Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2018-08-17 · Civilinė byla Nr. e2A-397-180/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-17
Bylos Nr.
e2A-397-180/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00848-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Birštono vandentiekis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-397-180/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00848-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.9. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 17d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2467-657/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono vandentiekis“ dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Birštono vandentiekis“, vykdančiai viešąjį pirkimą „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“ rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 188810, prašydama panaikinti atsakovės 2017 m. liepos 4 d. raštu įformintą sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, kaip nepagrįstą; panaikinti ekonominio vertinimo 27.3 punkte nustatytus T₁, T₂ ir T₃subkriterijusarbaįpareigoti atsakovę pateikti tokius kriterijų aprašymus (27.6 p.), kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą; tuo atveju, jei atsakovė būtų įpareigota koreguoti nustatytus T₁, T₂ ir T₃subkriterijus – nustatyti subkriterijų T₁-T₃ bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5-i balai; nustatyti subkriterijui T₄ minimalų leistiną darbų atlikimo terminą ne trumpesnį nei 12-a mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės įsitikinimu, atsakovė ekonominio naudingumo kriterijais parinko tokias vertybes, kurios susijusios ne su pirkimo objektu, o su šio objekto įgyvendinimu. Ekonominio naudingumo subkriterijais (T₁)Rizikos valdymas, (T₂) Darbų organizavimas ir komunikacija, (T₃) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas, visai nėra ekonominio naudingumo kriterijai, nes jais vertinama ne pirkimo objekto ateityje kuriama ekonominė ar socialinė nauda, o pirkimo objekto įvykdymo kokybės tikimybė (net ne pirkimo objekto kokybė, o tiesiog tikimybė, kad objektas bus atliktas kokybiškiau).Ieškovės vertinimu, pirkimo objektas yra ne darbai, o šių darbų rezultatas, kuris konkrečiai šio pirkimo atveju yra pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Būtent į ekonomiškai naudingiausią rezultatą, o ne vien tik į tai, kaip bus vykdoma sutartis (atliekami darbai) turi būti orientuotas ekonominio naudingumo vertinimas, nes tai, kaip turi būti atliekami darbai ir kaip turi būti vykdoma sutartis yra nustatyta pačioje pirkimo sutartyje ir sąlygose, o reikalavimai pirkimo objektui (statiniui, darbų rezultatui) yra nustatyti techninėje specifikacijoje, todėl pagal tiekėjų siūlomus įrenginius, jų ekonomišką veikimą, sukuriamas naudas ir turi būti atliekamas pasiūlymų vertinimas.Ginčo pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijaus T subkriterijai T₁-T₃ su pirkimo objektu yra susiję nebent netiesiogiai, todėl ir jiems suteikiami lyginamieji svoriai gali būti nustatyti nebent simbolinio dydžio, tačiau tikrai ne tokie, kurie lemtų pirkimo laimėtoją. Analizuojant pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus matyti, kad jokios ekonominės naudos iš pirkimo objekto gauti nesitikima, yra tiesiog reikalaujama pateikti tiekėjo vykdomą politiką, kad atsakovė įvertintų kaip tiekėjas atliks darbus objekte ir pagal tai atsakovė nuspręs ar darbai galės būti atlikti kokybiškai ir, neva, ekonomiškai.Ginčijami ekonominio naudingumo subkriterijai yra ne tik neteisėti, bet ir dviprasmiški. Iš esmės viskas paliekama nuspręsti atsakovei, objektyvumui nepaliekant jokių galimybių.Dėl ekonominio naudingumo subkriterijausT₄, ieškovė nesutinka su atsakovės atsisakymu nustatyti siūlomą minimalų darbų atlikimo terminą, nes nenustačius minimalaus atlikimo laiko kyla labai didelė rizika, kad nesąžiningi tiekėjai vien dėl to, kad laimėtų ir gautų užsakymą, nusistatys iš esmės nerealius atlikimo terminus ir gaus didžiausią balų skaičių pagal šį kriterijų, dėl to įgis nesąžiningą pranašumą prieš sąžiningus tiekėjus, o atsakovė tokio tiekėjo negalės atmesti vien dėl to, kad jis pasiūlys trumpą terminą, kaip ir negalės jam suteikti mažiau balų pagal subkriterijų. Nustačius minimalų terminą, atsakovė užsitikrins, kad pirkimo objektas bus atliktas laiku ir tinkamai, kartu sudarytos sąlygos realiai tiekėjams varžytis dėl protingai trumpiausio darbų atlikimo termino ir bus pašalinta rizika sulaukti nelogiškų pasiūlymų, kurių atmesti neįmanoma. Ieškovė mano, kad minimalus, ganėtinai pagrįstas terminas darbų atlikimui turėtų būti ne trumpesnis nei 12-a mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos ir trumpesnio termino nei siūlo ieškovė, tiekėjai neturėtų teisės siūlyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą atmesti jos pretenziją negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku, todėl reikalavimo panaikinti atsakovės UAB „Birštono vandentiekis“ sprendimą, kuriuo iš dalies patenkinta ieškovės pretenzija, netenkino.Teismas sprendė, kad, remiantis VPĮ 90 straipsnio 2 dalimi, tokie kriterijai kaip aplinkosaugos charakteristikos (kriterijus T₃) arba užbaigimo terminas (kriterijus T₄) gali būti nustatyti vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, todėl nėra abejonių, kad šie kriterijai yra sietini tiek su pirkimo objektu, tiek ir su viešojo pirkimo tikslu.Teismas, įvertinęs ginčijamų kriterijųT₁ ir T₂apibūdinimus sprendė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, jie nėra susiję su tiekėjo kvalifikacijos vertinimu, nes aptariamuose kriterijuose reikalaujami nurodyti planai bei priemonės realiai yra skirtos parodyti kokiu pasirinktu būdu bus pasiekiamas galutinis pirkimo objektas. Visas darbo procesas, neskaitant tam tikrų perkančiosios organizacijos nustatytų konkrečių taisyklių, ar iš teisės aktų kylančių reikalavimų, priklauso išimtinai nuo rangovo valios. Dėl to teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, pasirinkdama tiekėją šiems darbams atlikti, turi teisę matyti ir įvertinti kiekvieno iš potencialių tiekėjų strategiją, jų atlikto darbo ekonomiškumą, kartu užsitikrinant ir tai, kad nurodyto plano bus laikomasi vykdant sutartį. Dėl šių priežasčių teismas priėjo išvados, kad kriterijai T₁ ir T₂ yra glaudžiai susiję su pirkimo objektu.Teismas priėjo išvados, kad visi kriterijai yra aiškiai ir detaliai nustatyti, tinkamai išviešinti, tinkamai užtikrinus pirkimo skaidrumą ir objektyvumą. Vien faktas, kad atsakovė UAB „Birštono vandentiekis“ pasirinko kitokią ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijų lyginamųjų svorių išraišką ir dydžius, nei pageidautų ieškovė, savaime nesudaro pagrindo pripažinti tuos kriterijus netinkamais.Teismo vertinimu, negalima reikalauti iš perkančiosios organizacijos, kad pirkimo sąlygose būtų nurodyti ir aprašyti visi galimi situacijų sprendiniai, detalizuoti iki smulkmenų visi vertinimo kriterijai, paaiškinta kiekviena sąvoka ir pan., o atsakovės pirkimo sąlygose kriterijaus T₁– T₄ subkriterijai yra gana aiškiai aprašyti ir iš jų turinio galima nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas.Ieškovės argumentai, kad nenustačius minimalaus darbų atlikimo termino, nesąžiningi tiekėjai gali siūlyti nerealius atlikimo terminus, yra nepagrįsti ir neįrodyti, nes negalima numatyti tokių vertinimo kriterijų, kurie vykdant sutartį gali būti keičiami.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Gensera“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažįstant, kad pirkimo sąlygų 27.6 punkte pateikti ekonominio naudingumo kriterijų aprašymai yra dviprasmiški ir neaiškūs, todėl naikintini kaip neteisėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijai T₁-T₃ yra susiję su pirkimo objektu ir nėra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai. Teismas nepagrįstai atmetė jos (apeliantės) argumentus dėl ekonominio naudingumo kriterijų dviprasmiškumo.Tiekėjo pasiūlymas pagal T₁subkriterijų bus įvertinamas „puikiai“, jei tiekėjo pasiūlyme bus „Identifikuotos numatomos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, jos logiškai pagrįstos, visiškai atitinkančios pirkimo objektą. Numatyti rizikos veiksniai (taip pat ir specifiniai), jie pagrįsti. Veiksniai detalizuoti ir praktiniu aspektu, numatyta jų tikimybė“. Taigi neaišku kokios rizikos bus laikomos logiškai pagrįstomis ir kaip atsakovė įsitikins, kad tiekėjo pasiūlyme nurodyti veiksniai bus „detalizuoti“ ir kokiu lygiu tai bus padaryta, kad būtų gautas įvertinimas „puikiai“.Pagal tą patį subkriterijų tiekėjo pasiūlymas bus įvertintas „gerai“ jei pasiūlyme „Identifikuotos numatomos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, tačiau trūksta pagrįstumo, atitikimo objektui yra nežymių logikos klaidų. Numatyti rizikos veiksniai, tačiau trūksta pagrįstumo, nenurodyti specifiniai veiksniai ar nenumatyta jų tikimybė. Numatytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės, būdai, jie pagrįsti, tačiau numatytos priemonės ir būdai nėra visiškai efektyvūs, turi įgyvendinamumo trūkumų praktikoje arba reikalingumas yra abejotinas.“. Taigi visiškai neaišku, kaip atsakovė vertindama pasiūlymus nustatys, kurio tiekėjo pasiūlyme bus daugiau nežymių logikos klaidų ir kaip tos nežymios logikos klaidos apibrėžiamos. Taip pat neaišku, kaip bus nustatoma, ar nurodyti rizikų valdymo priemonės ir būdai abejotini, ir kur ta riba tarp neabejotino ir abejotino būdo. Akivaizdu, kad subkriterijus T₁ aprašytas netinkamai ir dviprasmiškai.Tiekėjo pasiūlymas pagal subkriterijų T₂ bus vertinamas „tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu“, tačiau neaišku kokiais būdais ir priemonėmis ir iki kokio lygio turi būti aprašytas pateikto tvarkaraščio „realumas ir susietumas“. Vėlgi iš esmės viskas paliekama nuspręsti atsakovei, iš esmės nepaliekant jokių galimybių objektyvumui. Nėra aišku kaip bus palyginta, kurio tvarkaraštis yra “realesnis” ir/ar “labiau susietas su rizikos valdymo planu”.Tiekėjo pasiūlymas pagal subkriterijų T₃ bus vertinamas „puikiai“ jei bus „pateiktas detalus visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių aprašymas, atitinkantis objekto specifiką, jo turinys pagrįstas.“ Taip pat jei ,,taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, pateiktas aiškus ir pagrįstas poveikio planas“. Įvertinus naudojamas formuluotes, neaišku, kaip atsakovė įvertins pateikto poveikio plano ,,aiškumą“. Vien dėl to kriterijus laikytinas dviprasmišku. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas negali būti parenkamas pagal tai, kaip tiekėjas aprašys sutarties vykdymą, ar jos metu taikomas aplinkosaugos priemones, nes turi būti kreipiamas dėmesys į tai, kokie aplinkosaugos reikalavimai, kokios priemonės bus įdiegtos pačiame pirkimo objekte kai jis bus realizuotas, nes tuo sukuriama ekologinė ir ekonominė nauda visuomenei bei perkančiajai organizacijai.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijų T₁-T₃aprašymus. Pagal ginčo pirkime nustatytus ekonominio vertinimo subkriterijų aprašymus neįmanoma pateikti „gero”, „tinkamo” pasiūlymo pirkimui, neįmanoma atspėti ko reikalauja perkančioji organizacija ir ką reikia tiksliai pateikti, kad atsakovė skirtų didžiausią balų skaičių už atitinkama kriterijų.Pagal tokią ekonominio naudingumo vertinimo tvarką, kokia nustatyta pirkimo sąlygų 27.6 punkte atsakovė turi visišką diskrecijos teisę net ir patį geriausią tiekėjo pasiūlymą laikyti prastu ir dėl to skirti jam mažesnį balų skaičių. Tokia vertinimo tvarka nesudaro jokių galimybių konkuruoti, o sukuria galimybes atsirasti korupcijai. Neįmanoma pagal nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus pateikti tokio pasiūlymo, kurio vertinimo skaidrumą ir objektyvumą būtų galima patikrinti.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Birštono vandentiekis“ prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Perkančiosios organizacijos gali nustatyti kokybinius vertinimo kriterijus, t. y. subjektyvaus pobūdžio pasiūlymų vertinimo kriterijus.VPĮ nenurodyta, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi gali būti parenkami tik tokie kriterijai, kurie leidžia įsitikinti, kad siūlomas objektas yra ekonomiškai naudingas perkančiajai organizacijai. VPĮ nustatyta, kad ekonominio naudingumo kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu. Sąvoka „susiję su pirkimo objektu” yra platesnė nei „siūlomas objektas”, nes priešingu atveju, t. y. jei šios sąvokos būtų tapačios, įstatymų leidėjas būtų VPĮ nurodęs, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi apimti tik „siūlomą objektą”.Tai, kad kokybiniai vertinimo kriterijai yra subjektyvaus pobūdžio, nereiškia, kad vertinant pasiūlymus gali būti suteikiami bet kokie ekonominio naudingumo balai, neatsižvelgiant į gana išsamius pirkimo dokumentuose pateiktus ekonominio naudingumo balų skyrimo aprašymus. Vertindama pasiūlymus atsakovė bus saistoma pirkimo sąlygose nurodytos pasiūlymų vertinimo tvarkos, todėl negalės neišsamaus ir nekokybiško pasiūlymo įvertinti aukštu ekonominio naudingumo balu, o išsamų ir kokybišką pasiūlymą įvertinti žemu ekonominio naudingumo balu. Be to, tiekėjas įtaręs nepagrįstą ekonominio naudingumo balų skyrimą, galės ginti savo pažeistas teises VPĮ nustatyta tvarka.Pirkimo sąlygose yra nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, jų parametrai, lyginamieji svoriai, ekonominio naudingumo apskaičiavimo tvarka, duomenys, kuriuos tiekėjai privalo pateikti kartu su pasiūlymais ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui, nurodyta nuo ko priklausys skiriamų balų dydis. Be to, nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai atitinka teismų praktiką bei nepažeidžia imperatyviųjų viešųjų pirkimų normų, todėl yra teisėti.Negalima reikalauti, kad pirkimo sąlygose būtų nurodyti ir aprašyti visi galimi situacijų sprendiniai, detalizuoti iki smulkmenų visi vertinimo kriterijai, paaiškinta kiekviena sąvoka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).UAB „Birštono vandentiekis“ (toliau – perkančioji organizacija) 2017 m. birželio 20 d. paskelbė viešojo pirkimo konkursą „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“ rangos darbų pirkimas“. Pagal viešojo pirkimo sąlygų 27.2 punktą pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pasiūlymo vertinimo kriterijai: (C) Pasiūlymo kaina ir (T) Kokybė ir efektyvumas, pastarasis kriterijus susideda iš subkriterijų – (T₁) Rizikos valdymas, (T₂) Darbų organizavimas ir komunikacija, (T₃) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas ir (T₄) Darbų atlikimo laikas. UAB „Gensera“ 2017 m. birželio 27 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje pareikalavo panaikinti ekonominio vertinimo 27.3 punkte nustatytus T₁, T₂ ir T₃ subkriterijus arba įpareigoti atsakovę pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą, nustatyti subkriterijų T₁-T₃ bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5-i balai bei nustatyti subkriterijui T₄ minimalų leistiną darbų atlikimo terminą ir matavimo vienetą. Apeliantė teigė, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T₁, T₂ ir T₃ yra nesusiję su pirkimo objektu ir jokios ekonominės naudos ar pridėtinės vertės perkančiajai organizacijai nesukurs. Šie subkriterijai laikytini tais pačiais minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais, o pateikti jų aprašymai ir formuluotės yra dviprasmiški. Apeliantė nesutiko ir su nustatytu subkriterijumi T₄dėl jo neaiškumo, nesant siūlomo minimalaus darbų atlikimo termino ir t. t. Perkančiajai organizacijai 2017 m. liepos 4 d. patenkinus ieškovės pretenzijos reikalavimą dėl kriterijaus T₄, ginčo dėl jo neliko. Kitą apeliantės pretenzijos dalis (dėl kitų subkriterijų) buvo atmesta.Apeliacijos ribas byloje sudaro klausimai, ar pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijai T₁-T₃ susiję su viešojo pirkimo objektu bei yra tikslūs ir aiškūs.Pirkimo sąlygų 27.6. punkte nustatyta, kad pagal pasiūlymo vertinimo subkriterijų (T₁) Rizikos valdymas yra vertinamas rangos sutarties (toliau – darbų) vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas; numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, jų įgyvendinimas ir pagrįstumas. Pagal pasiūlymo vertinimo subkriterijų (T₂) Darbų organizavimas ir organizacija vertinami rangovo darbo organizavimo aspektai, resursų valdymo planas; vertinamas rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu; rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Pagal pasiūlymo vertinimo kriterijų (T₃) Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas yra vertinamos taikomos poveikio aplinkai priemonės, jų taikymo planas, jo aiškumas, efektyvumas, susietumas su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimu ir komunikacijų planu; numatomų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimas ir pagrindimas; rangovo įdiegtų vadybos sistemų (ar lygiaverčių) taikymo vykdant sutartį pagrindimas, taikymo nauda. Apeliantės nuomone, šiais ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijais vertinama ne pirkimo objekto ateityje kuriama ekonominė ar socialinė nauda, bet pirkimo objekto įvykdymo kokybės tikimybė, t.y. nustatytais ekonominio naudingumo kriterijais T₁-T₃ yra siekiama įvertinti tiekėjo vykdomą politiką kokybės vadyboje.VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje (nagrinėjamu atveju yra taikoma iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusi VPĮ redakcija) nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai. VPĮ nėra įtvirtinta privalomų taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, taip pat, be sąsajos su pirkimo objektu ir viešųjų pirkimų dokumentų rengimui taikomų principų, nereglamentuota kitų reikalavimų kriterijų. Perkančioji organizacija pirkimų sąlygose aprašydama ginčijamus subkriterijus T₁-T₃reikalavo nurodyti darbų vykdymo metu galinčias kilti rizikas ir pateiktas jų valdymo priemones, pagrįstą įdiegtų vadybos sistemų taikymą vykdant perkamus darbus, tiekėjo darbo organizavimo aspektus, gebėjimą komunikuoti tiek su perkančiąja organizacija, tiek viduje, pateikti darbų vykdymo tvarkaraštį ir darbų planą. Nurodytų subkriterijų pagrindu tiekėjai privalėjo pateikti perkamus darbus ir jų ypatumus apibūdinančius aprašymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių savo nutarčių, spręsdamas analogišką situaciją, išaiškino, kad vien dėl to, kad perkančiosios organizacijos nustatytais reikalavimais siekiama patikrinti ir palyginti, kaip konkretūs tiekėjai organizuotų statybų procesą ir atliktų pirkimų sąlygų reikalavimus atitinkančius darbus (sukurtų konkretų rezultatą), jų (reikalavimų) negalima laikyti nesusijusiais su viešojo pirkimo objektu (konkrečiu statiniu, jo rekonstrukcija ar pan.), nes šis objektas yra sukuriamas būtent atliekant statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018, 42 p.). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad perkančiosios organizacijos nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai susieti ne su pirkimo objektu, bet su jo įgyvendinimu dėl to neteisėti.Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ginčijamais subkriterijais bus pakartotinai vertinama tiekėjų kvalifikacija. Paminėtos kasacinio teismo nutarties 47 punkte išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, kad tiekėjas, aprašydamas, kaip vykdydamas perkamus darbus taikys įdiegtas sistemas, bei pagrįsdamas šių sistemų taikymo naudą, neišvengiamai turės nurodyti, kokias vadybos sistemas jis yra įsidiegęs, nereiškia, kad pagal ginčo kriterijų bus pakartotinai vertinama tiekėjų kvalifikacija. Tiekėjų pasiūlymų vertinimas pagal atsakovės nustatytus ginčo subkriterijus neatitinka tiekėjų kvalifikacijos vertinimo instituto esmės, todėl apeliantės argumentai, kad pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo subkriterijus tiekėjų kvalifikacija bus vertinama antrą kartą, yra nepagrįsti.Apeliaciniame skunde UAB „Gensera“ taip pat kelia klausimą dėl ginčo subkriterijųT₁-T₃ vertinimo aprašymų dviprasmiškumo ir abstraktumo, kurie, apeliantės įsitikinimu, tiesiogiai susiję su balų skyrimu ir bendro ekonominio naudingumo vertinimu.Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius objektus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, Rekomendacijų III skyrius).Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018, 67 p.).Bylos duomenys įrodo, kad ekonominio naudingumo subkriterijaiT₁ – T₃ vertinami pagal dešimties balų skalę (blogai – nuo 0 iki ?3 balų; patenkinamai – nuo 3 iki ?6 balų; gerai – nuo 6 iki ?8 balų; puikiai – nuo 8 iki 10 balų). Vertinimas atliekamas pagal Konkurso sąlygų 27.6 punkte pateiktą aprašymą. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad pirkimo sąlygose nėra pateiktas detalus subkriterijų T₁ – T₃ turinio paaiškinimas, nenurodyta tokių formuluočių, kaip „efektyviai/nevisiškai atitinka/paviršutiniškai/iš dalies atitinkanti“,„nežymios/loginės klaidos/netikslumai/“,„tinkamai pagrindė/trūksta pagrįstumo“,įgyvendinimas „abejotinas/komplikuotas/praktiškai reikšmingas“ reikšmė balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui. Taip pat tokio pobūdžio formuluotės kaip „Identifikuotos numatomos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, jos logiškai pagrįstos, visiškai atitinkančios pirkimo objektą. Numatyti rizikos veiksniai (taip pat ir specifiniai), jie pagrįsti. Veiksniai detalizuoti ir praktiniu aspektu, numatyta jų tikimybė“, „Identifikuotos numatomos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, tačiau trūksta pagrįstumo, atitikimo objektui yra nežymių logikos klaidų. Numatyti rizikos veiksniai, tačiau trūksta pagrįstumo, nenurodyti specifiniai veiksniai ar nenumatyta jų tikimybė. Numatytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės, būdai, jie pagrįsti, tačiau numatytos priemonės ir būdai nėra visiškai efektyvūs, turi įgyvendinamumo trūkumų praktikoje arba reikalingumas yra abejotinas“, „tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu“ sudaro pagrindą spręsti, kad tik nuo vertintojo ir jo subjektyvaus vertinimo priklauso, ar konkretūs projekto ir jo rizikų aprašymai bus laikomi pagrįsti logiškai/nelogiškai, suplanuoti nuosekliai/nenuosekliai, informacija perteikta aiškiai/neaiškiai, padarytos klaidos bus nežymios/loginės, nes gairių, pagal kurias tai turi būti konstatuojama, pirkimo dokumentuose nėra numatyta. Nesant aiškiai apibrėžtų vertinimo gairių, tiekėjas galėtų gauti arba negauti atitinkamo balų skaičiaus už projekto ir jo rizikų aprašymą, jeigu toks aprašymas, perkančiosios organizacijos (vertintojo) manymu, būtų pripažintas (ne)nuosekliu ir logiškai (ne)pagrįstu. Taip pat aprašyme reikalaujamo pateikti darbų tvarkaraščio, poveikio aplinkai mažinimo priemonių plano ir pateiktų priemonių vertinimo, kurie tiesiogiai priklauso nuo jų (ne)aiškumo, (ne)efektyvumo, rangovo įdiegtos vadybos sistemos vertinimo, kurie tiesiogiai priklauso nuo priemonių (ne)pagrįstumo, (ne)įgyvendinimo, taikymo naudos (ne)atskleidimo, (ne)esminių ar kitų trūkumų ir pan. Nurodytos aplinkybės leidžia prieiti išvados, kad ekonominio naudingumo kriterijų turinys nėra aiškus (VPĮ 24 str. 9 d.). Taigi pasiūlymų vertinimas pagal šiuos neaiškius kriterijus gali būti subjektyvus, priklausyti nuo vertintojo subjektyvios nuomonės, dėl to viešojo pirkimo procedūros bus vykdomos neobjektyviai, bus pažeisti viešojo pirkimo skaidrumo bei lygiateisiškumo principai (VPĮ 3 str.). Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, sukurta tokia situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamų pirkimo sąlygų, t. y. subkriterijų turinys aiškus, nepagrįsta, padaryta neįsigilinus ir netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes. VPĮ nustato perkančiosios organizacijos pareigą nustatyti pirkimo sąlygas aiškias, be dviprasmybių (VPĮ 24 str. 9 d.). Šalių ginčo esmė – viešojo pirkimo sąlygų neaiškumas ir dviprasmiškumas; dėl nurodytų aplinkybių šalys teikė argumentus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pirkimo sąlygos, neleidusios tiekėjams vienodai jų suprasti ir pritaikyti, o perkančiajai organizacijai – priimti ir įvertinti nelygiaverčių pasiūlymų, negali būti pripažįstamos teisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Kadangi ginčo pirkimo sąlygų 27.6. punkte įtvirtinti reikalavimai – šiuo atveju subkriterijųT₁-T₃ aprašymai, iš esmės lėmė, kad tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti palyginti ir tinkamai įvertinti, yra pagrindas ginčo pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas.

Dėl pretenzijos atmetimo

Vienas iš ieškinio reikalavimų, kuriuos atmetė pirmosios instancijos teismas, yra reikalavimas panaikinti ieškovės sprendimą atmesti pretenziją, tačiau pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Dėl to kasacinis teismas savo praktikoje bylos dalis pagal pareikštus ieškinio reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti tiekėjo pretenzijas ar jų neišnagrinėti nutraukia, jeigu to nebūna padarę bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai (CPK293str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-219-690/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-160-469/2018, 2018 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-212-378/2018).Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas bylą dėl ieškovės reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 4 d. sprendimą atmesti 2017 m. birželio 27 d. pretenziją turėjo nutraukti (CPK293str. 1 p.). To nepadarius, šis procesinis klausimas išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

Pagal kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tais atvejais, kai pirkimo sutartis dar nėra sudaryta, teismas privalo tokį pirkimą nutraukti, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-300-469/2017).Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sudariusi pirkimo sutartį pagal ginčo sąlygas. Sprendžiama, kad pirkimo procedūros dar nepasibaigusios ir turi būti nutrauktos.Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra esminiai ir neturi teisinės reikšmės procesiniam rezultatui byloje, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą patenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK93str. 5 d.).Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme apeliantė už ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 788 Eur žyminį mokestį (2017 liepos 14 d. ir 2017 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymai). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 750 Eur žyminį mokestį (2017 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymas). Iš viso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apeliantė patyrė 1 538 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi bylos baigtis iš esmės yra palanki apeliantei, išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 293 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Birštono vandentiekis” viešojo pirkimo „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“ rangos darbų pirkimas“ konkurso sąlygų 27.6 punktą ir viešojo pirkimo konkursą nutraukti.

Civilinę bylą dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinio reikalavimo – panaikinti uždarosios akcinės bendrovės “Birštono vandentiekis” sprendimą atmesti ieškovės 2017 m. birželio 27 d. pretenziją, nutraukti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gensera“ (j. a. k.300584533) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Birštono vandentiekis“ (j. a. k.152812840) 1 538 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjos Dalia KačinskienėNijolė PiškinaitėEgidija Tamošiūnienė