- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 1-354-716/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- O. F., E. Ž.
- Kaltinamasis
- Š. A.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Jovaišaitei, gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nukentėjusiajam O. F., jo atstovei pagal įstatymą ir nukentėjusiajai E. Ž., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei Birutei Brazienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Azerbaidžane, Lietuvos Respublikos pilietis, azerbaidžanietis, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Šiaulių (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 12 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-01-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2 veikos) laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-08-27 nutartimi 2008-01-04 nuosprendžiu paskirta likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista 45 parų areštu; 2) 2010-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 290 str. laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn.; BK 92 str. 1 d., 2 d. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėn.; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. A. 2010-07-31 apie 16.30 val. Tilžės g. 52-ojo namo kieme panaudojo fizinį smurtą – sugriebdamas ranka mažamečiui O. F. už kaklo ir spausdamas jį žemėn – ko pasėkoje nukentėjusiajam O. F. ant kaklo atsirado kraujosruvos, nubrozdinimas kakle, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu mažamečiui nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Š. A. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad vasarą būdamas kieme pamatė, kaip vaikai O. Su D. pradėjo ginčytis. Jis priėjęs paėmė už rankos žąsto O. ir jį atitraukė nuo D., O. pasakė „eik namo“. Vėliau išėjo, susitiko su draugu, kuris buvo grįžęs iš užsienio, išgėrė šampano. Už kaklo O. nebuvo paėmęs.
Nukentėjusioji E. Ž. teisme parodė, kad 2010-07-31 d. sūnus O. grįžo namo. Atidarius duris jai kilo įtarimas, kad kažkas nutiko, nes sūnus buvo nusiminęs, sutrikęs, išsigandęs. Netrukus vakarieniaudamas O. papasakojo, kad kieme žaidė su D. ir Š. jam suspaudė kaklą, lenkė prie žemės ir išvarė iš kiemo. Pavalgius vakarienę jie kreipėsi į policiją.
Liudytoja A. J. teisme parodė, kad su Š. A. buvo prie laiptinės ir matė sukonfliktavus O. su D. Š. A. priėjęs patempė O. už rankos ir pasakė, kad neskriaustų D. Ji irgi žodžiu užstojo D., tuomet O. ją ėmė pravardžiuoti. Š. A. O. tempė tik už rankos, už kaklo paėmęs nebuvo.
Liudytoja D. D. teisme parodė, kad pro ketvirto aukšto langą matė, kaip O. sumušė už save mažesnį vaiką. Š. A. O. patraukė, patempė jį už megztinio. Vėliau ji matė, kaip po įvykio Š. A. ir jo mama, E. Ž. ir O. ėjo į policiją. O. verkė.
Teisme buvo pagarsinti tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustų mažamečių parodymai.
Nukentėjusysis O. F. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2010 m. vasarą jis su savo draugu L. (V.) atėjo į kiemą Tilžės gatvėje, nuėjo prie pirmo namo. Ten žaidė su L., dar buvo toks D. (M.), jo kaimynas. D. kumščiu trenkė jam į kirkšnį. D. gal 4 ar 5 metai. Kai D. smogė kumščiu jam į kirkšnį, jis spyrė D. į koją. Daugiau smūgių vienas kitam nesudavė. Tada atėjo Š. A., kuris prieš tai buvo prie bendrabučio laiptinės, ir suspaudė jam kaklą. Š. atėjo, kai jis buvo nusisukęs į tą mažą berniuką D. Š. priėjo iš už nugaros, laikė jį kaire ranka ir pirštais suspaudė jo kaklą, lenkė prie žemės, jam skaudėjo. Š., kurį pažinojo iš anksčiau, nieko nesakė, truputį išsigando. Š. matė, kaip jie su D. susimušė. Š. liepė jam eiti iš to kiemo ir niekada nebegrįžti. Tą įvykį matė kelios paauglės – D. ir A., taip pat draugas L., su kuriuo buvo atėjęs. Kai Š. jį paleido, jis nuėjo į namus. Gal ir prašė paleisti ( b.l. 28-29).
Liudytojas L. V., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad D. (M.) ir O. (F.) pažįsta. Kaip kilo konfliktas tarp O. ir D., nežino. Įvykio metu jis (L. V.) buvo su O. Atėjo D. ir apspjovė O. už tai, kad šis pasakė D. keiksmažodį. Kokį keiksmažodį pasakė, nepamena. Po to O. nulipo nuo turėklų ir pradėjo smarkiai purtyti D. Š. atėjo, suėmė O. už kaklo ir pasakė: „ Ką tu čia darai, nelįsk prie mažų vaikų, tau 8, o tam mažyliui tik 5 metai“. O. nuėjo apsiverkęs, grįžo su mama ir reikalavo iš Š. mamos pinigų, už tai, kad šis suėmė O. už kaklo. Visas įvykis vyko prie namo laiptinės. Š., būdamas prie pirmos laiptinės sienos, pamatė, kad O. purto D., nušoko ir suėmė O. už kaklo. Po to įvykio O. kaklas truputį buvo raudonas, gal įbrėžtas buvo, nepamena. Š. suėmė viena ranka, per nuogą kaklą. Ar buvo konfliktas dėl dviračio tarp D. ir O., nežino. Kai tarp O. ir D. kilo konfliktas, D. dviračio neturėjo. Su O. tą pačią dieną, po kokios valandos, žaidė kartu. Š. suėmė O. už kaklo, netempė, tik palenkė galvą (b.l. 95-96).
Liudytojas D. D. M. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad pažįsta L. (V.), O. (F.). Su jais nesipyksta. Š. taip pat pažįsta, nes gyvena jo name, bet kitame aukšte. Buvo kieme su O., jis atėmė iš jo dviratį. Š. pamatė, kad O. jį muša ir atėjo prie O., paėmė jį už kairės rankos ir liepė eiti namo. O. paėmė tik už rankos. O. prižadėjo, kad daugiau nebelįs prie jo. O. nesakė, kad skauda, kai Š. paėmė už rankos. Kieme tuo metu buvo jis, L. ir O. Š. atėjo su A. Kai O. ėjo skųstis į namus, apsiverkęs nebuvo (b.l. 97-98).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta – kieme prie Tilžės g. 52-ojo namo, Šiauliuose- atitinkanti apklaustų asmenų parodymus ( b.l. 7-11).
Iš specialisto išvados matyti, jog O. F. buvo padarytos kraujosruvos, nubrozdinimas kakle; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti įvykio laiku ir aplinkybėmis, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 22).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2010-07-31 19.08 val. Š. A. užfiksuotas 0,68 promilių neblaivumas (b.l. 41).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad Š. A. panaudojo prieš mažametį O. F. fizinį smurtą, t.y. sugriebė jam už kaklo, kurį spaudė, ir tokiais savo veiksmais jį nežymiai sužalojo. Tokią teismo išvadą patvirtina objektyvūs duomenys byloje, kurie užfiksuoti medicinos specialistų išvadoje. Šiuos duomenis atitinka nukentėjusiojo O. F. ir liudytojo L. V. nurodytos aplinkybės, taip pat E. Ž. parodymai apie sūnaus išsakytas aplinkybes grįžus namo ir ant jo kaklo pastebėtus sužalojimus, o įvykio situaciją ir aplinką atitinka duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jai netikėti teismas neturi pagrindo, logiškai visus šiuos duomenis jungiant į vientisą grandinę teismas nustatė pakankamus Š. A. neteisėtų veiksmų ir jo kaltės įrodymus.
Teismas atmeta kaltinamojo, liudytojų A. J., D. D. ir D. D. M. parodymus apie tai, kad Š. A. nebuvo paėmęs O. F. už kaklo ir šį konflikto metu patraukė nuo mažamečio D. D. M. tik paėmęs už rankos, nes tokie parodymai neatitinka nustatytos tiesos turinio. Be to, teismas nustatė, kad dalis minėtų asmenų turi interesą byloje, nes kaltinamasis Š. A. proceso metu akivaizdžiai siekė išvengti sau neigiamų pasekmių jam taikant baudžiamąją atsakomybę, liudytoja A. J. pripažino jau ilgą laiką esanti gera kaltinamojo draugė, o liudytojas D. D. M. buvo nukentėjusiojo nuskriaustas ir ginamas Š. A., dėl ko akivaizdžiai siekia duoti kaltinamajam naudingus parodymus. Liudytoja D. D. įvykį matė pro langą, pripažino įvykio nestebėjusi nuosekliai ir galėjusi visko nepastebėti. Visą tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad šių asmenų parodymuose nėra tikros tiesos įrodymų, nors ir neatmeta tikimybės, kad Š. A. galėjo O. F. dėl kilusio konflikto sugriebti ir už rankos.
Kaltinamasis Š. A. sugriebęs ranka mažamečiui nukentėjusiajam už kaklo ir spausdamas jį žemėn padarė O. F. sveikatos sužalojimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Objektyviai atlikti veiksmai, tokių veiksmų priežastis (mažamečių konfliktas) ir motyvai (noras apginti D. D. M.) patvirtina tai, kad darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta Š. A. elgesį kaip padarytą tiesioginės tyčios kaltės forma. Š. A. neteisėti tyčiniai veiksmai prieš mažametį asmenį, įvertinus smurtinį veiksmų pobūdį ir dėl jų atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Š. A. psichikos sveikatos sutrikimų nenustatyta (b.l. 81, 82), todėl jis, būdamas pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Š. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas neturi pagrindo Š. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, nes tai nėra neginčijamai įrodyta byloje, o veikos padarymas prieš mažametį asmenį yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Š. A. veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas du kartus (b.l. 55-57), teistumui neišnykus, per neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (b.l. 77-79), gyvenamojoje vietoje dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta (b.l. 76), jis mokosi, gyvena 5 asmenų šeimoje, yra jauno amžiaus ir nusikalto praėjus vos keliems mėnesiams po jo pilnametystės, abejonių dėl jo socialinės brandos nenustatyta. Tokių aplinkybių visuma verčia teismą siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti Š. A. vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą jos vidurkiui. Subendrinus paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu Š. A. skirta ir neatlikta bausme teismas įvertinęs kaltinamojo amžių, mokslą ir veikos motyvus turi pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų jam bausmės vykdymą atidėjus ir skyrus griežtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, kas privers Š. A. tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nepažeidinėti jokių teisės normų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmenos su apklausos įrašais (2 vnt.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu sunaikintinos kaip menkaverčiai daiktai.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Š. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 m. (vienerius metus) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę Š. A. skirti 2 m. 4 mėn. (du metus ir keturis mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į bausmę įskaityti Š. A. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010-07-31 iki 2010-08-01.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. galutinės bausmės vykdymą atidėti 3 m. (trims metams), įpareigojant Š. A. per visą tą laiką tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., 70 str., 75 str. 2 d. Š. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose – juos atliekant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmenas su įrašais (2 vnt.) sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.