- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2-286-1005/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00782-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- N. S.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
- Kategorijos
- 3.4.4.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą byloje teikiančios institucijos – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Violetai Motiejūnienei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo:1) nutraukti jos ir atsakovo N. S. santuoką, sudarytą Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove bei nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku pagal ieškinyje nurodomą variantą; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas negerbia ieškovės, kaip sutuoktinės, nesirūpina ir neišlaiko šeimos materialiai, nedirba, daugiau, kaip 10 metų bei piktnaudžiauja alkoholiu ir veda neatsakingą gyvenimo būdą. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, o atsakovo pozicija šiuo klausimu išvis nėra žinoma. Ieškovė prašo su ja nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir iš atsakovo priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui per mėnesį.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, nurodė, kad taikytis su atsakovu nepageidauja, santuokos išsaugoti galimybių nemato. Su atsakovu gal metus nebegyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas nedirba daugybę metų ir neišlaiko šeimos, geria alkoholį ir triukšmauja, yra smurtavęs prieš ją. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl ieškinyje prašomą išlaikymą vaikui teikti gali. Šiuo metu ji nedirba, yra registruota darbo biržoje, vaiką išlaiko iš gaunamos 240 Eur socialinės pašalpos, taip pat, padeda vaiko senelis. Vaikas E. S. šių metų balandžio mėnesį sulauks pilnametystės. Vaikas mokosi Panevėžyje profesinėje mokykloje. Parodo, kad vaikas E. S. pats tapo tėvu ir augina 5 mėnesių amžiaus dukrą. Parodo, kad atsakovui yra žinoma apie santuokos nutraukimą teisme. Atsakovas jai pasakė, kad skirtis nenori ir į teismą nevažiuos.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašo tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai (el. b. l. 31), tačiau nustatytais terminais jis atsiliepimo į ieškinį nepareiškė. Teismo šaukimas į teismo posėdį jam buvo irgi įteiktas asmeniškai. (el. b. l. 52)
Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kad vaiko E. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir išlaikymo priteisimas iš tėvo atitinka vaiko interesus. Pats E. S. norėtų gyventi su mama, nes jų santykiai geresni. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku atitinka vaiko interesus. (el. b. l. 22-23) Teismo posėdžio metu institucijos atstovė išvadą palaikė bei pažymėjo, kad vaikas E. S. yra susilaukęs dukros bei greitu metu taps pilnametis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato Lietuvos Respublikos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovas N. S. nuo 2010 metų buvo eilę kartų baustas administracine tvarka bei buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą (Lietuvos Respublikos CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kai kurias atvejais N. S. minėtas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir veda neatsakingą gyvenimo būdą. Administraciniais baustumais ir teistumais asmeniui kylančios pasekmės neišvengiamai paveikia ir jo šeimą. Šeima patiria neigiamo pobūdžio finansines pasekmes, nukenčia sutuoktinių tarpusavio santykiai bei šeimos narių ryšiai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų dėjęs pozityvias pastangas (pavyzdžiui, įsidarbinti) ir šią situaciją ištaisyti, kadangi jis sistemingai daro teisės pažeidimus. Laikytina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, tačiau atsakovas nesigynė nuo jam pareikšto ieškinio. Teismo šaukimas į posėdį atsakovui irgi buvo įteiktas asmeniškai, tačiau jis neatvyko į teismo posėdį, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. Teismo nuomone, pavysi atsakovo pozicija rodo, kad jis nėra suinteresuotas santuokos išsaugojimu ir yra abejingas bylos baigčiai. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove bei ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje pilnai tenkintinas.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Už šių pareigų įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Vaikas E. S. yra gimęs 2001-04-23 (el. b. l. 10), mokosi VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre (el. b. l. 25), turi dukrą, gimusią 2018-07-28 (el. b. l. 24), Sodros duomenimis laikotarpiu 2018-06 – 2018-09 dirbo UAB „Švaros jėga“ (el. b. l. 26).
Iš Sodros išrašo matyti, kad atsakovas N. S. nedirba (el. b. l. 30), savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 41-42). Atsakovas N. S. yra pakankamai jauno amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas, todėl jis laikytinas darbingu ir išlaikymą savo vaikui galinčiu teikti asmeniu. Teismo įsitikimu, N. S. gali uždirbti bent jau minimalų atlyginimą, kurio užtektų tenkinti savo poreikius bei teikti vaikui ieškinyje prašomą išlaikymą. Įvertinus vaiko amžių ir laikotarpį, kurį atsakovas privalės teikti išlaikymą (tik 6 mėnesiai), iš atsakovo N. S. nepilnamečiui vaikui priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo (2018-10-16) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba atleidžiant ją 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. b l. 8-9), todėl patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidas valstybei teismas priteisia iš atsakovo. Šioje byloje iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, viso 129 Eur, kadangi procesiniai dokumentai teismui buvo teikiami elektroninio ryšio priemonėmis (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182 Eur (advokato užmokestis), kurios yra priteistinos valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). (el. b. l. 54) Nagrinėjant bylą patirta 5,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios irgi priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl N. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei D. S. palikti santuokinę pavardę – „S.“, o atsakovui N. S. palikti pavardę – „S.“.
Priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-16) iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. S..
Nepilnamečio vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. S., o vaiko tėvui N. S. nustatyti sekančią bendravimo tvarką su vaiku:
1. tėvas N. S. savo vaiką turi teisę pasiimti pas save kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 15 d. Apie ketinimą pasiimti pas save vaiką tėvas N. S. privalo informuoti D. S. likus ne mažiau kaip 30 d. iki numatomo bendravimo pradžios;
2. tėvas N. S. savo vaiką turi teisę pasiimti pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas jį ne vėliau kaip šeštadienio 10.00 val. ir grąžindamas jį į motinos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio 17 val.;
3. tėvas N. S. savo vaiką pas save pasiima poriniais metais per mokslų metų atostogų antrą puse rudens, žiemos, pavasario atostogas;
4. tėvas N. S. įgyvendindamas savo bendravimo tvarką su vaiku turi atsižvelgti į vaiko norus, interesus, nuomonę;
5. tėvas N. S. su savo vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis gali bendrauti bet kada ir motina D. S. neturi trukdyti;
6. motina D. S. gali neleisti vaikui bendrauti su tėvu N. S., jeigu tai kenkia vaiko interesams, ir kiek tai būtina vaiko interesams apsaugoti;
7. motinos D. S. leidimu galimas ir platesnis tėvo bendravimas su vaiku, nei nustatytos bendravimo tvarkos.
Priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Luminor“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175), 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus eurus) žyminio mokesčio ir 5,48 Eur (penkis eurus ir 48 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas – 5660) bei 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.