Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos A. S. atstovei adv. D. R., neatvykus pareiškėjai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, suinteresuotų asmenų : 1. Valstybės įmonės Turto bankas, atstovaujančios LR valstybę ir 2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, veikiančios per Šiaulių skyrių atstovams, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gauti minėtų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo arba juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. VĮ Turto bankas (toliau - ir TB) ir 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, veikianti per Šiaulių skyrių (toliau - ir NŽT).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Testatorė A. N. dar 2014-11-10 sudarė testamentą, kuriuo visą jos mirties dienai priklausantį turtą, ji paliko pirmam testamentiniam įpėdiniui V. N., o pastarajam mirus prieš palikimo atsiradimą ar palikimo nepriėmus, minėtą palikimą įgijo teisę paveldėti kita testamentinė įpėdinė, tai yra pareiškėja A. S. (6 b. l.).

Kaip matyti pagal byloje esančius duomenis, testatorė A. N. mirė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.).

Kitas testamentinis įpėdinis V. N. mirė (duomenys neskelbtini), nepriėmęs sutuoktinės palikimo (22 b. l.). Pareiškėja yra velionės testatorės A. N. testamentinė įpėdinė, pagal testatorės 2014-11-10 sudarytą notarinės formos testamentą (19 b. l.). Po testatorės A. N. mirties paveldėjimo teisę galėjo įgyti ir kitas testamentinis įpėdinis, tai yra buvęs testatorės sutuoktinis V. N.. Tačiau pastarasis neišreiškė savo valios priimti velionės žmonos palikimo (11 b. l.). Savo laiku į vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė ir pareiškėja A. S., tačiau pastaroji išreiškė valią priimti velionio V. N. palikimą (16 b l.).

Pastebėtina, kad testatorei A. N. kaip V. N. sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), kuriuos ji ir paliko testamentinei įpėdinei A. S. (13-15, 19 b. l.). Pažymėtina, kad yra paveldimas ne tik turtas, bet ir daiktinės (turtinės) teisės. Įpėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai (servitutai, uzufruktas, užstatymo teisė, teisės ir pa­reigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir parei­gos). Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iš turtinių prievolinių santykių atsiradu­sios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus įstatymų daromas išimtis.

Įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be to, įpėdiniui priėmus palikimą, palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią.

Kai į palikimo sudėtį įeina pastatai ar kitokie statiniai, pastatyti ant žemės, kuri nepri­klauso palikėjui nuosavybės teise, įpėdiniui kartu su paveldimais pastatais ar stati­niais pereina palikėjo teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai ar statiniai. Tai gali būti teisės pagal ilgalaikės žemės nuomos sutartį, užstatymo teisė, servituto teisė į pastatų užimamą žemę. Įpėdinis, paveldėjęs pastatą, perima palikėjo teises ir parei­gas, susijusias su pastato užimama žeme.

Kaip jau minėta mirus testatorei A. N. paveldėjimo teisę į jos palikimą įgijo du testamentiniai įpėdiniai, tačiau vienas iš jų pirmiausia, V. N. per įstatymo nustatyta terminą jo ne priėmė. Kita testamentinė įpėdinę A. S. irgi dėl objektyvių priežasčių (rūpinosi testatorės vyro V. N. sveikata, galvojo, kad pastarasis galės priimti savo vardu atsiradusį palikimą ir kt.), todėl laiku neišreiškė savo valios priimti velionės A. N. palikimą. Paveldėjimo teisę pareiškėja A. S. galėjo pasinaudoti tik po V. N., o pastarasis mirė (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus 3 dienoms po trijų mėnesių termino palikimui priimti, dėlto ši faktinė aplinkybė laikytina svarbia priežastimi kodėl pareiškėjai turi būti atnaujintas terminas palikimui pagal velionės A. N. testamentą priimti. Pareiškėja irgi yra įgijusi paveldėjimo teisę į velionės A. N. palikimą pagal testamentą (19 b. l.). Išskyrus pareiškėją, kiti asmenys dėl termino atnaujinimo palikimui priimti į teismą nesikreipė, todėl laikytina, kad pretenzijų šie asmenys testamentinei įpėdinei neturi.

Testamentas - tai asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo po mirties, kurį testatorius gali bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti (atšaukti) ir kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus. Paveldimas gali būti tik tas turtas, kuris priklausė palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu. Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro (CK 5.28 str. 1d.). Vienas testamento egzempliorius lieka jį patvirtinusioje įstaigoje, o kitas atiduodamas testatoriui. Visi pas notarą esantys testamentai turi būti paskelbti po testatoriaus mirties. Pareigą paskelbti testamentą turi palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį. Paprastai notaras apie testatoriaus mirtį sužino tada, kai į jį kreipiasi įpėdiniai dėl palikimo priėmimo. Testatoriaus mirties faktas patvirtinamas mirties liudijimu, kuris turi būti pateiktas notarui. Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, pareiškimą paduodami palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Velionė A. N. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos vardu atsirado palikimas įpėdiniams pagal testamentą. Kaip jau teismas yra nurodęs testatorės A. N. palikimą pagal testamentą įgijo teisę paveldėti ir testamentinė įpėdinė (pareiškėja) A. S..

Ankščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad testamentinės įpėdinės (pareiškėjos) teisės į testatorės vardu atsiradusi palikimą, turėjo būti realizuotos per tris mėnesius po pastarosios mirties, tačiau dėl nepakankamo kiekio informacijos, kitam testamentiniam įpėdiniui nepriėmus palikimo, jos nebuvo per įstatymo nustatytą terminą tinkamai realizuotos ir laiku nesikreipta į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti. Visos šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą, atsiradusiam palikimui po testatorės A. N. mirties, priimti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Kaip jau minėta 2000 m. CK nustato, kad asmuo turintis teisę į palikimą privalo per tris mėnesius dėl jo priėmimo kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3d.). Pareiškėja būdama mirusios testatorės testamentine įpėdine, įgijo teisę paveldėti palikėjos vardu esantį ir tik jai priklausantį palikimą pagal testamentą. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str. 1d.). Kadangi testatorė kaip vieną iš testamentinių įpėdinių yra nurodžiusi ir pareiškėją A. S., tai pripažintina, kad pastaroji įgijo teisę paveldėti testatorės testamente nurodytą ir tik jai priklausiusį turtą (turtines teises), kuris (kurios) atsirado po pastarosios mirties. Palikimo atsiradimo dieną testamentinė įpėdinė A. S. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę ir tik dėl svarbių priežasčių nespėjo jos laiku realizuoti.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.) arba prailginamuoju, tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis parleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu prailgintinas pareiškėjai A. S. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą mirusios testatorės A. N. palikimui priimti, kadangi jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Tuo pačiu atkreiptinas ir notarės dėmesys, kad palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį ir gavęs testatoriaus mirties liudijimą, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie tai pranešti žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CK 5.33 str. 1 d.).

Kai testamentą tvirtino notaras ir vienas jo egzempliorius yra pas jį, pranešama testamente nurodytiems įpėdiniams, nes jie notarui žinomi. Testamento paskelbimo laikas pranešamas ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Tai gali būti įpėdiniai, kurie turi teisę į privalomąją palikimo dalį, įpėdiniai pagal testamentą, testamentinės išskirtinės gavėjai, konkrečių testamento ir testatoriaus pavedimų vykdytojai.

Jeigu testamentą surašė pats testatorius ir perdavė saugoti užklijuotame voke pagal CK 5.31 straipsnį, notaras testamento turinio nežino ir testamento paskelbimo laiką ir vietą praneša žinomiems įpėdiniams pagal įstatymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims (palikėjo šeimos nariams, asmenims, gyvenusiems kartu su palikėju).

Notaras neturi teisės atplėšti voką, kuriame testatorius jam perdavė saugoti savo asmeninį testamentą, iki paskirto testamento paskelbimo laiko (dienos, valandos). Vokas atplėšiamas tik paskelbiant testamentą, dalyvaujant pakviestiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims arba jiems nedalyvaujant, jeigu jie neatvyko.

Skelbiami visi testamentai, kurie yra pas notarą (notaro patvirtinti, notarui perduoti CK 5. 28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų patvirtinti testamentai).

Dėl testamento paskelbimo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: protokolo surašymo vieta ir data, asmuo, surašęs protokolą, asmenys, dalyvavę skelbiant testamentą. Šių asmenų duomenys įrašomi remiantis asmens dokumentais (pasu, vairuotojo pažymėjimu ir kt.), nurodoma, kokie asmenys buvo kviečiami. Jeigu įpėdiniai nebuvo kviečiami, nurodoma kodėl (pvz., kad nebuvo žinoma įpėdinio ar įpėdinių gyvenamoji vieta). Protokole įrašoma, kad yra testatoriaus mirties liudijimas arba jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. Kai testamentas buvo perduotas notarui ar konsuliniam pareigūnui saugoti užklijuotame voke, protokole trumpai aprašomas vokas (ant voko esantys užrašai ir žymos, parašai, vokas pažeistas ar nepažeistas). Šie duomenys palyginami su testamento priėmimo saugoti akto duomenimis. Paskui pažymima, kad vokas buvo atplėštas ir testamentas paskelbtas. Aktą pasirašo asmuo, surašęs protokolą, ir notaras ar konsulinis pareigūnas, paskelbę testamentą. Protokolas patvirtinamas notaro ar konsulato antspaudu. Įpėdinių prašymu į protokolą gali būti įrašomi jų pareiškimai. Jeigu yra keli testamentai, skelbiami jie visi ir surašomas vienas protokolas.

Notaras ar konsulinis pareigūnas, paskelbę testamentą, įpareigojami nustatyti įpėdinių, kurie nedalyvavo skelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir pranešti jiems testamento turinį. Šį aukščiau nurodyta procedūra įpareigoja notarą pirmiausia, paskelbti testamentą, o tik po to atsiradus ekstraordinarioms aplinkybėms, siūlyti testamentiniam ar kitiems suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą. Prie tokių aplinkybių paprastai nėra priskiriamas termino praleidimas.

Atskirai pastebėtina, kad abu sutuoktiniai santuokos metu įsigytus nekilnojamuosius daiktus valdė lygiomis dalimis, kuriuos paskui pagal jų sudarytus testamentus, jie nusprendė palikti testamentiniams įpėdiniams. Todėl pareiškėjos prašymas dėlto, kad nurodyti nekilnojamieji daiktai sutuoktiniams priklausė po 1/2 dalį, nėra laikytinas juridiniu faktu reikalaujančiu nustatymo, kadangi tai yra įstatyminė prezumpcija (CK 3. 117 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjai A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymu nustatytą 3 (trejų) mėnesių terminą, kreiptis į vietos notaro biurą, atsiradusiam palikimui po testatorės A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.