- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 2-69-474/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01200-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Ieškovas
- S. Š., L. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Advokatai
- Marius Navickas, Marija Ulbienė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. Š. ir L. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl bendraturčio atsisakymo patikslinti bei įregistruoti kadastro duomenis nekilnojamojo turto registre ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovų atstovė savo procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodo, kad ieškovai S. Š., L. R. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikė prašymą pakeisti (atstatyti) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo daikto – daržinės 3IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I gr. nesudėtingas“) esančios, (duomenys neskelbtini), kadangi šis statinys, remiantis 2014-04-22 kadastro duomenų byla, 2014-05-19 buvo nepagrįstai bei neteisėtai išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų pagal vienasmenį atsakovo V. R., kaip statinio bendraturčio, prašymą. Minėtoje kadastro duomenų byloje buvo fiksuojama, kad daržinė yra sunaikinta. 2015-07-28 buvo sudarytas matininko A. A. Klaidų atitaisymo aktas, kuriame nustatyta, kad yra išlikę dalis pastato - daržinės pamatų, todėl pastatas yra tik fiziškai pažeistas. Atsakovas V. R. atsisako raštu duoti sutikimą ir nurodo, kad dalies pamatų aptikimas nereiškia, kad pastatas – daržinė yra tik pažeistas, o ne žuvęs. Nesant visų bendraturčių rašytinio sutikimo, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisako pakeisti, atstatyti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre. Prašo leisti be atsakovo V. R., kaip vieno iš bendraturčių, prašymo ir sutikimo patikslinti ir įregistruoti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre statinio – daržinės 3IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I gr. nesudėtingas“) esančio, (duomenys neskelbtini), pagal matininko A. A. sudarytą Klaidų atitaisymo aktą 2015-07-28 data, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi, daržinė 2001-06-13 visiškai sudegė, todėl 2014-05-29 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu, pagal atsakovo 2014-05-19 prašymą, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Iki 2014-05-29 daržinė Nekilnojamojo turto registre bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo įregistruota atsakovo ir ieškovų vardais, tačiau išregistravus daržinę, kartu buvo išregistruotos ir bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisė į šį objektą. Apie nekilnojamojo objekto ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo faktą ieškovai informuoti Klaipėdos filialo 2014-06-05 raštu Nr. (4.4.2.)KLS-674. Šis sprendimas Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka apskųstas nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant atsakovo naudai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas sudarė taikos sutartį, kuri 2006-07-12 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta. Šalys taikos sutartimi pasidalino visą palikimo metu tekusį turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą, kurio priklausinys buvo po gaisro likę daržinės pamatai. Daržinės pamatų, kaip nekilnojamojo turto objekto, nuosavybės teisių atsidalinimo klausimas tarp šalių nebuvo sprendžiamas nei sudarant taikos sutartį, nei vėliau. 2014-12-18 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu žemės sklypas, kuriame yra likę daržinės pamatai, buvo priskirtas atsakovui. 2014-05-29 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu, pagal vienasmenį atsakovo 2014-05-19 prašymą, daržinės pamatai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovams norint iš naujo įregistruoti daržinės pamatų kadastro duomenis reikalingas atsakovo sutikimas.
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio, 1 dalies, 2 punktas numato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas nekilnojamasis daiktas - statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio, 2 dalyje pateikiamą statinio apibrėžimą – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgdamas į esamą reglamentavimą, byloje atliktą ekspertizės išvadą bei formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog išlikę sudegusios daržinės pamatai, negali būti laikomi ir pripažįstami nekilnojamojo turto objektu, nepriklausomai nuo to ar jie yra visiškai išnykę, ar tik fiziškai pažeisti, todėl ir kadastro duomenys apie tokius pamatus negali būti patikslinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, išregistravus sudegusios daržinės pamatus iš Nekilnojamojo turto registro, kartu išregistruotos ir bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šį objektą. Teismas pažymi, kad teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daržinės pamatai negali būti nekilnojamojo turto registro objektu, o kadangi nėra objekto, tai neįmanoma įregistruoti ir nuosavybės teisių į jį. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Apie nekilnojamojo objekto ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo faktą ieškovai buvo informuoti, tačiau priimto sprendimo Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka neskundė. Kadangi, prašomas leidimas pakeisti ir įregistruoti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre negali sukurti atitinkamų teisinių pasekmių, dėl aukščiau teismo išdėstytų aplinkybių, ieškovės ieškinys atmestinas.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu klausimu teismas nesutinka su atsakovo nuomone, kad ieškinio padavimas, gali būti šiuo konkrečiu atveju kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškinio padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galbūt pažeistų teisių gynimo forma bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Atsižvelgiant į tai bauda ieškovei neskirtina.
LR CPK 93 str. ir 98 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antros šalies, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1300 Eur išlaidų už statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 15-40E sudarymą bei už eksperto atvykimą į teismo posėdį – iš viso 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88-99 str., iš ieškovės priteistina 800 Eur ieškovo atstovavimo išlaidų ir 1300 Eur kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. R. naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 268 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo S. Š., 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.