- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- A2-1586-173/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Raimondas Buzelis, Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- Skaistės Kalinaitės
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Skaistės Kalinaitės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-21827-54/2010 pagal Olgos Kalininos ir Pavelo Kalinino pareiškimą dėl faktų (taikos sutarties dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui) tvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
tenkindamas O.Kalininos ir P.Kalinino pareiškimą, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, patvirtino taikos sutartį dėl jų nepilnamečio sūnaus Artur Kalinino išlaikymo, tėvui kas mėnesį sumokant vaiko motinai (piniginių lėšų tvarkytojai) po 400 Lt periodinėmis išmokomis. Dėl proceso atnaujinimo šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu kreipėsi P.Kalinino pilnametė dukra Skaistė Kalinaitė. Prašyme nurodė, jog patvirtinta taikos sutartis pažeidžia vaikų lygybės principą (CK 3.198 str.). Be to, paduodant pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, P.Kalininas neinformavo teismo nei apie tai, kad jis yra pilnametės dukters S.Kalinaitės skolininkas (nėra įvykdęs priteisto išlaikymo įsiskolinimo) nei, kad teisme yra priimtas jos ieškinys P.Kalininui dėl išlaikymo priteisimo CK 3.194 straipsnyje numatytu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-21827-54/2010. Teismas laikė, jog sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą nepilnamečiui ar pilnamečiui vaikui, kiekvienu atveju įvertinama konkretūs vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Dėl to, teismas sprendė, jog S.Kalinaitės interesai patvirtinus P. ir O. Kalininų taikos sutartį dėl išlaikymo jų sūnui Artur Kalininui, negalėjo būti pažeisti, bei negalėjo turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, jog spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog P.Kalininas yra apeliantės skolininkas (jis nėra įvykdęs Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1355-192/2010). Taikos sutartis, kuri buvo pateikta tvirtinti teismui 2010 m. rugsėjo 13 d., ne tik neatitiko procesinės teisės normų (kadangi buvo patvirtinta nesant ginčo), bet ir atitinka visus apsimestinio sandorio požymius (suinteresuotų asmenų tikslas buvo ne išspręsti vaiko išlaikymo klausimą, bet apsunkinti įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo vykdymą ir būsimo (galimai palankaus pareiškėjai) teismo sprendimo, kuris būtų priimtas, išnagrinėjus kitą apeliantės ieškinį tėvui dėl išlaikymo pritesimo, vykdymą). Tvirtindamas sutartį dėl išlaikymo priteisimo, apylinkės teismas privalėjo įvertinti visų išlaikymo teismine tvarka reikalaujančių vaikų poreikius ir išlaikymo skyrimo sąlygas bei aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo P.Kalininas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, jog proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius. Šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių. Gi pareiškėja teisinių argumentų, leidžiančių protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumu, nenurodė. Argumentas, jog teismo patvirtinta taikos sutartis turi apsimestinio sandorio požymių taip pat nepagrįstas, nes tėvo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką yra neginčytina.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių bylos aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nutarčiai) peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas yra išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik byloje dalyvaujančių asmenų teises, bet ir viešąjį interesą. Nors šie argumentai revizuojamoje nutartyje nebuvo akcentuojami, tačiau kolegijos nuomone, neatnaujinęs proceso pirmosios instancijos teismas aptariamą klausimą iš esmės išsprendė teisingai.
Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Kolegija sprendžia, jog šių sąlygų prašymas atnaujinti procesą neatitiko, nes teismo patvirtina taikos sutartis dėl išlaikymo priteisimo vienam iš suinteresuoto asmens vaikų skirtingose šeimose, šiuo konkrečiu atveju, nepanaikins išlaikymo pareigos abiejų vaikų atžvilgiu. Kaip minėta, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, patvirtino taikos sutartį dėl nepilnamečio sūnaus Artur Kalinino išlaikymo, tėvui kas mėnesį sumokant vaiko motinai po 400 Lt periodinėmis išmokomis. Revizuoti pastarosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (išlaikymo dydžio, jo būtinybės ir pan.) apeliacinės instancijos teismas negali, tačiau įvertinus vien tik teismo patvirtinta taikos sutartimi jos šalių sutartą ir atitinkantį protingumo reikalavimus nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydį (400 Lt per mėnesį), kolegija sprendžia, jog proceso atnaujinimas taikos sutartimi sukurtų pareiškėjos teisių nepakeis, o jų apimtį ateityje netgi galėtų sumažinti. Įvertinus tai, kolegija sprendžia, jog revizuojama nutartimi atmestas prašymas atnaujinti procesą yra savitikslis ir negalintis objektyviai įtakoti neįtraukto į bylą asmens teisių.
Atskirojo skundo argumentai dėl taikos sutartį sudariusių asmenų interesų ir jos patvirtinimo sąlygų taip pat nepagrįsti. CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti ne tik jau kilusį teisminį ginčą, bet ir užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje bei modifikuoti teismo sprendimo vykdymo ar kitus ginčitinus klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-814/2008). Reikalavimai dėl išlaikymo vykdomo procese yra tos pačios eilės, todėl jų priverstinis vykdymas apeliantės teisių apimties ar vaikų lygybės principo, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju taip pat nepažeistų. Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.