Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-46-ANR_N-9-2023, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220936456 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugsėjo 15 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas A. V. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-46-ANR_N-9-2023 (toliau – Nutarimas), kuriuo G. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje bei paskyrė jam nuobaudą – įspėjimą. Nutarime nurodyta, 2023 m. rugsėjo 4 d. G. K. Ruklos miestelyje, Laumės g., bendro naudojimo vietoje, pasodino želdinius (gėles), nesuderinęs su seniūnija. Tuo pažeidė Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1TS-337 „Dėl Jonavos r. savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklių patvirtinimo“ 6.13 p. reikalavimus. Nutarimas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant.

Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Ruklos seniūnijos seniūnės V. A. K. 2023 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija informuojama, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. Ruklos miestelyje, ties Laumės g. esančių kryžiumi, ant šlaito t. y., bendro naudojimo teritorijoje, buvo pasodintos gėlės (chrizantemos). Minėtas gėles savavališkai ir be suderinimo pasodino Ruklos miestelio gyventojas G. K., ir tai jis daro ne pirmą kartą. 2023 m. gegužės 21 d. G. K. su žmona B. K. buvo pastebėti toje pačioje vietoje sodinantys gėles (serenčius). Minėtus augalus šeima susodino nesuderinusi nei su Jonavos rajono savivaldybės administracijos Statybos, remonto it architektūros skyriumi, nei su seniūnija, dėl ko pastaroji raštu kreipėsi į G. ir B. K. dėl gėlių iškasimo. K. gėlių (serenčių) neiškasė, bet priešingai – rugsėjo mėnesį toje pačioje vietoje prisodino naujų augalų. G. K. jau ne pirmą kartą savavališkai sodina augalus bendro naudojimo teritorijoje, už kurios priežiūrą atsakinga seniūnija.

Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Ruklos seniūnijos seniūnės V. A. K. 2023 m. gegužės 23 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. K. ir B. K. buvo pateikta informacija, jog 2023 m. gegužės 21 d. buvo abu pastebėti sodinantys gėles (serenčius) ties Laumės g. Ruklos miestelyje esančiu kryžiumi t. y., bendro naudojimo teritorijoje, už kurios priežiūrą atsakinga seniūnija. Tokiu savo elgesiu pažeidė Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valdymo taisyklių, patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-337, 6.13 punkto nuostatas. Nurodė, jog gėlės susodintos nesuderinus nei vietos, nei želdinių schemos, prašo gavus šį raštą, per dvi kalendorines dienas išsikasti prie kryžiaus pasodintus minėtus augalus.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog palei kryžių, ant šlaito susodintos gėlės.

Pareiškėjas G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais. Papildo, kad tame plote gėlės sodinamos treti metai ir tai daro jis, kaip miestelio gyventojas. Apie tai, kad sodins gėles kalbėjo su kapelionu A. V., jis neprieštaravo. Nurodo, jog nežinojo, kad dėl gėlių sodinimo reikia derinti su seniūnija. Apie tai, kad reikia derinti su seniūnija sužinojo iš seniūnės 2023 m. gegužės mėnesį, kai ji atsiuntė raštą išrauti gėles. 2022 m. seniūnė matė gėles ir nieko nesakė apie daromą pažeidimą, nors žinojo, kad jis šlaite pasodino gėles. Mano, kad sodindamas gėles puošė miestelį, savo veiksmuose tyčios ar piktybiškumo nemato, suprato, jog žemė nėra privati valda.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą – Jonavos rajono savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas A. V. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimo nekeisti. Papildomai nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. paskirtas įspėjimas už tai, kad pasodino gėles, pažeidė 2011 m. spalio 27 d. sprendimo 6.13 punktą. Vyr. architektas nurodė, kad yra tikimybė, kad gėles nuplaus lietus. Mano, kad žiniasklaidos įsikišimas turėjo daug įtakos. Seniūnė skųstis pradėjo 2023 m. Pažeidėjo tyčia pasireiškė tuo, kad pareiškėjas buvo įspėtas dėl kreipimosi į seniūniją dėl gėlių sodinimo ar šalinimo, bet nieko nedarė.

Skundas tenkintinas. Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas A. V. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-46-ANR_N-9-2023, kuriuo G. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje bei paskyrė jam nuobaudą – įspėjimą. Nutarime nurodyta, 2023 m. rugsėjo 4 d. G. K. Ruklos miestelyje, Laumės g., bendro naudojimo vietoje, pasodino želdinius (gėles), nesuderinęs su seniūnija. Tuo pažeidė Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1TS-337 „Dėl Jonavos r. savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklių patvirtinimo“ 6.13 p. reikalavimus.

Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas visų pirmą ginčija tai, kad jis buvo nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį. Atkreipė dėmesį, kad gėlės toje vietoje buvo sodinamos nebe pirmus metus. Gėles sodino suderinęs su parapijos klebonu A. V.. Be to, pagrindinis teisės aktas, kuriame apibrėžiama kas yra želdiniai yra Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymas, kuriame aiškiai nurodyta, kad „Želdiniai – ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos“. Taip pat įstatyme apibrėžta, kad: Krūmas – augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusiais, beveik nuo pat žemės besišakojančiais stiebais; Liana – sumedėjęs augalas vijokliniais stiebais; Medis – sumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja. Gėlės šiai dienai nėra priskiriamos nei prie medžių, nei prie krūmų, nei prie lianų. Pagal mokslinius apibrėžimus, gėlė yra žolinis augalas, kuris nepriklauso Įstatyme nurodytai želdinių grupei. Pagal Jonavos rajono savivaldybės želdinių ir želdinių apsaugos taisykles, patvirtintas 2023 m. gegužės 18 d. Nr. 1TS-91, 28 p. kuriame nurodyta, kad „Želdiniai Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose sodinami vadovaujantis projektavimo dokumentais, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, želdinių inventorizacijos duomenimis ir atsižvelgiant į Savivaldybės tvarkomų objektų prioritetus. Projektai derinami su Savivaldybės Vyriausiuoju architektu“. Ir šių taisyklių minėtas punktas prieštarauja taisyklių 6.13 punktui, kuriame nurodyta, kad draudžiama sodinti nesuderinus su seniūnija. Pastebėtina, kad abejos taisyklės reglamentuoja želdinių, o ne žolinių augalų sodinimą.

ANK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą ir užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pažymėtina, kad padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti ANK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 366 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nukreipia į kitus teisės aktus, todėl šiuo atveju remiamasi Jonavos rajono savivaldybės priimtai ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Jonavos rajono savivaldybės teritorijų priežiūros ir valymo taisyklių (Nr. 1TS-337) 6.13 punkte nurodyta, kad bendro naudojimo teritorijose draudžiama sodinti medžius ir kitus želdinius, nesuderinus su seniūnija. Taisyklių 1 punkte apibrėžiama, kad bendro naudojimo teritorijose esamų gatvių, kelių, šaligatvių, įrengtų pėsčiųjų takų, laiptų, kiemų, tiltų, aikščių, upių krantinių bei pakrančių, bendrosios paskirties parkų ir skverų, miško parkų, kapinių, paplūdimių, turgaviečių, automobilių stovėjimo aikštelių ir viešųjų tualetų, nenaudojamų sklypų priežiūrą ir tvarką seniūnijose organizuoja ir prižiūri seniūnai.

Teismas nesutinka su Institucijos vertinimu, jog nagrinėjamu atveju Taisyklėse naudojama sąvoka želdiniai apima ir gėles, bei reikia remtis Taisyklių rengimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo redakcijoje (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) sąvoka “želdiniai” reiškia, kad tai yra “žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai” (2 straipsnio 23 punktas). “Žolinis augalas - augalas, kurio antžeminės dalys nesumedėjusios ir žiemą paprastai nunyksta“ (2 straipsnio 35 punktas). Teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, jog minimas nusižengimas yra padarytas 2023 m. rugsėjo 4 d., reikia remtis nusižengimo padarymo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu t. y. suvestine redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo redakciją „Želdiniai – ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos“. Taip pat įstatyme apibrėžta, kad: Krūmas – augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusiais, beveik nuo pat žemės besišakojančiais stiebais; Liana – sumedėjęs augalas vijokliniais stiebais; Medis – sumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja. Gėlės šiai dienai nėra priskiriamos nei prie medžių, nei prie krūmų, nei prie lianų. Todėl sutiktina su pareiškėjo argumentais jog, gėlė yra žolinis augalas, kuris nepriklauso Įstatyme nurodytai želdinių grupei. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas galioja visos Lietuvos teritorijoje, bei kiekvienai savivaldybei, todėl jo pakeitimai lygiagrečiai koreguoja ir savivaldybių priimtus poįstatyminius aktus. Minimas Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas nuo 2011 m. keistas 8 kartus, kai tuo tarpu Jonavos rajono savivaldybės priimtas įstatymas (Nr. 1TS-337) nuo 2011 m. spalio 27 d. iki šios dienos nėra keistas, todėl remtis gretutiniais įstatymais kurių redakcijos nebegalioja neatitinka teisės principų.

Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad G. K. veiksmuose nėra ANK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėties požymių, todėl yra pagrindas panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. SAVAD-46-ANR_N-9-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo G. K. atžvilgiu nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimis, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. SAVAD-46-ANR_N-9-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo G. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.