Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-904-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-12-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
2A-904-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16201-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“
Atsakovas
E. B.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-904-460/2012

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-16201-2011-4)

Procesinio sprendimo kategorija
(S) 35.1; 35.5; 45.5; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos priteisimo bei atsakovės (apeliantės) E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2010-12-03 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 318,22 Lt skolą, 19,57 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas – 66 Lt žyminio mokesčio, 350,90 Lt procesinių dokumentų rengimo išlaidų. Ieškovė nurodė, jog atsakovė, būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, laikotarpiu nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2009 m. sausio mėn. neatsiskaitė už bendro naudojimo patalpų šildymą. Atsakovės skola yra 337,79 Lt, iš kurių 318,22 Lt yra pagrindinė skola, o 19,57 Lt – delspinigiai (b. l. 2–4). Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė teismo ieškinį tenkinti, nurodė ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei papildomai nurodė, jog nors ieškovės bute yra atlikta rekonstrukcija ir ji šildosi kitaip, tačiau pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas už bendro naudojimo patalpas turi sumokėti visi namo bendraturčiai, priklausomai nuo jų butų ploto.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 1997 m. jos bute buvo atlikta rekonstrukcija ir ji atsijungė nuo centrinio šildymo. Iš bendro naudojimo patalpų šildymo nei ji, nei kiti gyventojai jokios naudos negauna, nes tas radiatorius, už kurio šildymą reikalaujama pinigų, yra pirmame aukšte, kuriame įsikūrusi vaikų biblioteka ir nėra nė vieno buto, radiatorius šildo tik vaikų bibliotekos sieną (b. l. 21–23).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-07 sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės E. B. ieškovės AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ naudai 318,22 Lt skolą, 19,57 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 337,79 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 166 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimą. Nurodo, jog su ieškove AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ neturi jokių juridinių santykių nuo 1997 metų, kai jos bute buvo įrengtas autonominis šildymas ir atjungtas šilumos tiekimas. Už šildymą pagal sutartį moka „Lesto“, už bendrą šildymo sistemos palaikymą pagal sąskaitas – UAB „Vitės valdos“. Ji sutinka, kad už bendro naudojimo patalpų šildymą reikia mokėti visiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau ieškovė, kaip civilizuota paslaugos tiekėja, privalo tokį mokėjimą įforminti sutartimi, aptariant paslaugos kiekį ir jos pagrįstumą. Tokios sutarties tarp jos ir ieškovės nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė, kaip namo bendraturtė, turi mokėti ir mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą, nepriklausomai nuo to, ar ji realiai naudojasi šiomis patalpomis bei ar jos pačios patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų ar atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (b. l. 12–13). Nustatyta, jog atsakovė nuo 1997 m. yra atjungusi buto radiatorius nuo centrinio šildymo, tačiau namo bendro naudojimo patalpoms šilumos energija vis dar yra tiekiama ieškovės. Pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus atsakovė, ieškovės manymu, priklausomai nuo jai priklausančio buto ploto, turi mokėti už 3,26 kv. m bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau už tai nemoka ir už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2009 m. sausio mėn. yra skolinga ieškovei 318,22 Lt bei 19,57 Lt delspinigių (b. l. 14–15).

Teismas pažymi, jog įstatymai numato bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe bei ją išlaikant. CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. 2009– 2010 metais galiojusios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 25 straipsnis numatė, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. CK 4.82 straipsnis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Šilumos kiekis, sunaudojamas bendro naudojimo patalpoms šildyti, apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-12 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-24 apžvalgoje „Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga“ Nr. 30) yra nurodęs, kad, kai energija yra tiekiama į objektus, priklausančius keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, iš tokių teisinių santykių kilusiems ginčams turi būti taikomos ne tik energijos pirkimo-pardavimo, tačiau ir bendraturčių teisinius santykius reguliuojančios taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Sutartys, kuriomis nustatytas šilumos ir karšto vandens tiekimas, į daugiabučių gyvenamuosius namus negali būti traktuojamos vien kaip vartojimo sutartys, nes tiekiama šilumos energija kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas gyventojas–abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, gyvatukui. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal šioje byloje esančias sutartis apskaitos prietaisais fiksuojama ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalĮ, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; kt.)..

Gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo sistemos ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad name esantys šilumos energijos tiekimo tinklai (įrenginiai) būtų tinkamai naudojami ir kad būtų išvengta avarijų. Dėl to šildymo sistemos technine būkle, jos laiku atliekama priežiūra turi rūpintis visi daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių bendraturčiai. Už bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie sutrūkus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005).

Lietuvos Respublikos įstatymai bei teismų praktika aiškiai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendromis namo patalpomis. Atsakovė, kaip namo bendraturtė, turi mokėti ir mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą, nepriklausomai nuo to, ar ji realiai naudojasi šiomis patalpomis bei ar jos pačios patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų ar atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą (vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, tokiam turtui priskiriamos namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga) grindžiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, teismas mano, kad atsakovė, būdama buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė, turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas bei mokėti jai proporcingai tenkančią dalį už šilumos energiją namo bendro naudojimo patalpoms šildyti.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė