Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-12-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-682-583/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
II-682-583/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pažeidėjas
V. K.
Administracinė byla Nr. II-682-583/2008
Teismo procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.;73(S)Bylos kategorija 2.6KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – V. K. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui dėl 2008-11-19 nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.K. 2008-11-19 Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato nutarimu nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 150 litų bauda, nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Nuobauda skirta už tai, kad jis 2008-11-15, apie 04:43 val. Palangos mieste, Klaipėdos pl.- Kretingos g. sankryžoje, įvažiavo į sankryžą vairuodamas automobilį Ford Focus, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tuo priversdamas stabdyti automobilį važiavusį per sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui ir sukeldamas pavojingą situaciją. Tuo pažeidė KET 8; 9 punktų reikalavimus. Nagrinėjant administracinę bylą nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau paskirta administracinė nuobauda. Nutarime taip pat nurodoma, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir tai kvalifikuota kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Šalies argumentai

V.K. skunde nurodo, kad su nutarimu nesutinka ir teigia, kad 2008-11-15 važiavo Klaipėdos plentu, nuo Šventosios pusės, neviršydamas leistino greičio į Vilnių. Įvažiuojant į Klaipėdos pl. – Kretingos g. sankryžą jam degė žalias šviesoforo signalas, jis matė Kretingos gatvėje prie šviesoforo sankryžoje stovinčius automobilius, kuriems degė raudonas šviesoforo signalas. Įvažiavus į sankryžą žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti ir būnant pačioje sankryžoje užsidegė geltonas, todėl jis niekam netrukdydamas baigė manevrą. Tačiau išvažiavus iš sankryžos jį pavymui pasiviję pareigūnai sustabdė jį ir paaiškino, kad jam įvažiavus į sankryžą degė raudonas šviesoforo signalas, todėl susidarius avarinei situacijai jie tariamai buvo priversti staigiai stabdyti. V.K. šias aplinkybes neigia, nurodo, kad KET reikalavimų nepažeidė, todėl yra nubaustas nepagrįstai. Šiais ir skunde išdėstytaisiais motyvais (b.l.5-6) prašo teismą:

- panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2008-11-19 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti..

Atsiliepimas

Institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) III skyriaus “Bendrosios vairuotojų pareigos“ 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Būtent šių KET reikalavimų nepaisymu V.K. yra kaltinamas, todėl analizuotina surinkta administracinės bylos medžiaga, liudytojų paaiškinimai, ar tokios išvados padarymui buvo teisiniai pagrindai.

Kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos (b.l.35-38), teisės pažeidimas buvo užfiksuotas policijos patrulių, kurie vykdydami tarnybines pareigas vykdė patruliavimą tarnybiniu automobiliu. O būtent, 2008-11-15 patruliniu automobiliu „Škoda“, kurį vairavo vyriausiasis patrulis A. T., automobiliu važiuojant Palangos miesto teritorija, per Kretingos g. - Klaipėdos pl. sankryžą, reguliuojamą šviesoforo, kryptimi nuo Kretingos miesto link Palangos (sankryžos vaizdas žr. www.maps.lt.), užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjus važiuoti per sankryžą, staiga buvo priverstas stabdyti, nes Klaipėdos plentu nuo Šventosios pusės, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, į sankryžą įvažiavo automobilis Ford Focus, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas V.K. Automobilio vairuotojas nežiūrint šių aplinkybių tęsė manevrą ir kirtęs sankryžą nuvažiavo Kretingos gatve, Kretingos miesto link. Pareigūnas A.T. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu nurodė, kad patruliams ir jų tarnybai patikėtam turtui buvo kilęs realus pavojus, kadangi V.K. vairuojamas automobilis atsidūrė sankryžoje prieš jo vairuojamą automobilį, jų važiavimo trajektorijos kirtosi, todėl jis buvo priverstas staiga stabdyti, kad išvengti automobilių susidūrimo. Apklaustas liudytoju A.T. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodė, kad automobilio Ford Focus vairuotojas tikėtina važiavo didesniu nei leistina greičiu, viršydamas toje vietoje leistiną 40 km/h greitį, todėl pamatęs užsidegusį draudžiamą šviesoforo signalą nespėjo laiku sustabdyti ir įvažiavo į sankryžą jau degant draudžiamam šviesoforo signalui. Analizuojant rašytinę administracinės bylos medžiagą nustatyta ir tai, kad vairuotojas V.K. su užfiksuotu pažeidimu sutiko, pats protokole surašė paaiškinimą, kad pažeidimą įvykdė dėl skubėjimo, teigė, kad gailisi dėl pažeidimo.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas konstatuoja, kad institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad įvykdytos veikos, numatytos ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje – važiavimas per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui bei ATPK 124² straipsnio 1 dalyje – transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Pagal teismui pateiktą administracinės bylos medžiagą, liudytojo A. T. parodymus nustatyta, kad V.K. pažeidimo neneigė ir teisės pažeidimo protokole nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi (b.l.35) ir ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tik paskyrus administracinę nuobaudą V.K. pakeitė savo nuomonę dėl jam inkriminuotos veikos ir mano, kad jis nepagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Savo poziciją grindžia tuo, kad į važiavo leistinu greičiu, į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Tačiau šie teiginiai yra paneigti policijos pareigūno, fiksavusio šį pažeidimą tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kurias liudytojas patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojas papildomai paminėjo, kad vairuotojas turėjo galimybę išdėstyti kitą versiją, jei manė, kad nepažeidė KET reikalavimų, tačiau būtent tokio turinio paaiškinimą jis pateikė dėl įvykio, ir jo pateiktoji versija iki pat nutarimo priėmimo ir nebuvo keičiama.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti policijos pareigūno A.T. teisme duotais parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Pareigūnas betarpiškai buvo susijęs su fiksuotu kelių eismo taisyklių pažeidimu ir dėl einamų tarnybinių pareigų privalėjo užfiksuoti ir užfiksavo pažeidimą. Pareigūnas V.K. vairavimą ir sukeltą pavojingą situaciją apibūdino ne subjektyviu vertinimu, o konkrečiais požymiais, detaliai įvardino požymius, pagal kuriuos buvo fiksuotas pažeidimas, todėl teismas pripažįsta, kad tiesą šioje byloje atitinka nuoseklūs pareigūno parodymai, juolab, kad ir pats V.K. betarpiškai po pažeidimo fiksavimo pripažino jam inkriminuojamus teisės pažeidimus ir gailėjosi dėl jų įvykdymo.

Tačiau V.K. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, kad dėl jo manevro sankryžoje nebuvo sutrukdyta jokiai kitai transporto priemonei, niekas nebuvo priverstas staiga stabdyti, bei teigia, kad pačio policijos pareigūno vairuojamas automobilis pradėjo važiuoti degant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl mano, kad jo veiksmuose nėra nei ATPK 124 straipsnio 1 dalies, nei 124² straipsnio 1 dalies sudėties. Tačiau šios aplinkybės yra paneigtos aukščiau aptartaisiais įrodymais ir paties V.K. paaiškinimu teisminio nagrinėjimo metu, kuriuo jis nurodė, jog savo poziciją pakeitė tik sužinojęs apie paskirtąją sankciją. Taigi V.K. pripažino, kad jo apsisprendimą nebesutikti su įvykio aplinkybių vertinimu lėmė ne neteisingas situacijos įvertinimas ar veikos kvalifikavimas, o tai, kad už pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Įstatymo leidėjas už šio pažeidimo įvykdymą yra numatęs būtent tokią administracinę nuobaudą ir ji pagrįstai buvo paskirta. Tai, kad asmuo pakeitė poziciją dėl padarytojo pažeidimo kvalifikavimo tik po nuobaudos skyrimo, vertintina kaip siekimas išvengti sankcijoje numatytosios administracinės nuobaudos.

Dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalies pažymėtina, kad įstatymo leidėjas yra atskirai išskyręs veikas ir numatęs atsakomybę vienu atveju kai transporto priemonę vairuojantis asmuo vienu metu ar paeiliui padaro kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui ir nereikalauja konkrečių pasekmių, o pakanka formaliosios pažeidimo sudėties, kad pats vairavimo, vienu metu ar paeiliui padarant kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus faktas sukelia grėsmę eismo saugumui, o kitu atveju numatęs teisės pažeidimo sudėtį, kai vienkartinis kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukelia pavojingą situaciją ir priverčia kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi V.K. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją ir privertusį kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi V.K. veiksmai teisingai įvertinti ir kaip pavojingas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V.K. paskira galutinė administracinė nuobauda 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. ATPK 33 straipsnio 2 dalis numato, kad jei asmuo padarė kelis administracinius pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykdymą, numatyta bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įvykdyto teisės pažeidimo įvykdymą numatyta bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisė vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Pagal sankciją ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas yra sunkesnis, todėl nuobauda parenkama šio straipsnio sankcijos ribose. Institucija skyrusi administracinę nuobaudą ginčijamame nutarime nurodė, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjosi dėl įvykdyto teisės pažeidimo bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kurį asmuo jau buvo baustas administracine nuobauda (b.l.39-40), todėl paskirtos administracinės baudos dydis yra sankcijoje nurodytos baudos vidurkis, tai yra 600 litų, o paskirtas keturių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis taip pat yra sankcijoje numatyto atėmimo teisės vairuoti transporto priemones trukmės vidurkis. 2008-11-19 Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato nutarimas priimtas vadovaujantis aukščiau aptartuoju teisiniu reguliavimu, nutarimą priėmė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip iš esmės pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti. Švelnesnės administracinės atsakomybės nei numatyta įstatyme taikymui, teisinių prielaidų taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu ir V. K. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas