- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-187-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Neringa Venckienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- P. A., P.
- Atsakovas
- I. A.
- Advokatai
- Lina Gervelienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui P. A., jo atstovei advokatei I. A., atsakovei I. A., jos atstovei advokatei Linai Gervelienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2004-292/2008 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l.1-3), kuriuo prašė padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir jam priteisti 20 000 Lt vertės 0,0660 ha ploto žemės sklypą su nameliu, esantį (duomenys neskelbtini) ir 7000 Lt vertės nešildomą garažo boksą Nr. 36 su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) bei turėtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei I. A. priteisti 150 000 Lt vertės trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. didesnės vertės turtą, už kurį piniginės kompensacijos nereikalauja.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2002 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokoje įgytas turtas nepadalintas, nes ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, o jis teismo posėdyje nedalyvavo, priešieškinio nepareiškė. Kadangi CK 3.87 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nepasibaigia kitu būdu, todėl reiškia ieškinį teisme, nes kitokiu būdu, išskyrus teismine tvarka, santuokoje įgyto turto jis pasidalinti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 15 d. (b.l. 63-65) sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 11,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl buvę sutuoktiniai tapo bendraturčiais ir nuo to laiko valdė bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutraukus santuoką, buvę sutuoktiniai turtą valdo bendrąja daline nuosavybe ir to turto dalys yra lygios, bendrosios dalinės nuosavybės objektais buvę sutuoktiniai naudojasi ir disponuoja pagal daiktinę teisę reglamentuojančias civilinio kodekso normas. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovei bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovas P. A. apeliaciniu skundu (b.l.71-73) prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Teismas nustatęs, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė, padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo šalys valdė bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, preziumuojant, kad ieškovo ir atsakovės dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia turtui, kurį sutuoktiniai įgis ateityje, o ne tam turtui, kuris buvo įgytas iki santuokos nutraukimo ir liko nepadalintas. Jeigu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalintas, jis išsaugos bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą, kol bus nuspręsta dėl jo padalijimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. A. (b.l.78-79) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, jog buvusiam sutuoktiniui P. A. buvo žinoma apie teisme nagrinėjamą santuokos nutraukimo bylą, jis atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio nepareiškė, byloje nedalyvavo, sprendimo apeliacine tvarka neskundė, nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo, žinodamas, kad bendras santuokinis turtas nepadalintas. Vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų yra santuokos nutraukimas, o tai reiškia, kad visas įgytas santuokos metu turtas po santuokos nutraukimo jau nelieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, teismo sprendime padaryta logiška ir pagrįsta išvada, kad, nutraukus santuoką, nepadalintas santuokoje įgytas turtas buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (b.l.12), priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2723-09/2002, tenkindamas I. A. ieškinį, nutraukė jos ir P. A. santuoką, sudarytą 1973 m. gruodžio 1 d.
Santuokos nutraukimo metu galiojo 2000 m. Civilinis kodeksas, kurio 3.59 straipsnis numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kaip matyti iš santuokos nutraukimo byloje esančio ieškinio pareiškimo, I. A. padalinti santuokinio turto neprašė, atsakovas santuokos nutraukimo byloje priešieškinio dėl santuokinio turto padalijimo nepadavė, todėl Alytaus rajono apylinkės teismas, nutraukdamas santuoką, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimo neišsprendė.
Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l.14-18) patvirtina, kad atsakovės I. A. vardu yra įregistruoti 0,0660 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), garažo boksas Nr. 36 su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), bei trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Visi aukščiau paminėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti pažymos ir sandorių, sudarytų šalims esant santuokoje, pagrindu (1991-1994 metais).
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia teiginiu, jog nutraukus santuoką, šalių turtas ir toliau turi bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Apeliantas remiasi nuomone, išdėstyta Civilinio kodekso 3.100 straipsnio komentare. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka, nes jie prieštarauja Civilinio kodekso CK 3.100 straipsnio 4 punktui ir susiformavusiai teismų praktikai.
CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinė byla Nr. 3K-3-551/2006, pažymėjo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Kolegija nurodė, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios junginės nuosavybės pabaigą, ir padarė pagrįstą susiformavusią teismų praktiką atitinkančią išvadą, kad turtas negali būti dalijamas CK trečiojoje knygoje nustatytais būdais ir tvarka. Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą padalinti turtą kaip bendrąją jungtinių sutuoktinių nuosavybę, toks jo reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.
Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto ieškovei priteistinos 700 Lt išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. A. atsakovei I. A. 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą apeliaciniame procese.