Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovei L. K., ieškovės atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui D. K., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė savo ieškinį (1–5 b. l.) palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo D. K. 2000-08-26 Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, palikti pavardes: ieškovei – K., atsakovui – K.; padalinti sutuoktinių santuokoje įgytą turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą D. K. ir L. K. vardu, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisti 30000,00 Lt piniginę kompensaciją už jam tekusią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; 4612,72 Lt skolą AB SEB bankui, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1147-457/2008, pripažinti atsakovo asmenine prievole; priteisti iš atsakovo 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2000 m. Iš pradžių apie 2-3 metus gyveno normalų santuokinį gyvenimą. Po to, atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, negrįžti namo, prieš ją vartoti fizinį ir psichologinį smurtą. Maždaug prieš keturis su puse metų ji išsikraustė iš bendro buto. Prieš jai išsikraustant, atsakovas tik 2-3 dienas per mėnesį būdavo blaivus, namo grįždavo po 3-4 parų. Atsakovas dažnai naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. Kad neliktų smurto žymių, ją pakeldavo už drabužių ir mesdavo į sieną. 2007 m. sausį atsakovas grįžo išgėręs, smogė kumščiu jai į veidą. Ji važiavo pas ekspertus. Į policiją kreipėsi, kai atsakovas išdaužė automobilio stiklus. Ji yra kelis kartus kvietusi policiją į namus dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas yra išdaužęs balkono stiklus ir su šuke jai grasino. Atsakovas porą kartų vyko gydytis nuo alkoholizmo. Po pirmo gydymosi negėrė apie pusę metų, po to, vėl pradėjo gerti. Pora dienų iki jos išsikraustymo atsakovas grįžęs naktį grasino jai beisbolo lazda sulaužyti kojas, sužaloti veidą. Ji turėjo pagrindo tikėti, kad atsakovas gali taip padaryti, todėl išsikraustė. Prašo iš atsakovo priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos, nes fizinis ir psichologinis smurtas prieš ją tęsėsi apie 5 metus. Prieš kelis mėnesius dėl bylos teko telefonu kalbėti su atsakovu, kuris skambindavo neblaivus. Jei ji nesutikdavo su atsakovo sąlygomis, pastarasis grasino grįžti ir susidoroti. Susitaikymo galimybių nėra. Santuokos metu įgijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto būklė gera, suremontuotas: pakeistos grindys, ištapetuotos ir iškaltos lentelėmis sienos, išdažytos lubos, įdėti plastikiniai langai ir šarvuotos durys. Bute yra baldai (virtuvės, svetainės, miegamojo komplektai, rašomasis stalas), buitinė technika (dujinė viryklė, skalbimo mašina, gartraukis, šaldytuvas, televizorius), įgyti santuokos metu. Prašo butą su visu apstatymu palikti atsakovui, o jai priteisti 30000,00 Lt kompensaciją, nes atsakovas nenori piniginės kompensacijos, nori buto. Buto su visišku apstatymu 60000,00 Lt vertė yra reali, nes domėjosi panašių butų pardavimo kainomis, VĮ „Registrų centras“ įvertinimu. Jos žiniomis atsakovas butą nuomoja. Ji nuomos pinigų negauna. Atsakovas ėmė kreditą pirkti automobiliui „Mercedes Benz“, kurį po pusės metų sudaužė. Ji automobilio nevairavo. Ji nebuvo sandorio šalis, kai atsakovas ėmė paskolą, tik buvo informuota apie paskolą ir pasirašė. Atsakovas tarėsi su ja dėl paskolos automobiliui, ji sutiko. Kur ir kada pasirašė sutartį, nepamena. Butą įsigijo 2004 m. liepos mėn. Santykiai su atsakovu jau buvo pašliję. Atsakovo iniciatyva buvo įsigyti butą. Už butą mokėjo 12000,00 Lt, buvo paimta 20000,00 Lt vartojimo paskola, 8000,00 Lt panaudojo remontui. Į butą įsikėlė 2004 m. gruodžio mėn. Jos mama savo vardu lizingu buvo paėmusi medžiagas vonios kambario remontui ir dujinę viryklę. Už virtuvės baldus, langų apdailą taip pat mokėjo jos motina. Atsakovo tėvas su kaimynu sudėjo parketą, kalė lentelėmis sienas. Nežino, ar atsakovas mokėjo pastariesiems už darbą pinigus. Paskolą mokėjo atsakovas, bet jai iš savo darbo užmokesčio nieko neduodavo ir neprisidėdavo prie bendro ūkio išlaikymo. Už paskolą reikėjo mokėti apie 400,00 Lt per mėnesį. Atsakovas sakydavo, kad gaudavo apie 1200,00 Lt atlyginimo, ji dirbo už minimumą. Paskutinį kartą buvo bute prieš 2 metus, būklė gera. Santuokoje vaikų nesusilaukė.

Liudytoja V. M. parodė, kad ieškovė yra jos dukra. Iš pradžių apie dvejus metus dukra su atsakovu gyveno neblogai. Po to, prasidėjo nesutarimai, dukra ne kartą buvo sumušta. Buvo mėlyna akis, pati vežė ieškovę į Šiaulius pas ekspertus. Ieškovė buvo pas ją persikrausčiusi gyventi, po to, atsakovas atsiprašė ir išsivežė. Ir iš dukros, ir iš kaimynų girdėjo apie neramumus dukros šeimoje. Yra mačiusi mėlynas dukros kojas. Dukra sakė, kad atsakovas sumušė. Iš kaimynų girdėjo, kad atsakovas rėkia, triukšmauja, tranko į sienas. Dukrą sutuoktinis mėtė kaip kamuolį į sieną. Atsakovas kartais pripažindavo savo netinkamą elgesį, motyvuodavo nervais, alkoholio vartojimu. Atsakovas bandė gydytis, ji vežė pastarąjį į Klaipėdą, du kartus mokėjo už atsakovo gydymą. Po pirmo gydymo pusę metų atsakovas negėrė, tačiau antras kartas jokių rezultatų nedavė. Dukra su atsakovu kartu negyvena daugiau kaip ketverius metus. Atsakovas gyvena Anglijoje. Dukra su atsakovu pirko butą, buvo pasiėmę paskolą. Ji samdė žmogų langų apdailai, pirko statybines medžiagas voniai, dušo kabiną, buitinę techniką, mokėjo pati lizingu. Virtuvės baldų komplektą pirko iš K. T. įmonės. Ji nereikalavo atlyginti išlaidų. Dabar bute gyvena gydytojas, kuriam nuomojamas butas. Dukra iš buto nuomos pinigų negauna. Su atsakovo tėvais paskutiniu metu nebendrauja. Įrengiant butą, atsakovo tėvas padėjo darbu: grindis klojo laminatu, tinkavo, dažė, ar prisidėjo pinigais, nežino. Tik prasidėjus bylai sužinojo, kad atsakovas turi paėmęs paskolą AB SEB banke. Su ja atsakovas bendraudavo gražiai. Kai dukra kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, ji su atsakovu nebendravo. Bute apie ketverius metus nėra buvusi. Mano, kad buto vertė apie 60000,00 Lt pagal skelbimus laikraštyje, internete. Dukra su atsakovu gyveno kiekvienas iš savo pinigų. Atsakovas mokėjo paskolą, o dukra mokėjo buto išlaikymo mokesčius, abiem pirko maistą. Kartais ji pridėdavo, jei trūkdavo pinigų mokesčiams, ypač žiemos sezonu.

Atsakovas D. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (73 b. l.), procesiniai dokumentai jam įteikti (29 b. l.). Gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kad sutinka nutraukti santuoką su ieškove. Nurodo, kad butas, kuris yra registruotas jo ir ieškovės vardu, buvo įgytas už jo asmenines lėšas, buto remontas buvo darytas iš jo ir jo tėvo J. K. lėšų. Sutinka ieškovei sumokėti 15000,00 Lt piniginę kompensaciją (45 b. l.) Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi gyvena užsienyje, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės paaiškinimais, liudytojos parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais –santuokos liudijimu (6 b. l.), duomenimis iš VĮ Registrų centro (14–17 b. l.), turto arešto aktu Nr. 0509001409 (18 b. l.), antstolės padėjėjos 2012-07-18 raštu Nr. 0071/09/00174 (20 b. l.), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus 2007-01-31 specialisto išvada Nr. G 224/07(04) (21–22 b. l.), nuotraukomis (23, 44 b. l.), Joniškio rajono policijos komisariato 2007-01-31 raštu Nr. 62-S-1075 (24 b. l.), nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (25–26 b. l.), 2005-10-10 vartojimo kredito sutartimi Nr. 0650518054532-14 (33-36 b. l.), nekilnojamojo turto vertės išrašais (61–62 b. l.), nustatyta, kad 2000-08-26 Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje D. ir L. K. sudarė santuoką. Iš ieškovės, liudytojos nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2008 m., nes ieškovė buvo priversta palikti atsakovą dėl jo žiauraus elgesio, kuris pasireiškė fiziniu ir psichologiniu smurtu, ieškovės atžvilgiu. Atsakovo žiaurų elgesį ieškovės atžvilgiu patvirtina byloje esančios nuotraukos, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus 2007-01-31 specialisto išvada Nr. G 224/07(04), kurioje nurodyta, kad ieškovei poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame žaste padarytos kietais bukais daiktais bei 2007-01-31 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, kad smurtą ieškovės atžvilgiu panaudojo atsakovas. Atsakovas nevykdė savo pareigos moraliai ir materialiai pagal išgales remti savo sutuoktinę, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tuo iš esmės atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str. 1 d. Atsakovas ne puoselėjo, bet ardė, sudarant santuoką ir vėliau sukurtus šeiminius santykius, ne stiprino, bet griovė bendro gyvenimo pagrindą ir taip iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, todėl konstatuotina, kad santuoka faktiškai iširo dėl jo kaltės. CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma iširusia dėl to sutuoktinio kaltės, kuris žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas, o santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos, kaip tai nustatyta CK 3.66 str. 1 d.

Gyvenant santuokoje šalys bendrų vaikų nesusilaukė. Išlaikymo ieškovė iš atsakovo neprašo, todėl toks reikalavimas nesprendžiamas. Nutraukus santuoką, ieškovei paliktina santuokos metu turėta K. pavardė.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimas (CK 3.116 str.). Nustatyta, kad šalims pagal 2004-07-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4116, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas D. K. ir L. K. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė yra 58500,00 Lt, o mokestinė vertė – 60000,00 Lt (15–17, 61–62 b. l.). Atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl santuokoje įgyto buto padalinimo, santuokoje įgytas butas dalintinas ieškovės pasiūlytu būdu. Todėl butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas D. K. ir L. K. vardu, asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina 30000,00 Lt piniginė kompensacija už jam tekusią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Toks santuokos metu įgyto turto padalijimo būdas yra priimtiniausias, nes buto padalinimas natūra yra neįmanomas dėl atsakovo žiauraus elgesio ieškovės atžvilgiu. Byloje kyla ginčas dėl buto priklausomybės ir piniginės kompensacijos dydžio. Atsakovas pateikė teismui elektroniniu paštu paaiškinimą, kad butas įgytas už jo asmenines lėšas. Bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Šią prezumpciją privalo nuginčyti atsakovas, tačiau jis jokių įrodymų byloje nepateikė. Butas viešajame registre registruotas abiejų sutuoktinių vardu. Ieškovė turto vertę nurodė pagal VĮ Registrų centro duomenis, taip pat pateikė išrašus. Atsakovas dokumentais patvirtintos buto rinkos vertės nenuginčijo, turto vertintojo akto nepateikė. Butas yra trijų kambarių, Joniškio miesto centre, suremontuotas, apstatytas, nėra duomenų, kad buto būklė pablogėjusi, todėl ieškovės nurodyta 60000,00 Lt buto vertė yra pagrįsta ir protinga. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl 30000,00 Lt piniginė kompensacija ieškovei yra teisinga.

CK 3.109 str. 3 d. numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskola ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nustatyta, kad 2005-10-10 tretysis asmuo AB SEB bankas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0650518054532-14, kuria remiantis atsakovui buvo suteiktas 8000,00 Lt kreditas baldų pirkimui, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2010-10-09. Iš sutarties matyti, kad kredito gavėjo D. K. sutuoktinė L. K. parašu patvirtino, kad susipažino su sutarties sąlygomis prieš kredito gavėjui pasirašant sutartį ir jas suprato; yra veiksni, visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos individualiai ir jai paaiškintos prieš pasirašant sutartį; sutinka su visomis sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią (33–36 b. l.). Ieškovė, duodama teismui paaiškinimus, patvirtino, kad atsakovas tarėsi su ja dėl kredito ėmimo, ji sutiko, buvo informuota apie kreditą ir pasirašė. Ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad atsakovas ėmė kreditą ne baldams, o automobiliui pirkti, kuriuo ji nesinaudojo. Tikėtina, kad kreditas buvo panaudotas šeimos reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kredito sąlygos nekeistinos, šalys lieka solidariai atsakingos įgytam kreditoriui AB SEB bankui. Nustatyta, kad atsakovui nevykdant sutarties sąlygų, vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Antstolės V. Š. kontoroje yra vykdomas vykdomasis dokumentas Joniškio rajono apylinkės teismo 2008-12-22 įsakymas Nr. L2-1147-457/2008 dėl 4612,72 Lt skolos AB SEB banko naudai. Todėl 4612,72 Lt skolą trečiajam asmeniui AB SEB bankui turėtų grąžinti solidariai abi šalys.

CK 3.70 str. 2 d. numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymais matyti, kad egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo D. K.. Ieškovė santuokos metu dėl atsakovo kaltės patyrė skausmingus dvasinius išgyvenimus. Dėl žiauraus atsakovo elgesio ji buvo priversta išsikraustyti iš savo namų. Kadangi ieškovė nuolat patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko ieškovė nuolat gyveno baimėje, įtampoje, patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinį skausmą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 5000,00 Lt neturtinė žala.

Teismas patenkino 75 proc. ieškovės reikštų reikalavimų, todėl atitinkamai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1193,00 Lt žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto 2012-10-22 įmokos mokėjimo kvitu (7 b. l.) ir 1500,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (74–76 b. l.) (CPK 93 str. 1 d.). Proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 21,27 Lt išlaidos procesiniams dokumentams įteikti (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2000 m. rugpjūčio 26 d. Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 57, tarp D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K. (iki santuokos B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo D. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalių santuokos metu turėtas pavardes: ieškovei – K., atsakovui – K.

- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą D. K. ir L. K. vardu, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

- ieškovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 30000,00 Lt (trisdešimties tūkstančių litų 00 ct) piniginę kompensaciją už jam tekusią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

4612,72 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų dvylikos litų 72 ct) skolą AB SEB bankui, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1147-457/2008, pripažinti atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), solidaria prievole.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1193,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 21,27 Lt (dvidešimt vieną litą 27 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.