- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- AN2-310-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01064-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. Š.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto O. Š. (O. Š.) atstovės advokatės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo O. Š. atstovės advokatės R. J. skundas tenkintas iš dalies, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo O. Š. nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, pakeistas ir O. Š. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuotas į ANK 72 straipsnio 2 dalį, paliekant jam skirtą 55 Eur dydžio baudą, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) patarėjos A. P. 2022 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. Š. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis neužtikrino sūnaus K. Š. (K. Š.) teisės bendrauti su motina K. S., t. y. dėl O. Š. veiksmų nebuvo laikomasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties (toliau – Nutartis) 4.2. punkte nustatytos tvarkos, įtvirtinančios, kad tėvas O. Š. ir vaiko motina K. S. „turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, 18.00 – 19.00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iš tėvų. Su vaiku esantis tėvas/motina sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi pranešti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieš 1 (vieną) dieną“. Dėl O. Š. veiksmų nebuvo laikomasi K. S. bendravimo per vaizdo ir garso ryšio priemones su sūnumi K. Š. tvarkos: 2021 m. lapkričio 6 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku O. Š. neprisijungė prie „Skype“, kad būtų užtikrintas K. S. bendravimas su vaiku, į jos telefoninius skambučius ir el. laiškus dėl bendravimo su vaiku nereagavo, 2021 m. lapkričio 9 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ K. S. su vaiku bendravimo trukmė tęsėsi tik 30 sekundžių, nes prasidėjus pokalbiui O. Š. išjungė „Skype“, 2021 m. lapkričio 11 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku įjungus „Skype“ vaikas miegojo, į K. S. prašymus sudaryti galimybes jai pabendrauti su vaiku, kai vaikas atsikels, O. Š. nereagavo, 2021 m. lapkričio 27 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ K. S. bendravimo su vaiku metu O. Š. išjungė garsą, tuo pačiu laiku pradėjo siūlyti vaikui žaidimus, vaikas kelis kartus šaukėsi jos, bet supratęs, kad ji nieko negirdi, nuo kompiuterio pasitraukė, 2021 m. lapkričio 30 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ K. S. bendravimo su vaiku metu buvo išjungtas garsas ir vaikas negirdėjo, kad ji jam skambino, 2021 m. gruodžio 2 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku įjungus „Skype“ vaikas miegojo, į K. S. prašymus sudaryti galimybės jai pabendrauti su vaiku, kai vaikas atsikels, O. Š. nereagavo, 2021 m. gruodžio 18 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku įjungus „Skype“ vaikas miegojo, į K. S. prašymus sudaryti galimybes jai pabendrauti su vaiku, kai vaikas atsikels, O. Š. nereagavo, 2021 m. gruodžio 21 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ prasidėjus K. S. bendravimui su vaiku, O. Š. išjungė „Skype“ garsą bei vaizdą (iš vaizdo matosi, kad vaikas tuo metu buvo baseine), 2021 m. gruodžio 23 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ prasidėjus K. S. bendravimui su vaiku, O. Š. išjungė „Skype“ garsą bei vaizdą (vaikas nieko negirdėjo ir nematė), 2021 m. gruodžio 25 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku O. Š. informavo K. S., kad vaikas miega, į jos prašymus sudaryti galimybes jai pabendrauti su vaiku, kai vaikas atsikels, O. Š. nereagavo, 2022 m. sausio 13 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku O. Š. neprisijungė prie „Skype“, kad būtų užtikrintas K. S. bendravimas su vaiku, į telefoninius skambučius ir el. laiškus dėl bendravimo su vaiku nereagavo, 2022 m. sausio 29 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku K. S. prisijungus prie „Skype“, kad pabendrautų su vaiku, buvo išjungtas garsas bei vaizdas, 2022 m. vasario 3 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku K. S. prisijungus prie „Skype“, kad pabendrautų su vaiku, buvo išjungtas garsas bei vaizdas, 2022 m. balandžio 2 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku „Skype“ K. S. bendraujant su vaiku apie 1 min., O. Š. paėmė vaiką ant rankų ir išjungė „Skype“, 2022 m. balandžio 7 d. Nutarties 4.2. punkte nurodytu laiku įjungus „Skype“ vaikas miegojo, į K. S. prašymus, sudaryti galimybes jai pabendrauti su vaiku, kai vaikas atsikels, O. Š. nereagavo. Institucijos nutarime konstatuota, kad šiais savo veiksmais O. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, tuo padarydamas ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą O. Š. skirta 55 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, O. Š. atstovė advokatė R. J. jį apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimą ir nurodė, kad O. Š. veikė išskirtinai vaiko interesais, o būtent: kai vaikas miegojo, jo nežadino, siekiant užtikrinti, kad vaikas turėtų tam tikrą miego rėžimą, tam tikrais atvejais pokalbiai truko trumpai, kadangi vaikas atsisakydavo bendrauti. Jeigu O. Š. neatsiliepdavo į K. S. video skambučius, tai galėjo nutikti dėl sutrikusio interneto ryšio. Vien ta aplinkybė, kad O. Š. neatsiliepė į K. S. skambučius, negali užtraukti O. Š. administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu O. Š. atstovės advokatės R. J. skundas tenkintas iš dalies. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo O. Š. nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, pakeistas ir O. Š. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuotas į ANK 72 straipsnio 2 dalį, paliekant jam skirtą 55 Eur dydžio baudą. Nutarimu konstatuota, kad O. Š. elgesys, kuomet Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nutarime nurodytomis dienomis jis neužtikrino sūnaus K. Š. bendravimo vaizdo ir garso ryšio priemonėmis su motina, yra nepriimtinas ir pažeidžiantis įstatymų saugomas vaiko teises. Byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad O. Š. neužtikrino sūnaus K. Š. teisės bendrauti su motina K. S., pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog O. Š. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas ne pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 72 straipsnio 2 dalį. Paskirta nuobauda – 55 Eur dydžio bauda, palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu O. Š. atstovė advokatė R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarimas.
4.1 Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog O. Š. neužtikrino sūnaus K. Š. bendravimo vaizdo ir garso ryšio priemonėmis su motina, todėl tai yra nepriimtina ir pažeidžia įstatymų saugomas vaiko teises, t. y. O. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais.
4.2 Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad tam tikromis dienomis vaikas bendravo su mama nuotoliniu būdu trumpesnį laiką nei nustatyta 2020 m. gruodžio 8 d. Nutarties 4.2. punkte. Tačiau, apeliantės vertinimu, nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad sprendimo formuluotė yra dispozityvi, kuri leidžia šalims lankčiai vykdyti teismo sprendimą, t. y. pokalbio laikas gali būti trumpesnis nei nustatytas teismo nutartyje, tačiau O. Š. vykdant jį lanksčiai konstatuojama, kad jis pažeidžia vaiko interesus. Be to, apeliantė pažymi, jog, jei vaikas nenori bendrauti su mama tuo metu, O. Š. turi priversti vaiką tai padaryti, kad jam nebūtų surašomas administracinio nusižengimo protokolas.
4.3 Apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Nagrinėjamu atveju O. Š. neturėjo tikslo pažeisti vaiko interesų ir veikė siekdamas patenkinti vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė O. Š. veiksmuose jo tyčios, o aplinkybės, kad vaiko pokalbis su mama buvo trumpesnis nei teismo sprendime nustatyta, kad pokalbis neįvyko, nes vaikas atsisakė ir dėl kitų aplinkybių, kurie nepriklauso nuo O. Š., nesudaro pagrindo bausti jį administracine tvarka.
4.4 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Apeliaciniame skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju vaiko mama siekia išspręsti asmeninius santykius su O. Š., kadangi pati vaiko mama neleidžia matytis O. Š. su vaiku nuotoliniu būdu, o tai patvirtina byloje esanti medžiaga. Taigi, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, O. Š. veiksmuose nėra kaltės, todėl sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo O. Š. atstovės advokatės R. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimą.
5.1 Atsiliepime Institucija nurodo, kad O. Š. pateiktame paaiškinime turėjo pareigą įrodyti, jog teismo procesinio sprendimo negali įvykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių, priežasčių, tačiau tokių duomenų nepateikė, o jo teiginiai, kad „vaikas miegojo arba pats atsisakė bendrauti nuotoliniu būdu su mama, kadangi vaikui yra sunku sutelkti dėmesį ir išbūti prie kompiuterio nepertraukiamai 30 minučių, todėl išskirtinai tik rūpinantis vaiko interesais bendravimas nuotoliniu būdu galėjo ne visada vykti taip, kaip norėjo vaiko motina“, vertinti kaip subjektyvūs spėjimai, hiperbolizavimas, vertinant situaciją, ir nelaikomi nei objektyviomis, nei nuo jo valios nepriklausančiomis teismo sprendimo nevykdymo priežastimis. Situacija, kuomet kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų galėtų vien savo subjektyvių vertinimų pagrindu spręsti, ar vykdyti teismo sprendimą dėl kito tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, sudarytų galimybes piktnaudžiavimui, todėl negali būti pateisinama. Šie O. Š. subjektyvūs teiginiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas savavališkai riboti teismo nustatytą vaiko bendravimą, kadangi vaiko interesas bendrauti su mama yra taip pat prioritetiškai saugotinas. Institucija atsiliepime pažymi, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitinka vaiko interesų ir pan., bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Nesant pakeistam teismo sprendimui ar laikinosioms apsaugos priemonėms, bet koks K. S. bendravimo su vaiku ribojimas yra nepagrįstas. Nepaisydamas šių aplinkybių, O. Š. piktybiškai ir savavališkai ribojo K. S. teisę bendrauti su vaiku, kas sudaro pagrindą daryti išvadą apie tęstinį piktybišką O. Š. elgesį.
5.2 Institucijos vertinimu, visos anksčiau paminėtos faktinės aplinkybės, kurios buvo įvertintos ir nurodytos pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime, įrodo, kad O. Š. neįvykdė savo pareigos bei neužtikrino sūnaus K. Š. teisės į bendravimą su motina tvarkos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad O. Š. atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl O. Š. kaltės padarius ANK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodama aplinkybes, jog O. Š. neturėjo tikslo pažeisti vaiko interesų ir veikė siekdamas patenkinti vaiko interesus.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė, įrodymus įvertino teisingai ir padarė pagrįstą, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad O. Š. veiksmuose yra nustatyti ANK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nesuponuoja išvados, kad asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas nesant tam pagrindo.
9. ANK 72 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus. ANK 72 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Šio pažeidimo padarymas pakartotinai užtraukia atsakomybę pagal ANK 72 straipsnio 2 dalį. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas pripažino O. Š. savo veiksmais pažeidusiu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytas vaiko teises. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais, taip pat teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Šias vaiko teises užtikrina vaiko tėvai.
10. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus duomenis (administracinio nusižengimo nutarimą, kuriame užfiksuota administracinio nusižengimo esmė, byloje esančią laikmeną, kurioje yra užfiksuoti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, patvirtinančios Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. liepos 19 d. nutarime nurodytas aplinkybes, kad O. Š. neužtikrino sūnaus teisės bendrauti su motina per „Skype“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties 4.2. punkte nustatytą tvarką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus), juos įvertino visumos aspektu ir dėl jų vertinimo pateikė motyvuotą, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįstą išvadą, jog O. Š. neužtikrino sūnaus K. Š. teisės bendrauti su motina K. S., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko K. Š. teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. Š. neneigia, jog skundžiamame nutarime nurodytomis datomis vaikas K. Š. buvo su juo, taip pat iš esmės sutiko su tuo, jog vaikas nebendravo su motina K. S. vaizdo ir garso ryšio priemonėmis, tačiau O. Š. teigimu, jis veikė vaiko interesais, o vaiko ir mamos pokalbiai buvo trumpesni ar neįvyko, nes vaikas atsisakė bendrauti ar dėl kitų nuo O. Š. nepriklausančių aplinkybių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija pirmosios instancijos teismo buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose, o šuo atveju O. Š. neturėjo tikslo pažeisti vaiko interesų ir veikė siekdamas patenkinti vaiko interesus. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi asmens padaryta veika, kaip administracinis nusižengimas, gali būti kvalifikuojama ir jis traukiamas administracinėn atsakomybėn tuo atveju, kai yra nustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima tiek susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, tiek ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad O. Š., sistemiškai nesilaikydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties 4.2. punkte nustatytos vaiko K. Š. bendravimo vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) su motina K. S. tvarkos, neužtikrindamas vaiko teisės ir galimybės nustatytu laiku ir tvarka bendrauti su mama, pažeidė vaiko K. Š. teisę ir laisvę bendrauti su motina, taip neteisėtai trukdydamas vaikui naudotis įstatymuose įtvirtintomis jo teisėmis ir laisvėmis. Nesiimdamas efektyvių priemonių K. Š. ir K. S. bendravimui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties 4.2. punkte nustatyta tvarka užtikrinti, O. Š. neabejotinai suvokė, kad vaiko ir mamos bendravimas nevyks ir norėjo taip veikti. Taigi, skundo argumentas, jog O. Š. veikė siekdamas patenkinti vaiko interesus yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad galimybės sūnui bendrauti su motina nesudarymas nebuvo atsitiktinis, vienkartinis įvykis, todėl teigti, kad O. Š. veikoje nėra pavojingumo, nėra jokio pagrindo.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas neatsižvelgė į tai, jog K. S. į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi tik siekdama išspręsti asmeninius santykius su O. Š., kadangi ji pati neleidžia O. Š. matytis su vaiku nuotoliniu būdu, ką patvirtina byloje esanti medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia byloje surašytas administracinio nusižengimo protokolas ar priimtas nutarimas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo nutarime užfiksuotos administracinio nusižengimo esmę atskleidžiančios aplinkybės yra susijusios būtent su O. Š. veiksmais, dėl kurių teisinio vertinimo, neperžengiant administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų, ir pasisakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime bei šioje nutartyje. Tuo tarpu K. S. veiksmai ar neveikimas nėra šios bylos ngrinėjimo dalykas.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei O. Š. atstovės advokatės R. J. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. Š. atstovės advokatės R. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.