- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- N-63-1290-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimo A. G. (A. G.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 17 d. A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nurodoma, kad 2009 m. balandžio 9 d., 6 val. 30 min., Perkėlos g. 2, Klaipėdoje, buvo sustabdytas A. M. vairuojamas, UAB „Westtransit“ priklausantis krovininis automobilis Renault Premium 420, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Leci Trailer CO3, valstybinis numeris BB596, vykstantis maršrutu Klaipėda–Vydmantai. Patikrinimo metu sveriant nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra sunkiasvorė – faktinė automobilio masė yra 43,05 tonos, faktinė triašės puspriekabės bendroji ašių grupės apkrova 27,3 tonos, t. y. 3,3 tonomis viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą maksimalią leidžiamą transporto priemonės ašių grupės apkrovą. Pažymėta, kad A. G., būdamas atsakingu už krovinių vežimo veiklą UAB „Westtransit“, neužtikrino, kad vairuotojas A. M., veždamas krovinį, neviršytų kelių transporto priemonėms leistinų maksimalių apkrovų ant ašių, taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyje, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse masėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. balandžio 23 d. nutarimu A. G. pripažino kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir skyrė administracinę nuobaudą – 1 050 Lt baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti. Nurodė, kad bendras krovinio svoris neviršijo leistinos normos, pasverti, ar faktinė triašės puspriekabės bendroji ašių grupės apkrova neviršija leidžiamos normos, neturėjo galimybės. Pažymėjo, kad Perkėlos gatvė, kuria važiavo sunkiasvorė transporto priemonė, priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijai ir už važiavimą juo nėra numatyta jokia rinkliava ar reikalavimas turėti specialų leidimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje surinkti įrodymai, o A. G., būdamas atsakingas už krovinių vežimą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojas A. M., veždamas krovinį, neviršytų kelių transporto priemonėms leistinas maksimalias apkrovas ant ašių.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 12 d. nutarimu tenkino A. G. skundą, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2009 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant A. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad transporto priemonė Renault Premium 420 su puspriekabe Leci Trailer CO3, priklausanti UAB „Westtransit, buvo sustabdyta Perkėlos g. 2, Klaipėdoje, t. y. dar prieš įvažiavimą į fitosanatorijos punktą, esantį Perkėlos g. 1B, Klaipėdoje. Nurodė, kad Valstybinės reikšmės kelių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757, tačiau minėtame sąraše Perkėlos gatvė nėra nurodoma kaip valstybinės reikšmės automobilių kelias, Perkėlos gatvė 2007 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1194 2 punktu buvo perduota patikėjimo teise VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“. Taigi, anot teismo, minėta susisiekimo komunikacija yra uosto infrastruktūros dalis ir už važiavimą ja nėra numatytas joks specialus režimas, taip pat ir reikalavimas turėti leidimą vežti sunkiasvorius krovinius. Pažymėjo, kad Institucijos argumentai, jog transporto priemonė pagal krovinį lydinčius dokumentus krovinį turėjo pristatyti į Vydmantus, todėl neišvengiamai būtų vykusi valstybinės reikšmės keliu ir tuo įvykdytas teisės pažeisimas, nepagrįsti – administracinio teisės pažeidimo teisena nenumato pasikėsinimo įvykdyti administracinį teisės pažeidimą stadijos, todėl Institucijos pareigūnams manant, kad sunkesnis nei leistina krovinys, neturint leidimo, galimai bus vežamas numanomu maršrutu, kuriame yra ir valstybinės reikšmės kelių, administracinė atsakomybė, kaip už pasikėsinimą, negali būti taikoma.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti, o Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2009 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tinkamas administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimas yra tiesiogiai sietinas su kelio, t. y. Perkėlos gatvės, statuso nustatymu. Teismas tikrojo kelio teisinio statuso, ir koks teisinis reglamentavimas jam turėtų būti taikomas, nenustatė. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nurodytas kelias (Perkėlos gatvė) negali būti priskirtas teismo nutarime paminėtam vietinės reikšmės viešojo kelio statusui, nes Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, savivaldybei Perkėlos gatvė priklausė iki 2007 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1194 priėmimo, kuomet minėta gatvė buvo perimta valstybės nuosavybėn. Taigi, anot Institucijos, minėtas kelias, atsižvelgiant į nuosavybės formą, turi būti laikomas valstybinės reikšmės, todėl naudojantis juo taikomas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas turėti leidimą.
Atsiliepimas
A. G. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Vadovaudamasis teisės aktais, teigia, kad Perkėlos gatvė nėra įtraukta į valstybinės reikšmės kelių sąrašą, visa Perkėlos gatvė buvo perimta valstybės nuosavybėn iš Klaipėdos miesto savivaldybės, naujas Perkėlos gatvės valdytojas bei naudotojas yra VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, šiuo metu Perkėlos gatve naudojama kaip vienintelė susisiekimo komunikacija tarp uosto teritorijos naudotojo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas" konteinerių ir RO-RO terminalų bei Malkų įlankos pasienio kontrolės postų, ja laisvai važinėja uosto technika, gabendama konteinerius bei kitus krovinius iš vieno terminalo aikštelės į kitą, tačiau, nepaisant to, kad uosto technika yra didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė, nei policijos, nei Institucijos pareigūnai netikrina tokių transporto priemonių charakteristikų. Pažymi, kad pagal galiojančius teisės aktus nėra numatyta jokių rinkliavų ar mokesčių už sunkiasvorio transporto važiavimą uosto teritorijos keliais, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neišduoda jokių specialių leidimų sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 145 straipsnio 2 dalis numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Taip pat Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis numato, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Šios teisės normos yra blanketinės – transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų, leidžiamo bendro svorio bei transporto priemonės matmenų ribojimo reikalavimai, valstybinės ir vietinė reikšmės viešųjų kelių atribojimo kriterijai, konkreti naudojimosi jais tvarka yra reglamentuota kituose teisės aktuose.
Kaltinimas A. G. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo suformuluotas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyje, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse masėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto reikalavimus. Minėtame punkte įtvirtinta, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) kroviniai gali būti vežami valstybinės reikšmės keliais tik gavus leidimą. Taigi, minėtas reikalavimas turėti leidimą taikomas krovinių vežimui, kai: vežama didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais); vežama valstybinės reikšmės keliais.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 16 punktas numato, kad sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės už didžiausius leistinus dydžius. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 buvo patvirtini maksimalūs leidžiamų transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiama bendroji masė. Nagrinėjamu atveju, pasvėrus transporto priemonę su kroviniu buvo surašytas svėrimo aktas Nr. 74511 (b. l. 30), kuriame nustatyta, kad transporto priemonė su puspriekabe yra sunkiasvorė – faktinė automobilio masė buvo 43,05 tonos, faktinė triašės puspriekabės bendroji ašių grupės apkrova – 27,3 tonos, t. y. 3,3 tonomis didesnė nei minėtame teisės akte leistina maksimali apkrova (24 tonos). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Institucijos pareigūnų svėrimo akte užfiksuotų duomenų teisingumu.
Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad transporto priemonė su kroviniu nebuvo vežama valstybinės reikšmės keliu. Nurodė, kad Perkėlos gatvė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikšmės kelių sąraše nėra nurodoma kaip valstybinės reikšmės automobilių kelias. Institucija su tokia išvada nesutinka ir teigia, jog Perkėlos gatvė turi būti laikoma valstybinės reikšmės keliu, atsižvelgiant į jos valdytoją bei naudotoją – valstybinę įmonę „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Kelių skirstymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos kelių įstatyme. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius, kurie pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalį dar skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad keliai taip pat gali būti skirstomi pagal nuosavybės formą. Nurodyta, kad keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims; valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Iš minėtų teisės normų darytina išvada, kad nuosavybės forma, kaip kelių skirstymo kriterijus, nėra pakankamas konstatuoti, kad atitinkamas kelias yra valstybinės reikšmės.
Be to, aiškinant sistemiškai Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 4 dalį su minėto įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalimis, matyti, kad atitinkamo statuso keliui suteikimas ar jo praradimas yra procedūriškai reglamentuotas ir turi būti teisiškai įforminamas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalis inter alia numato, kad kai kelias išbraukiamas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo (pasikeitus to kelio socialinei ekonominei reikšmei, padidėjus transporto priemonių eismo intensyvumui ir atsiradus būtinybei rekonstruoti jį į aukštesnės kategorijos kelią), tai toks kelias, suderinus su Susisiekimo ministerija, įrašomas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir perduodamas Susisiekimo ministerijos įsteigtai valstybės įmonei ar jos įgaliotai Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 2 d.). Nors Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T2-194 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1194 Perkėlos gatvė, priklausiusi Klaipėdos miesto savivaldybei, buvo perduota valstybės nuosavybėn, patikėjimo teise – valstybinei įmonei „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, tačiau ji į valstybinės reikšmės kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757, nebuvo įtrauka. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose nenurodyta, kad Perkėlos gatvės perdavimo valstybės nuosavybėn teisinis pagrindas yra jo, kaip kelio, statuso pasikeitimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N6-1313/2006 (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., p. 67-75) yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teisinis reglamentavimas dėl Perkėlos gatvės teisinio statuso neaiškus, t. y. negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis yra valstybinės reikšmės, kas turi teisinę reikšmę galutiniam rezultatui šioje byloje, o visos abejonės, kilusios sprendžiant teisinės atsakomybės taikymo klausimą, privalo būti traktuojamos A. G. naudai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nesant A. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d.), yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo pagrindų nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.