Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Ž. ir atsakovės Z. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5078-827/2009 pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovei Z. I. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras D. T.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

ieškovas M. Ž. prašė pripažinti negaliojančia 2008-05-15 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo - pardavimo sutartį nuo jos sudarymo dienos; įpareigoti atsakovę Z. I. atlaisvinti šį butą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-25 Vilniaus r. 6 notarų biure buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovė Z. I. nupirko ½ minėto buto su rūsiu dalį. Ieškovas buvo suklaidintas dėl esminės sutarties sąlygos – kainos ir šios sąlygos negalėjo patikrinti iki šiol. Teigė, kad yra neregys, o atsakovė nuo 2002 m. iki 2008-03-13 buvo jo rūpintoja. Ji pasiūlė jai parduoti dalį buto, surado notarą ir pas jį nusivedė ieškovą. Sutartį už ieškovą pasirašė D. J. Notaras D. T. trumpai apibendrino sutarties tekstą, tačiau nepasakė, nei kada ieškovas gaus sutarties kainą, nei kokiu būdu, nei kokia ji yra. Tik vėliau, kai ieškovo brolis G. Ž. perskaitė sutartį, ieškovas sužinojo, jog sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad kainą jis buvo gavęs iki sutarties sudarymo, nors iki šiol nėra gavęs jokio atsiskaitymo už buto dalį. Be to, notaras D. T. kainos sumokėjimo fakto niekaip nepatikrino. Ieškinį grindė CK 1.91 str. kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės. Teigė, kad neteisingai suvokė sandorio esmę, sandorį pasirašė D. J. , kuri gerai pažįsta ieškovę, be to, ieškovas pats galėjo pasirašyti; pagal analogiją taikant CK 5.29 str., sudarant sandorį turėjo dalyvauti du liudytojai.

Apeliaciniu skundu atsakovė Z. I. prašė pašalinti iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo išvadas, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu. Teigė, kad atsiliepime į ieškinį nėra nurodžiusi, esą pinigai už įgytą pusę buto nebuvo sumokėti. Priešingai, dėl ½ buto dalies kainos sumokėjimo tvarkos būtent su ieškovu M. Ž. buvo sutarę dar tada, kai šis butas buvo tik įsigytas. Pats ieškovas sutiko, kad ateityje, atsakovei iš ieškovo perkant butą, bus užskaitytas pradinis įnašas šio buto įsigijimui, atsakovės lėšomis atlikti banko paskolos ir palūkanų periodiniai mokėjimai, mokėjimai už butui teiktas komunalines paslaugas. Kitus 45 000 Lt atsakovė, sutarusi su ieškovu, pasiskolino iš motinos B. M. M. Atsakovė atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad per eilę metų su ieškovu buvo atsiskaityta už įsigyjamą dalį nuosavybės, todėl laikyti atsakovės paaiškinimus nenuosekliais, neteisinga. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovę ir ieškovą siejo ne tik rūpybos, bet ir sugyventinių santykiai, atsakovė daug prisidėjo prie buto apstatymo. Nenorėdamas perleisti atsakovei buto dalies, ieškovas niekada nebūtų sutikęs sudaryti ginčijamo sandorio. Teismo motyvai, kad ginčijamos perleidžiamos buto dalies kaina buvo nustatyta prieš pat sandorio įforminimą, pagrįsti spėliojimais ir prielaidomis. Iš B. M. M. pasiskolinti 45 000 Lt sudaro pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Teismo išvada, kad pinigai už buto dalį nebuvo sumokėti, neteisinga, nes ginčijamą sandorį patvirtino kompetentingas asmuo - notaras. Byloje nėra nustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad patvirtinant ginčo pirkimo - pardavimo sutartį notaras D. T. nebūtų atlikęs kokių nors jam priskirtų pareigų ar netinkamai jas atlikęs, dėl ko būtų pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai. Tvirtinant tokį sandorį, šalys turi teisę kviesti liudytojus, tačiau ieškovas jų kviesti nenorėjo.

Atsiliepimu į atsakovės Z. I. apeliacinį skundą ieškovas M. Ž. prašė atsakovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė neminėjo 45 000 Lt sumokėjimo fakto, teigė, jog per ilgą laiką yra atsiskaičiusi su ieškovu, o teismo posėdyje, priešingai savo pirminiams teiginiams, teigė, jog iki sandorio sudarymo dar nebuvo išsimokėjusi už ½ dalį buto, todėl turėjo sumokėti likusius 45 000 Lt, kuriuos pasiskolino iš savo motinos. Tokie atsakovės paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kadangi sandorio kaina buvo įvertinta 90 500 Lt, o tai yra pusė sumos, kuri buvo nurodyta Registrų centro pažymoje kaip buto rinkos vertė, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ½ buto dalies kaina buvo nustatyta pagal Registrų centro pažymą, rinkos vertę padalinus iš dviejų, o tai reiškia, kad sandorio kaina buvo nustatyta prieš pat sandorio sudarymą. Vadinasi, atsakovė negalėjo apskaičiuoti trūkstamos sumos ir jos sumokėti ieškovui. Ieškovas nėra gavęs 45 000 Lt sumos, atsakovė neturi ir negali turėti jokių šios sumos perdavimą patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo nepagrįstam praturtėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad net liudytoja D. J., neturinti jokių fizinių trūkumų, nesuprato tokių esminių sandorio aplinkybių, kaip sandorio kaina, galima daryti išvadą, kad notaras nesiėmė visų būtinų priemonių įsitikinti, jog ieškovas suprato sandorio sąlygas, neužtikrino ieškovo tikrosios valios išreiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo M. Ž. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti, atsakovės Z. I. apeliacinis skundas tenkintinas.

Buto dalies pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta 2008-05-15 Vilniaus r. 6-ojo notaro biuro notaro D. T., notarinio registro Nr. DT-3132, ieškovas M. Ž. pardavė atsakovei Z. I. ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 54,43 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris perėjo pirkėjai asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje (l. 22-25). Ieškovas M. Ž. yra neregys nuo vaikystės, dėl to sutartį už jį pasirašė D. J. (l. 21).

Butas (duomenys neskelbtini) ieškovo M. Ž. asmeninės nuosavybės teise buvo nupirktas 2001-12-05 (l. 64), jo įsigijimui UAB Sampo banke buvo gautas 58 000 Lt kreditas. Atsakovė Z. I. ieškovo rūpintoja buvo paskirta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-05-14 nutartimi (civ. byla Nr. 2-2255-05/02). Pastarojoje civilinėje byloje, kuri prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-5078-827/09, yra pateikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2002-05-06 išvada dėl rūpybos nustatymo ieškovui ir skyrimo rūpintoja jo sugyventinės Z. I. , taip pat Naujininkų seniūnijos vyresn. inspektoriaus M. K. 2002-05-03 sudarytas Buities tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad M. Ž. gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini) kartu su drauge Z. I. , kuri padėjo jam įsigyti šį butą, persikelti iš bendrabučio; pažįstami nuo mokyklos laikų; pareiškėjas (ieškovas) tvirtino, kad tai jo žmona, tik santuoka neįregistruota (civ. byla Nr. 2-2255-05/02, l. 16, 18). Nors ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu nepripažino, kad šalis ilgą laiką – nuo 2001 m. siejo faktiniai santuokiniai ryšiai, šalys vedė bendrą ūkį, šį faktą patvirtina tiek atsakovės paskyrimo globėja aplinkybės, tiek pačios atsakovės paaiškinimai, liudytojų D. J. , E. I. , B. M. , H. R. parodymai, tiek kiti civilinėje byloje nustatyti faktiniai duomenys. Nuo 2002 m. atsakovė ieškovo bute deklaravo savo gyvenamąją vietą (l. 69). Bute kartu su atsakove apsigyveno jos nepilnamečiai vaikai, bendro gyvenimo metu ieškovas leido naudotis savo banko kortele, atsakovei į sąskaitą pervesdavo pinigus, atsakovė mokėjo kredito įmokas ir už komunalines paslaugas (l. 131-148). Tiek ieškovas, tiek atsakovė dirbo (l. 29, 172). Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes byloje, patvirtinančias, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu šalis siejo faktiniai santuokiniai ryšiai ir buvo vedamas bendras ūkis. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl šalies tikrosios valios sandorio sudarymo metu, galimo suklydimo ar kitos šalies apgaulės.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė jį suklaidino dėl esminės sandorio sąlygos – kainos sumokėjimo, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas esminę sandorio sąlygą – kainos sumokėjimą išaiškino netinkamai, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas suklydo dėl kainos sumokėjimo tvarkos. Tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti. Ieškovas, teigdamas kad atsakovė jį suklaidino, apgavo (CK 1.91 str. 5 d.) dėl esminių sandorio aplinkybių – t.y. veikė sąmoningai, tyčia, turi pastarąją aplinkybę įrodyti, to reikalauja rungtyniškumo principas civiliniame procese (CPK 178 str.). Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino aplinkybes byloje nustatydamas tikrąją ieškovo valią dėl sandorio sudarymo, pagrįstai atsižvelgė į šalių elgesį iki sandorio sudarymo, t.y. kad pas notarą buvo lankytasi du kartus, notaras ieškovo prašymu užsakė VĮ Registrų centro pažymą pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti; iš Gyventojų registro tarnybos buvo gauti duomenys apie šalių deklaruojamą gyvenamąją vietą šiame bute, iš AB Sampo banko buvo gautas sutikimas dėl įkeisto buto dalies pardavimo (l. 63-70). Šie faktiniai duomenys patvirtina ieškovo apsisprendimą – valią – perleisti atsakovei asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį buto.

Šalių bendro ūkio vedimas, kai santuoka nėra įregistruota, laikytinas jungtine veikla, jos metu įgytas turtas laikytinas bendrąja daline nuosavybe (CK 6.971 str. 1 d.). Atsakovė, savo lėšomis ir darbu dalyvaudama bendro ūkio su ieškovu vedime, savo lėšomis prisidėjo tiek prie buto įsigijimo, tiek prie kredito dengimo, tiek prie jo išlaikymo, todėl jos teiginys, kad jai tenkančios buto dalies kainos dalį buvo jau apmokėjusi bendro gyvenimo metu, laikytinas pagrįstu. Ieškovas, neigdamas atsakovės indėlį į bendro šalių ūkio vedimą, prisidėjimą prie turto įsigijimo ir išlaikymo, elgiasi nesąžiningai. Jo paaiškinimai teismui iš esmės skiriasi nuo tų paaiškinimų, kuriuos jis pateikė tiek civilinėje byloje dėl atsakovės paskyrimo rūpintoja, tiek dėl rūpybos atsisakymo, kai šalių santykiai buvo geri. Ieškovas negalėjo nei klysti, nei būti suklaidintas dėl savo paties gyvenimo su atsakove bei bendro ūkio vedimo faktų, įrašas ginčo sutartyje apie kainos sumokėjimą atitinka byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovė savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie turto įsigijimo ir išlaikymo. Be to, atsakovei motina 2008-04-14 paskolino neterminuotai 45 000 Lt, tai patvirtina paskolos sutartis, liudytojomis apklaustų B. M. ir M. S. parodymai (l. 85). Paskolos sutarties šalys šio sandorio neginčija, todėl jo sudarymo faktu teismui neturi būti pagrindo abejoti. Paskolos sutartis įrodo, kad atsakovė turėjo lėšų sumokėti ieškovui ir už tą įgyjamos nuosavybės dalį, kuriai nepakako jos indėlio į bendrą ūkį. Atsižvelgiant į aptartas aukščiau aplinkybes, šalis siejusius artimus santykius, buvusį pasitikėjimą, įrašas sutarties 3.2 p. laikytinas patvirtinančiu atsakovės atsiskaitymo su ieškovu faktą.

Pirmosios instancijos teismas ginčo sutarties 3.1 p. sąlygą, kuria buvo nustatyta parduodamos buto ½ dalies kaina – 90 500 Lt, atitinkanti VĮ Registrų centro įkainojimą, nepagrįstai vertina kaip sudarytą dėl suklydimo. Buto vertė bendro šalių gyvenimo metu žymiai padidėjo dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų augimo, 2001-12-05 jis buvo 58 000 Lt, 2008-05-15 sandorio sudarymo metu VĮ Registrų centras jį vertino 181 000 Lt. Esminę reikšmę ieškovui sandorio sudarymo metu turėjo jo valia perduoti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto ne bet kuriam kitam asmeniui, bet atsakovei, su kuria gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ir dalis asmeninės nuosavybės teisės buvo perduota už atsakovės indėlį į bendrą šalių ūkį. Tokį atsakovės įnašą įvertinti yra sudėtinga, be to, keitėsi nekilnojamojo turto rinkos kainos. Asmens įnašu į bendrą veiklą pripažįstama visa, kuo jis prisideda – pinigai, žinios ir įgūdžiai (CK 6.970 str.). Preziumuojama, kad partnerių (šiuo atveju sugyventinių) įnašai yra lygūs, įnašas įvertinamas pinigais susitarimu (CK 6.970 str.). Kai sandoris buvo sudarytas šiomis konkrečiomis aplinkybėmis, t.y. asmeninės nuosavybės teisė buvo perduota tik tam konkrečiam asmeniui, už jo įnašą į bendrą veiklą per ilgą laiko tarpą – nuo 2001 m. iki 2008 m., parduodamos buto kainos nustatymas susitarimu pagal VĮ Registrų centro įkainojimą negali būti laikomas kurios nors sandorio šalies suklydimu. Pirmosios instancijos teismas, surinkęs visus reikšmingus bylai išnagrinėti įrodymus, jų neįvertino, nenustatė tikrųjų šalis siejusių faktinių santykių, neįvertino šalių sandorio sudarymo metu tikrąją valią nulėmusių aplinkybių, bei netinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius, t.y. netaikė tų materialinės teisės normų, reglamentuojančių partnerių jungtinę veiklą, kurios atitiko faktines aplinkybes. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės taikymo buvo padarytos nepagrįstos išvados apie ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, išdėstytų jos 3.1 p. (apie sandorio kainą) ir 3.2 p. (apie atsiskaitymą), sudarymą esant ieškovo suklydimui. Todėl tenkinamas atsakovės Z. I. apeliacinis skundas ir šalinami iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvai nuo dalies „Nors sandoris patvirtintas notariškai ir sutarties sąlyga dėl kainos sumokėjimo turėtų būti vertinama kaip pakvitavimas, jog ieškovas pinigus gavo, tačiau įvertinus visą bylos medžiagą matyti, jog ši sutarties sąlyga neatitinka tikrovės...“ iki „...Taigi, teismas mano, jog 2008 m. gegužės 15 d. buto dalies pirkimo - pardavimo sutarties 3.1 ir 3.2 sąlygos, numatančios sutarties kainos sumokėjimą, sudarytos dėl suklydimo“ imtinai, kuriais pirmosios instancijos teismas buvo padaręs išvadas, kad šalys nebuvo tinkamai susitarę dėl sandorio kainos ir jos ieškovas nebuvo gavęs (CPK 330 str., 329 str. 1 d., 185 str.).

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad notaro pastangos išsiaiškinti jo valią sandorio sudarymo metu buvo nepakankamos, nebuvo pakviesti liudytojai, nors ieškovas pats sugeba pasirašyti, už jį pasirašė kitas asmuo. Tokie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti. Notariato įstatymo 47 str. 1 d. numato, kad notaras, tvirtindamas testamentus, kai testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitų priežasčių pats negali pasirašyti testamento ir jo prašymu testamentą pasirašo kitas asmuo, turi pakviesti dalyvauti du liudytojus. Kitais atvejais sandoriai tvirtinami liudytojams dalyvaujant tik jei prašo sandorio šalis. Ieškovas nebuvo pareiškęs prašymo, kad sandorio sudarymo metu dalyvautų liudytojai. Ieškovas pripažino, kad jis nesugeba parašyti savo vardo ir pavardės, gali parašyti tik savo parašo ženklus. Prieš sandorio sudarymą ieškovas su atsakove paprašė D. J. dalyvauti sandorio tvirtinime ir už jį pasirašyti, t.y. faktas, kad už ieškovą, turintį regėjimo negalią, sutartyje vardą ir pavardę parašė ir pasirašė kitas asmuo, nekelia abejonių nei dėl ieškovo valios sudaryti sandorį, nei dėl sutarties autentiškumo. Ieškovas yra veiksnus asmuo, nepaisant regėjimo negalios dirbantis, pilnai orientuotas ir adaptuotas socialinėje aplinkoje, savo valia atvyko ir dalyvavo pats betarpiškai sandorį įforminant pas notarą. Notaras perskaitė sandorio tekstą, pasitikslino sutarties sąlygas, šias aplinkybes patvirtino teisme apklaustas tiek notaras (l. 160), tiek liudytoja D. J. (l. 162). Kad ieškovas gerai geba prisitaikyti aplinkoje, patvirtina ir rūpybos atsisakymo faktas. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-03-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1092-391/08 panaikino veiksnaus asmens M. Ž. rūpybą pagal jo paties pateiktą pareiškimą. Šioje civilinėje byloje jis nurodė, kad jo savarankiškumas yra išaugęs, pats nueina į darbo vietą ir iš darbo vietos, vienas į parduotuvę. Tokie duomenys patvirtina, kad ieškovas geba savarankiškai priimti sprendimus, prieš savo valią nei pas notarą būtų vykęs, nei sandorį sudarinėjęs.

Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų ieškovo M. Ž. apeliaciniam skundui tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo rezoliucinę dalį palieka nepakeistą. Tenkinant atsakovės Z. I. apeliacinį skundą, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinami motyvai, kuriais buvo grindžiama išvada, kad šalys nebuvo tinkamai susitarę dėl sandorio kainos ir jos ieškovas nebuvo gavęs.

Tenkinant atsakovės apeliacinį skundą, jai iš ieškovo priteistina 2 000 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.). Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti. Pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus:

„Nors sandoris patvirtintas notariškai ir sutarties sąlyga dėl kainos sumokėjimo turėtų būti vertinama kaip pakvitavimas, jog ieškovas pinigus gavo, tačiau įvertinus visą bylos medžiagą matyti, jog ši sutarties sąlyga neatitinka tikrovės. Ieškovas teigia, kad pinigai už parduotą buto dalį, t. y. 90 500 Lt, iki sandorio sudarymo ir patvirtinimo notariškai jam sumokėti nebuvo ir šiuo metu nėra sumokėti. Atsakovė tuo tarpu teigia, kad ji atsiskaitė su ieškovu ir 90 500 Lt sumokėjo, tačiau su ieškovu atsiskaitė ne sumokėdama visą sumą, o per ilgą gyvenimo kartu laiką dalį sumos atidavė mokėdama už ieškovą įmokas už grąžinamą paskolą ir už komunalines paslaugas, o kitą dalį sumos – 45 000 Lt sumokėdama grynais pinigais, kuriuos pasiskolino iš savo motinos. Taigi, atsakovė iš esmės pripažįsta, kad už nupirktą butą ieškovui sumokėjo ne visus, o tik dalį pinigų, t. y. 45 000 Lt. Pažymėtina, jog atsakovės paaiškinimai šioje dalyje nėra nuoseklūs, kadangi atsiliepime į ieškinį ji aiškiai nurodė, jog pinigai už įgytą pusę buto nebuvo sumokėti, nes atsakovė per eilę bendro gyvenimo metų su ieškovu buvo atsiskaičiusi už pusę nuosavybės, todėl abu nusprendė įforminti sandorį (b.l. 52-56). Tik parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė teismui paskolos sutarties kopiją, kuria atsakovei jos motina B. M. M. paskolino 45 000 Lt, kuriuos atsakovė 2008 m. balandžio mėn. grynais perdavė ieškovui kaip mokėjimą už buto kainą (b.l. 85, 87-90). Liudytoja apklausta B.M. M. patvirtino, jog skolino dukrai (atsakovei) 45 000 Lt dalies buto pirkimui (b.l. 159). Tačiau šie įrodymai teismo neįtikino. Atsakovės pateiktos į bylą atsiskaitymo knygelės, rodančios, jog ji moka komunalinius mokesčius už butą negali būti laikomos kaip įrodymai, rodantys, jog jis tokiu būtu sumokėjo dalį buto kainos. Atsakovė ir jos du sunūs nuo 2002 metų gyveno ieškovo bute, todėl natūralu, kad atsakovė turėjo mokėti ir už komunalines paslaugas. Be to, iš šių mokėjimo knygeliu nematyti, kokiais pinigais buvo mokėta už komunalines paslaugas – vien tik atsakovės, ar kartu ir ieškovo pinigais. Atsakovės pateikti duomenys iš AB Danske banko, iš kurių matyti, jog ji mokėjo paskolos grąžinimo įmokas į banką taip pat neįrodo, kad atsakovė tokiu būdu sumokėjo dalį ginčijamo sandorio kainos, kadangi atsakovė nuo 2002 m. gegužės iki 2008 m. kovo mėn. buvo ieškovo rūpintoja, todėl natūralu, jog padėdama ieškovui įgyvendinti jo teises jo pavedimu galėjo mokėti paskolos grąžinimo įmokas bankui. Pats faktas, kad įmokas įmokėjo Z. I. savaime nereiškia, jog jos buvo sumokėtos atsakovės, o ne ieškovo lėšomis. Tai, kad atsakovė pasiskolino iš motinos 45 000 Lt ir juos atidavė ieškovui, taip pat netikinama, kadangi ieškovė nepateikė teismui jokio pakvitavimo, kad pinigai iš tikrųjų buvo atiduoti ieškovui. Atsakovės paaiškinimas, kad ji nepaėmė jokio pakvitavimo iš ieškovo dėl to, jog labai pasitikėjo M. Ž. , neįtikinamas, kadangi su motinos, su kuria santykiai labai šilti, atsakovė sudarė rašytinę paskolos sutartį, o pakvitavimo ar kitokio raštelio iš ieškovo, su kuriuo santykiai tuo momentu nebuvo tokie labai geri, ji nepaėmė, nes juo pasitikėjo. Byloje apklausti liudytojai ir atsakovė teigė, jog su ieškovu santykiai nebuvo vienodi, dažnai kildavo barniai, ieškovas nepasitikėjo atsakove ir buvo pavydus. Atsakovė teismo posėdžio metu ne kartą teigė, jog per tiek metu jau suprato, koks žmogus yra ieškovas, kad iš jo galima tikėtis bet ko. Be to, tokiu būdu, kaip nurodė atsakovė sumokant sandorio kainą praktiškai neįmanoma nustatyti, kokia iš tikrųjų yra to buto vertė. Kadangi butas buvo įgytas 2001 metais gruodžio 5 d. už 58 000 Lt. Nuo to laiko nekilnojamojo turto kainos nuolat kito, todėl per eilę metu atsiskaitinėjant už įgyjamą nuosavybę praktiškai neįmanoma nustatyti, kiek pirkėjas turi sumokėti už dalį buto, kadangi buto kaina nuolatos kinta. Teismo posėdžio metu ne kartą buvo klausiama atsakovės, kokiu būdu buvo nustatyta buto dalies kaina, atsakovė negalėjo konkrečiai paaiškinti, kaip buvo nustatyta, jog jos įgyjamos ½ buto dalies kaina yra 90 500 Lt. Atsakovė teigė, kad nuolatos domėjosi butų kainomis ir dėl to žinojo, kiek kainuoja butas. Po to teigė, kad kažkuriuo momentu prieš sandorio įforminimą paskaičiavo kiek yra sumokėjusi ir kiek dar skolinga ir nustatė, jog dar turi sumokėti 45 000 Lt. Tačiau iš byloje esančio Registrų centro pažymos, kuri galioja nuo 2008-05-13 iki 2008-06-11 matyti, jog buto vertė yra 181 000 Lt (b.l. 62), o ginčijama sutartimi perleistos ½ dalies kaina yra 90 500 Lt, todėl akivaizdu, kad perleidžiamos buto dalies kaina buvo nustatyta prieš pat sandorio įforminimą pas notarą 181 000 Lt padalijus iš dviejų. Ši aplinkybė taip pat paneigia, kad kaina buvo nustatyta anksčiau ir kad atsakovė iš mamos pasiskolintus pinigus atidavė ieškovui 2008 m. balandžio mėn., kadangi Registrų centro pažyma buvo užsakyta tik 2008 m. gegužės 8 d. (b.l. 63). Teismui taip pat abejonių kelia pateikta paskolos sutartis, kuria atsakovei liudytoja B. M. M. paskolino 45 000 Lt. Liudytoja parodė, kad sutartį surašė pati, tekstą pati sugalvojo, tačiau liudytojos išsilavinimas yra vidurinis, baigusi prekybos technikumą, dirbusi „Drobėje“ sukėja, tačiau sutarties tektas surašytas gana sudėtingai ir teisiškai teisingai, todėl neįtikinamai atrodo, kad žmogus be teisinio išsilavinimo galėjo pats be niekieno pagalbos surašyti tokį tekstą. Teismo posėdžio metu liudytoja negalėjo atkartoti sutarties teksto, nors kaip teigė, pati jį sugalvojo. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo su ieškovui pinigai už perleidžiamą dalį nuosavybės sumokėti nebuvo.

Konstatavus, jog atsiskaitymo iki sutarties sudarymo nebuvo, reikia nustatyti, ar ieškovas sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktinę sandorio aplinkybę dėl atsiskaitymo už perleidžiamą butą momento. Atsižvelgiant į ieškovo amžių, išsilavinimą, profesiją, fizinę būklę – t. y. jo aklumą, dėl kurio jis negali savarankiškai perskaityti ir suprasti teksto, taip pat asmenines savybes, t. y. tai, kad bendrauti teismo posėdžio metu su juo buvo sunku, reikia dažnai perklausti, tikslinti užduodamus klausimus, darytina išvada, jog ieškovas galėjo suklysti dėl šios sandorio sąlygos ir sudaryti sandorį, klaidingai patvirtindamas, jog kaina už perleidžiamą nuosavybės dalį jam yra sumokėta iki sandorio sudarymo kai iš tikrųjų ši kaina sumokėta nebuvo. Taigi, teismas mano, jog 2008 m. gegužės 15 d. Buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties 3. ir 3.2 sąlygos, numatančios sutarties kainos sumokėjimą, sudarytos dėl suklydimo“.

Likusią Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. Ž. atsakovei Z. I. 2 000 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir į valstybės biudžetą 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.