Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2481-784/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-08-12
Bylos Nr.
1-2481-784/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Kaltinamasis
V. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2481-784/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05295-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. Z., (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista; kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. pagrobė svetimą turtą:

Ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015-01-23 apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustydama iš jai nuomojamo kambario nurodytu adresu, pagrobė namo savininkei R. K. priklausantį turtą: 30 eurų vertės rankinę „Tupervare“, 30 eurų vertės patalynės komplektą, 10 eurų vertės mėlyno stiklo vazą, 20 eurų vertės balto stiklo vazą, 10 eurų vertės molinę lėkštę, 50 eurų vertės 36 dydžio rudus dėvėtus batus, 30 eurų vertės juodą kilimą, 1300 eurų vertės 29 vnt. gintarinių karolių, tuo padarydama R. K. 1480 eurų turtinę žalą.

V. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad adresu Jucių g. 3 ji su vyru E. B. išsinuomojo vieną kambarį nuosavame name. Iš pradžių apie savaitę gyveno pirmame aukšte esančiame kambaryje, o po to persikėlė į kitą kambarį antrame aukšte, taip nusprendė namo savininkė R. K.. Už kambario nuomą mokėjo jos vyras, kiek, ji tiksliai nežino. Vėliau namo savininkė pradėjo reikalauti susimokėti už šildymą. Neaišku buvo, kiek jie jai skolingi už šildymą ir, kilus nesutarimams dėl apmokėjimo, namo savininkė liepė jiems išsikraustyti. Daiktus prieš išsikraustant pakavo ji, kadangi jos vyras E. dirba, jo visą dieną nebuvo. Visą laiką, kol jie gyveno tame name, namo savininkė R. kelis kartus buvo sakiusi, kad pas ją daug jai nereikalingų daiktų ir nori juos atiduoti, gal kam prireiks. Kai kurie daiktai, kurie išvardinti įtarime, gulėjo balkone, kuris buvo šalia jų kambario. 2015-01-23 išeidamas į darbą vyras E. jai sakė, kad ji neimtų daiktų, kuriuos namo savininkė R. buvo atidavusi jiems, tai striukės, avalynė, savininkė sakė, kad yra balkone daug nereikalingos avalynės, kurią nešiojo jos dukra. Jie su vyru susituokė 2015-01-03. Ji galvojo, kad tie daiktai jiems pravers pradžioje, kadangi jie beveik nieko neturėjo, o savininkė pastoviai kartojo, kad pas ją daug nereikalingų daiktų, ji pagalvojo, kad gali juos pasiimti. Karoliai gulėjo balkone, spintelėje, ji pagalvojo, kad karoliai yra plastmasiniai, beverčiai ir nereikalingi savininkei, paėmė juos naujo kambario interjerui papuošti. Ji savininkės neatsiklausė, ar gali karolius pasiimti, kadangi R. kelis kartus jai kartojo, kad ką ras ir jai tiks, gali pasiimti. Balto stiklo vaza stovėjo kambaryje, kuriame jie su vyru gyveno ir ji ją pasiėmė. Juodas kilimas gulėjo koridoriuje, mėlyno stiklo vaza stovėjo tualete, kuriuo naudojosi tik ji su vyru. Ji ruošėsi važiuoti į Ukrainą, namo, atsivežti savo daiktus ir paėmė kelioninį krepšį „Tupervare“, kuris gulėjo pintame krepšyje daiktams, ten gulėjo ir patalynės komplektas, ji viską ir susipakavo. V. Z. taip pat parodė, kad anksčiau R. K. jai ir jos vyrui buvo atidavusi nereikalingų daiktų. Bet šiuos įtarime išvardintus daiktus R. jai atidavusi nebuvo. Šiuos, R. priklausančius daiktus, ji paėmė manydama, kad ateityje jų jai su vyru prireiks buityje. Atsiklausus R. ji nebuvo, ar jai tie daiktai reikalingi ar ne. Šiuos daiktus ji susikrovė į krepšius kraustantis, R. nežinant. Du krepšius ji spėjo išvežti į naują butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau kartu su patruliais daiktus grąžino R.. Visi daiktai, kuriuos ji buvo paėmusi be leidimo, grąžinti R.. Dėl to, kad pasisavino R. priklausančius daiktus, labai gailisi, taip tikrai daugiau nepasikartos (b. l. 58-59, 66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad 2015-01-23 apie 19.30 val. jos nuomininkė V. Z. išsivežė du krepšius iš V. gyvenamo kambario. V. jos name nuomoja vieną kambarį, esantį antrame aukšte. Kai V. išvažiavo, ji užėjo į V. kambarį pažiūrėti, ar dar daug likę jos daiktų. Kambaryje ant grindų prikrauta buvo labai daug maišų, jai pasirodė, kad maišų yra daugokai. Ji pažiūrėjo į maišų turinį ir pastebėjo savo daiktų. Iš kambario, kuriame jie gyveno, iš sekcijos sukrauta įvairių stiklinių, 11 vnt.; iš miegamojo, esančio antrame aukšte, nuo sienos nukabintas paveikslas; jos dėvėti batai juodi, paimti iš pirmo aukšto holo; pilkas skaičiuotuvas, paimtas iš sekcijos išnuomoto kambario. Taip pat kitų mažareikšmių, nevertingų daiktų, niekų iš šių patalpų. Tada atvyko jos kambario nuomininkas E., telefonas (duomenys neskelbtini) (jis kartu su žmona V. nuomojosi kambarį). Ji pasakė, kad rado sukrautuose maišuose savo daiktų. E. pradėjo aiškinti, kad jo žmona tai padarė ir jis labai atsiprašo už V.. E. pradėjo aiškinti, kodėl V. taip pasielgė. Tada ji iškvietė policiją, tada kažkuriuo metu atvyko ir policija. Moteris į namą nėjo, bet vėliau pakvietė kieme buvusią V.. V. pradėjo verkti, pradėjo atsiprašinėti, sakė, kaip ji taip galėjo pasielgti. Daug kartų atsiprašinėjo. Ji su policininku ir E. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur užėjo į naują E. ir V. būstą. Ten buvo tuštutėlis butas, tik stovėjo dvi tašės ir jas atvežė vėl pas ją į namus. Atvykus namo, ji visų akivaizdoje paklausė V., ar nėra vogtų daiktų tuose krepšiuose. V. sakė, kad nėra, bet jas pravėrusi rado savo tašę „Tuppervare“, pavogtą iš miegamojo, vertė 30 eurų; patalynės komplektą, vertė 30 eurų; vazą, pavogtą iš virtuvės, mėlyno stiklo, vertė 10 eurų; vazą balto stiklo, pavogtą iš išnuomoto kambario, vertė 20 eurų; iš virtuvės pavogtą rudos spalvos molinę lėkštelę, vertė 10 eurų, jos dėvėtus rudus batus, 36 dydžio, vertina 50 eurų; juodą kilimą, pavogtą iš holo, vertina 30 eurų. Daiktai jos buvo sukrauti hole, nes daro remontą. Taip pat krepšyje rado 29 vnt. jos gintarinių karolių, kurie sveria maždaug 1 kilogramą, ji juos bendrai vertina 1300 eurų. Visa žala 1480 eurų. Iš kitų patalpų nieko nevogta (b. l. 2-5).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėti iš nukentėjusiosios R. K. pagrobti daiktai (b. l. 30).

Šių byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino V. Z. pareikštą kaltinimą. Kaltinamosios V. Z. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Z. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamosios V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai V. Z. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamosios asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad V. Z. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 178 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

V. Z., pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 MGL (338,94 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. skirti 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudos bausmę. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a), 66 str. 2 d., įskaityti V. Z., laikiname sulaikyme ir suėmime praleistą laiką nuo 2015-01-23 iki 2015-01-24 (vieną parą, kas remiantis BK 65 straipsniu atitinka 2 MGL dydžio baudą) ir paskirti galutinę – 4 MGL (150,64 eurų) dydžio baudos bausmę.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. Z., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Gediminas Viederis