Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. gegužės 6 d. Vilniaus r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – jam skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2017 m. balandžio 12 d. bausmę atliko),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. kitam asmeniui tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent jis, 2023 m. gruodžio 31 d. apie 19.00 val., būdamas viešojo transporto stotelėje „Stotis“, esančioje Seinų g., Vilniuje, vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. D. į veido sritį ir nuskėlė jam 47-ąjį dantį, tokiais savo veiksmais pastarajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. apie 19.00 - 19:30 val. jis buvo Vilniaus miesto stotyje. Ėjo į stotelę, koks stotelės pavadinimas neprisimena. Stotelėje matė iš matymo pažįstamą vyriškį, o būtent A. D. (A. D.). A. buvo su kažkokia mergina, kurios jis nepažįsta. Praeinant A. jį įžeidė, kokiais žodžiais dabar nurodyti negali. Dėl to, kad jį įžeidė, labai susinervino ir vieną kartą A. rankos kumščiu sudavė į veido sritį. A. pasakė, kad kvies policiją, jis pasakė gerai, kviesk. Jis pagalvojo, kad A. juokauja, kad kvies policiją, todėl kai atvažiavo autobusas į jį įlipo. Pradėjus važiuoti autobusu pamatė, kad į stotelę, kurioje jis prieš tai buvo, atvyko policija. Jis paprašė autobuso vairuotojo, kad šis sustotų ir nuėjo prie policijos pareigūnų. Pareigūnams paaiškino, kad A. sudavė už tai, kad šis jį įžeidė. Tada pareigūnas jam įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Dėl to, ką padarė labai gailisi. A. norėtų atsiprašyti. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam viešųjų darbų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas A. D. parodė, 2023 m. gruodžio 31 d. apie 18.30 val. jis kartu su savo drauge A. B. atvyko į stoties rajoną, iš kur norėjo vykti pas jos tėvus sutikti Naujųjų Metų. Nuėjo į autobusų stotelę ir pasižiūrėjo grafiką. Iki autobuso dar buvo likę daugiau negu pusvalandis, todėl nuėjo į barą, kur kartu išgėrė po tris taureles „Starkos“ ir grįžo prie stotelės. Tai buvo apie 19.00 val. Jie abu stovėjo stotelėje ir kalbėjosi, kai staiga priėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo, kurį ankščiau yra matęs, bet jo duomenų nežino, ir nieko nesakęs, dėl jam nežinomų priežasčių vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą, pataikė į skruostą. Tuo metu pajuto fizinį skausmą ir pajuto, kad nuo smūgio jam nuskilo dantis, danties gabaliuką išsiėmė iš burnos. Paėmęs telefoną apie įvykį pranešė policijai. Šis vaikinas daugiau jam nieko nedarė, stovėjo atokiau, o kai atvažiavo autobusas, tai į įsėdo ir nuvažiavo, tačiau atvykęs policijos ekipažas rado minėtą vaikiną autobuse. Tai buvo tas pats vaikinas kuris jam sudavė smūgį. Dėl ko šis vaikinas taip pasielgė jis nežino. Papildomai apklaustas parodė, kad prie jo duotų parodymų norėtų papildyti, kad buvo nuvykęs į teismo medicinos tarnybą sužalojimo masto nustatymui. Jam išaiškinta teisė, dėl civilinio ieškinio, tačiau civilinio ieškinio atsisako. Pretenzijų R. B. neturi, norėtų su juo susitaikyti. Taip pat jam pretenzijų neturi, dėl nuskilusio danties. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu arba susitaikymu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. B. parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. apie 18.30 val. ji buvo kartu su savo draugu A. D. atvyko į stoties rajoną. Norėjo vykti pas A. tėvus į (duomenys neskelbtini). Atvykę į stoties rajoną nuėjo į autobusų stotelę ir pasižiūrėjo grafiką. Iki autobuso dar buvo likę daugiau negu pusvalandis, todėl nuėjo į barą. Koks baro pavadinimas neprisimena, bet baras buvo netoli parduotuvės „Iki“. Bare kartu išgėrė po tris taureles „Starkos“ ir apie 19.00 val. grįžo atgal į stotelę. Stotelėje kartu su A. bendravo ir staiga prie A. priėjo jai nepažįstamas asmuo, kuris nieko nesakęs A. sudavė vieną kartą į veido sritį. Po ko A. pasakė, kad ji iškviestų policiją. Ji taip ir padarė. Minėtas vaikinas trenkęs A. atsitraukė nuo jų ir stovėjo toliau. Tada atvažiavo minėto vaikino autobusas, į kurį jis įsėdo, tačiau atvykęs policijos ekipažas rado minėtą vaikiną autobuse. Dėl ko šis vaikinas sudavė A. ji nežino, nes tarp jų jokio konflikto nebuvo. Atvykę pareigūnai įteikė šaukimą vaikinui, kuris sudavė A.. A. parašė pareiškimą po ko jie išvažiavo pas A. tėvus.

Specialisto išvadoje Nr. G 72/2024(01) nurodoma, kad A. D. nustatytas 47-o danties nuskilimas. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Kadangi aplinkiniai burnos ertmės audiniai yra nesužaloti ir dantis yra pažeistas karieso, kategoriškai teigti, kad dantis galėjo būti nuskeltas tik užduotyje nurodyto įvykio metu, nėra galimybės, tačiau stebėti aštrūs lūžio linijų kraštai neprieštarauja, kad nuskilimas galėjo padarytas ir užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2023 m. gruodžio 31 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Be R. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo A. D. parodymais, liudytojos A. B. parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus R. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – R. B. padarė tyčinį nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teistas, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. B. 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo atlikti viešųjų darbų bausmę dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai;

2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

3. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą;

4. Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.