyti savo motiną ir siekė būtent tokių padarinių, tačiau suduodama savo motinai keliolika smūgių rankomis, taip pat ir ne mažiau kaip 4 smūgius į gyvybei svarbų organą - galvą nuteistoji suprato, kad tokia savo veika kėsinasi į savo motinos gyvybę ir numatė, kad gali atimti jai gyvybę. Nors ji ir nenorėjo atimti savo motinai gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl teismo išvada, kad J. P. G.L. M. nužudė veikdama netiesiogine tyčia, yra pagrįsta. Kadangi nuteistoji J. P. nužudė savo motiną, jos nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.
Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad grįsdamas nuosprendį spėjimais ir prielaidomis teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, tačiau ir šie nuteistosios argumentai yra nepagrįsti. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad teismas savo išvadas nuosprendyje pagrindė tik teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėjo nuteistoji, nelaikoma BPK pažeidimu. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka kolegija jokių kitų esminių BPK pažeidimų taip pat nenustatė.
Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtimi ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kad J. P. kaltinime nurodytą dieną ir dar kelias dienas iki to girtavo, teisme patvirtino pati nuteistoji, o taip pat ir liudytojas E. J.. Nors nuteistoji teisme ir parodė, kad nusikaltimo įvykio dieną ji gėrė tik alų ir stipriai apsvaigusi nesijautė, tačiau pats nusikaltimo pobūdis, kad smurtą nuteistoji panaudojo prieš savo motiną, rodo, kad nuteistosios apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos jos pykčio proveržiui, o taip pat ir nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, jos motyvus bei į kaltininko asmenybę. J. P. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, o gyvybės atėmimas nukentėjusiajai sukėlė neatstatomus padarinius ir padarė ypatingą žalą nužudytosios motinai ir visuomenei. J. P. savo motiną nužudė faktiškai be jokios priežasties, tiesiog iš pykčio. Teisme ji pati pripažino, kad su motina konfliktai būdavo dėl to, kad motina yra apsileidusi ir daro jai gėdą prieš kaimynus. Buvo įvertinta ir nuteistosios asmenybė. J. P. yra teista, teistumas neišnykęs. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu už melagingų parodymų davimą jai buvo paskirta 4 MGL dydžio (520 Lt) bauda, kurios ji iki šiol nesumokėjusi. Kaimynai ir nuteistosios senelė nukentėjusioji R. P. J. P. charakterizuoja neigiamai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu J. P. įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ir šeimai skirta socialinė priežiūra, kuri vėliau buvo nutraukta, o nuteistosios dukrai paskirta laikinoji globa. BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcija numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismas nuteistajai paskyrė mažesnę už sankcijos vidurkį 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuteistoji J. P. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikus Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės - 4 MGL dydžio (520 Lt) baudos (nuteistoji teisme patvirtino, kad jai paskirtos baudos ji nesumokėjo), teismas pagrįstai šias bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 12 metų ir 4 MGL dydžio (520 Lt) baudą. Įvertinus tai, kad nenustatyta jokių J. P. atsakomybę lengvinančių, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o taip pat kitas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, nuteistajai pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. paskirta bausmė, o taip pat ir galutinė subendrinta negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir jas švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios J. P. apeliacinį skundą atmesti.