Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, peofesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2008-02-19 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 199 str. 1d. – 90 MGL bauda;2009-04-08 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 22 str. 1d., 199² str. 1d. – 80 MGL bauda. Subendrinus bausmes BK 64 str. 1d., 3d. tvarka – 155 MGL (20150 Lt) bauda, baudos nesumokėjęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010m. vasario 15d. apie 2 val.15 min. R. D. prie degalinės „Statoil“, esančios Žemaičių plente, Kauno m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peržengdamas būtinosios ginties ribas, dūrė A. S. peiliu į dešinę ranką, tuo padarydamas durtinį-pjautinį dešinio žasto sužalojimą, žastinės arterijos, karališkos venos, vidutinio ir alkūninio nervo bei dvigalvio žasto raumens nupjovimą, tuo sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamasis R. D. parodė, jog 2010m. vasario 14d. buvo atvykęs į Kauną. Buvo išgėręs alkoholio – trise butelį degtinės. Norėjo nusipirkti dar. Draugas minėjo, kad prie kioskelio „atiminėja pinigus“, todėl jis prieš išeidamas savigynai pasiėmė peilį. Einant su draugais pamatė priešais ateinant merginas ir keturis-penkis vaikinus. Jie neatrodė agresyviai nusiteikę. Jis su L. J. prasilenkė ramiai. P. buvo atsilikęs prisidegti cigaretės. Gali būti, kad prasilenkiant su juo vaikinai „trenkėsi pečiais“ ir „jį pradėjo smūgiuoti“. Teigė, jog jie išgirdo smūgius ir tada atsisuko. P. gulėjo. J. paragino bėgti padėti. Prie P. buvo du vaikinai. Po to pribėgo dar du. Tada pradėjo mušti J. Sulaužė jam kaukolę. Tuomet jis dūrė vienam vaikinui į ranką. Teigia, jog jam žinoma, kad padarė rimtus sužalojimus. Dėl to nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, žalą yra nusiteikęs atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:

nukentėjusysis A. S. parodė, jog jie penkiese ėjo į naktinę parduotuvę: jis, J. V., V., M., V. pusbrolis. Visi buvo išgėrę. Jis su D. ėjo viena gatvės puse, kiti draugai – kita. Išgirdę „šurmulį“ jie perėjo į draugų pusę. Girdėjo keiksmažodžius. Kai priėjo, gavo smūgį ir „atsigulė ant žemės“. Gatvėje yra apšvietimas, bet ant to takelio nelabai. Peilio nematė. Kai jis prieidinėjo, pargriuvusių nematė. Teigia, jog ir po ilgo gydymo nejaučia dviejų pirštų, negali paimti smulkių daiktų, pusantrų metų buvo pripažintas invalidu. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus;

ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.17-18) A. S. teigė, jog matė tik kad ateinantys „užkabino petimi“, kad buvo keiksmažodžių. Neigė matęs muštynes. Aiškino, jog po sužalojimo, jausdamas, kad bėga kraujas, prisėdo ant žemės ir „atmintį atgavo tik ligoninėje“. Teigė nematęs, kuris iš vaikinų jam įdūrė;

liudytojas J. V. parodė, jog vasario 14-ąją šventė Valentino dieną. Šventė penkiese. Vartojo alkoholį. Vėliau nusprendė nueiti į „naktinę“ dar nusipirkti. Teigė, jog M. Š., D. V., jis ir A. S. ėjo keliu, o D. O. – kiek atsilikęs ėjo pėsčiųjų taku. Priešais ateinančioj kompanijoj buvo 4-5 vyrukai. Kai jis atsisuko, pamatė vykstantį konfliktą – susistumdymą. Visi pradėjo bėgti link susistumdžiusių. Jam atrodo, kad Š. ir O. bandė gintis „nuo vieno ar nuo to, kur turėjo peilį“. Pirmas per pusnį peršoko ir prišoko A. ir „bėgo atgal“, sakydamas: “Atsargiai. Pas jį peilis“. Jis A. laikė ant rankų. Š. nurodė, kuris turėjo peilį. Teigė, jog negali pasakyti, ar O.s sukėlė konfliktą. Tvirtino, jog prie O. pirmas buvo pribėgęs Š.

Ikiteisminio tyrimo metu J. V., apklaustas 2010m. vasario 25d., teigė, jog „vaikinai su D. O. neprasilenkė, susistumdė, apsižodžiavo“, „buvo matyti, kad kils muštynės, todėl visi nubėgome į konflikto vietą padėti D. O.“, „pirmasis pribėgo A. S., tačiau jis iš karto parbėgo atgal šaukdamas – „bėkit, pas jį peilis rankoj“, matėsi, kad A. S. sužalotas“.Jis „suklupo, prarado sąmonę“. Teigė niekam smūgių nesudavęs, jam taip pat niekas nesudavė (t.1, b.l.40-41);

liudytoja D. V. parodė, jog jie buvo išgėrę, nesijautė girti, ėjo į parduotuvę dar alkoholio. Keturiese ėjo gatve, o D. O. – keliuku. Pamatė ateinantį būrelį vaikinų. Pamatė, kad „kažkas vyksta“. Suprato, kad sukonfliktavo su D. Kai ji ėjo arčiau, vyras sušuko, kad ji bėgtų atgal, nes vienas yra su peiliu. Kai ji apsisuko bėgti atgal, jau „šalimais bėgo A. su sužalota ranka“. A. po sužalojimo nenukrito, „kažkiek dar bėgo“. Matė, kaip „kažkas gulėjo iš anos kompanijos, buvo kažkas sužalotas“. Teigė, jog daugiau buvo prie A. ir nematė, kur dingo tas kitas vaikinas;

ikiteisminio tyrimo metu D. V. teigė, jog įvykus konfliktui jie nuo įvykio vietos buvo apie 40 metrų atstumu. Konflikto nematė. A. S. buvo sužalotas, kraujavo, suklupo, lyg ir prarado sąmonę. Teigė: „Vienas iš tų nepažįstamų vaikinų gulėjo sniege, jam, matyt, taip pat kažkas sudavė“ (t.1, b.l.42-43);

liudytojas M. Š. (t.1, b.l.38-39, turimais duomenimis yra išvykęs į užsienį) 2010m. vasario 25d. apklausiamas liudytoju parodė, jog minimą naktį į parduotuvę D. O. ėjo šaligatviu, o jis, A. S. ir J. V. su žmona – gatve, važiuojamąja dalimi. Pamatė priešais ateinančius keturis jaunuolius. „Prasilenkdami pečiu demonstratyviai atsitrenkė į D. O., prie jo prikibo, kažką pasakė (...) ir pradėjo D. O. mušti, t.y. daužyti kumščiais. D. O. gynėsi, smūgiavo vaikinams atgal. Visi keturi vaikinai buvo agresyvūs, visi mušė.“ Tada jie visi „puolė ginti D. O.“. Pripažino sudavęs „tiems vaikinams kumščiu“, jie taip pat bandė suduoti, bet nepataikė. Tada vienas vaikinas išsitraukė peilį. Teigė: „Mačiau tik peilio geležtę, ji buvo balto metalo, peilis gana didelis, virtuvinis, tuo peiliu vaikinas mosikavosi, bandė įdurti.“ Teigė nematęs, kaip įdūrė, tačiau vaikinai pradėjo rėkti, kad A. S. „padurtas“. A. S. kraujavo ranka. Jis „prisėdo ant žemės“. Po dūrio peiliu konfliktas baigėsi. Vaikinai nuėjo. Vienas vaikinas „liko pusnyje, jis matyt buvo sužalotas“. Tuo momentu atvyko policijos pareigūnai, sulaikė nueinančius. Jis parodė vaikiną, kuris švaistėsi peiliu. Pas jį peilis ir buvo rastas;

liudytojas D. O. parodė, jog jis ėjo kaltinime minimą naktį takeliu, kiti – atskirai – „per pusnį“ nuo jo. Jam iš priekio vorele ėjo 4-5 vaikinai. Teigė susidaužęs pečiais su pirmutiniu. Atsisuko vienas į kitą, smūgiavo, susimušė. Tada jam atbėgo į pagalbą. Teigė: „Susimušiau su vienu, po to įsijungė kiti. Aš nešaukiau pagalbos, jie patys pamatė“. A. pribėgo pirmas ir pasakė „trauktis“, nes „gavo peilį“. Jis „kažkaip užlindo į tarpą“. Pripažino: „Kažkam sudaviau, pačiam man nekliuvo“. Teigė, jog nežino, kam sudavęs, nes ten „buvo košė“. Po to jau ėmė teigti: „Aš gyniausi. Nemanau, jei būčiau pasitraukęs, kad pasibaigtų“, „kas iš jų kompanijos buvo nukritęs, nemačiau“, „nuo mano smūgio niekas nenukrito“.

Ikiteisminio tyrimo metu D. O., apklausiamas 2010m. kovo 17d. (t.1, b.l.44-45), parodė, jog įvykio naktį jis ėjo šaligatviu, o visi kiti gatve apie 5-10 metrų atstumu nuo jo. Teigė, jog prasilenkiant visi vaikinai praėjo, tik paskutinis tyčia jį užkabino petimi, smogė kumščiu, tačiau nepataikė. Tada jis atsakė tuo pačiu – sudavė kumščiu į galvą. Teigė, jog vaikinai nutraukė muštynes tik pamatę pareigūnus. Teigė, jog jis jokios žalos nepatyrė;

liudytojas S. Č. parodė, jog jis tą naktį, kai jam „pavogė tašiukę“ ir jis ieškojo lauke kortelės, susipažino su R. ir jo draugais. Nutarė pratęsti pažintį – nueiti pas juos ir „aplaistyti“. Jis tuo metu buvo blaivus. Ėjo keturiese iki parduotuvės nusipirkti gėrimų. Susitiko priešais ateinančią didelę kompaniją. Kompanija buvo „apšilusi“. Buvo silpnas apšvietimas. Jis praėjo ramiai pirmas. Praėjo kokius 20 metrų ir išgirdo susistumdymą. Jis sakė: „Bėkit“. Girdėjo, kad rėkė, girdėjo balsus. Po to greit atvyko policija, jį įsodino į mašiną. Po to įsodino dar du. Po to į policiją jų nesivežė, paleido. Kai grįžo į butą, vienam pasidarė bloga, svaigo galva. Jis iškvietė greitąją. Jis palydėjo į klinikas ir paliko. Daugiau tų vaikinų nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.48-49) S. Č. parodė analogiškai, teigdamas, jog matė, kad vieną tų vaikinų, su kuriuo jie ėjo, buvo apstoję krūva tų nepažįstamų vaikinų, tas vaikinas gulėjo ant žemės, gal jį spardė. Taip pat teigė, jog girdėjo, kad kažkas iš nepažįstamų vaikinų kažkurį iš „žemaičių“ pavadino „ožiu“ ;

liudytojas L. J. parodė, jog jis su kaltinamuoju iš Tauragės atvyko į Kauną pas J. P.. Būdami išgėrę nutarė dar nueiti į naktinę parduotuvę. Eidami trise susitiko nepažįstamą vyrą, pasiūlė eiti kartu. Eidami kalbėjosi. Iš priekio , iš kitos kelio pusės, parėjo du-trys vaikinai, gal dvi moterys. Iš viso gal septyni buvo. Jie ėjo kartu, „susišūkavo“. Prasilenikant jį ar J. „užkabino su petim“. Teigė: „Kažkas man trenkė iš metalinio daikto, aš nukritau į pusnį“. Kai atsikėlė, „nekaip“ pasijuto. Pareigūnai jau buvo atvažiavę. Nematė, kaip įdūrė R., kuris su savimi turėjo peilį, nes J. sakė, kad „visko būna prie naktinės“. Taip pat nematė, kas jam sudavė. Matė, kad J. irgi gulėjo pusnyje, jį mušė, spardė. Kai atvažiavo policija, juos pasodino į automobilį. Tada priėjo vaikinas ir parodė, kad dūrė R. Po to juos paleido. Grįžus pas J. su tuo nepažįstamu vyriškiu, jam pasidarė blogai. Ir J. buvo blogai. Kreipėsi į medikus. Jie nustatė sužalojimus ir patys medikai pasakė, kad „ne su ranka suduota (...) su metalo gabalu galėjo būti“. Bet jis iš klinikų savavališkai, nebaigęs gydymo, pasišalino, nes buvo susitaręs vykti į užsienį dirbti;

liudytojas J. P. (t.1, b.l.46-47, išvykęs į Londoną) ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2010m. vasario 24d., parodė, jog jis su draugais nusprendė nueiti į naktį dirbantį kioską „Juodvarniai“. Kadangi jis pats ne kartą buvo Šilainiuose nukentėjęs, apiplėštas, apie tai užsiminė draugams. R. D. savigynai iš jo buto pasiėmė virtuvinį peilį. Nei jis, nei J. peilių nepasiėmė, nes „namuose daugiau tinkamų peilių nebuvo“. Išėję į lauką, susitiko nepažįstamą vyrą, kuris pasiguodė, kad kažkokie asmenys jį užpuolė, atėmė dokumentus ir įbėgo į laiptinę. Jie nuėjo į jo nurodytą laiptinę, bet ten nieko nerado. Tada į kioską nuėjo visi. Einant priešais pamatė keturis vaikinus ir vieną ar dvi moteris. Visi ėjo ne pėsčiųjų takeliu, o gatve. Prasilenkdami trys vaikinai perėjo prie jų – ant šaligatvio. Praeidami pečiais atsitrenkė į jį ir L. J., kažką pasakė. Prasidėjo žodinis konfliktas, muštynės. Jis kažkam sudavė, kažkas sudavė jam į galvą. Jis paslydęs pargriuvo. Tada jį pradėjo spardyti. Jis nematė kas, nes rankomis buvo užsidengęs veidą. Muštynėse dalyvavo ir jo draugai. Muštynėse nedalyvavo tik tas su jais ėjęs vyras. Netrukus privažiavo policija. Jį pakėlė nuo žemės. Girdėjo, kad kažkas padurtas peiliu. Suprato, kad tai padarė R. D., nes niekas daugiau peilio neturėjo. Kai pats nuvyko į GMP, matė, kad vienas vaikinas buvo iki pusės išrengtas, matėsi, kad jo ranka kruvina. Teigia, jog jam rimtesnių sužalojimų nebuvo padaryta;

liudytojas E. Ž. parodė, jog jis yra pareigūnas, kuris atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvę asmenys jiems privažiavus nebėgo, nesipriešino. Buvo neblaivūs. Nukentėjusiajam iškvietė greitąją pagalbą. Iš sulaikytųjų medicininės pagalbos nereikėjo niekam.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad sulaikius šiuos jaunuolius jis nesipriešino, bet aiškino, kad „prie jų pirmieji prikibo tie vaikinai“ (t.1, b.l.59-60);

tarnybiniam pranešime (t.1, b.l.14) nurodyta, jog įvykio metu sumušti: L. J. – paguldytas į KMUK galvos smegenų traumų skyrių, J. P. – diagnozuoti galvos ir veido sumušimai;

daikto apžiūros protokolu aprašytas daiktinis įrodymas – virtuvinis peilis, paimtas iš R. D. (t.1, b.l.62-64) netrukus po sulaikymo, taip pat apžiūrėta nukentėjusiojo A. S. striukė ir džemperis (t.1, b.l.67-70);

pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr.1285 (t.1, b.l.80) patvirtina, kad įvykio metu R. D. buvo neblaivus – 1,89 promilės;

specialisto išvadoje Nr.G1313/10(02) nurodyta, jog A. S. konstatuota durtinis-pjautinis dešinio žasto sužalojimas, žastinės arterijos, karališkos venos, vidurinio ir alkūninio nervų bei dvigalvio žasto raumens nupjovimas. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l.27-28);

išraše iš medicininių dokumentų (t.3, b.l.31) nurodyta, jog L. J. 2010-02-15 nustatytas impresinis lūžimas dėl ko stacionarizuotas į Galvos smegenų traumų skyrių.

Tokiu būdu surinktų įrodymų visuma, atmetus prieštaraujančius vieni kitiems liudytojų parodymus, patvirtina, kad kilus konfliktui tarp kaltinamojo R. D. ir nukentėjusiojo A. S. draugų, tiksliai nenustatytiems asmenims sužalojus kaltinamojo R. D. draugus – L. J. ir J. P., nesant nė vieno sužaloto ar kitais nukentėjusio asmens iš A. S. draugų, o nukentėjusiojo draugui D. O. iš dalies pripažįstant, kad konfliktas kilo dėl jo veiksmų, kaltinamasis R. D. peiliu sužalojo A. S. ir šiais savo veiksmais nutraukė ,kilusį konfliktą – muštynes, spardymą. Iš liudytojo M. Š. parodymų seka, kad prieš tai kaltinamasis R. D. rodė peilį, grasino juo, tačiau tol, kol peilis nebuvo panaudotas, konfliktas vis tiek nesiliovė – draugai buvo mušami iki peilio panaudojimo.

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kriminalinės justicijos patirtis vis dėlto rodo, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose tenka spręsti sudėtingus klausimus, o atsakymai į juos varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Juridinio tokių situacijų vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba nuo jo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-336/2008).

Įstatymas nustato tokias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, 2) kėsinimasis turi būti realus, 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus, 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui, 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

Byloje, kaip buvo paminėta aukščiau, nustatyta, kad, D. O. susidaužus pečiais su L. J. ir J. P., jiems pasakius kažkokius žodžius, pastariesiems galimai nukentėjusiojo A. S. draugai D. O. ir M. Š. sudavė stiprius smūgius į galvos ir veido sritis, padarydami sveikatos sutrikdymus (sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas). Neabejotinai įvyko pavojingas kėsinimasis į tokią svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę kaip kito žmogaus sveikata. Kėsinimasis buvo realus, o ne įsivaizduojamas. Be to, jis buvo ir akivaizdus. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad ginant kitą asmenį ar jo teises nebūtinas šio asmens sutikimas. R. D. panaudojo smurtą, t. y. atsakydamas į pavojingą kėsinimąsi peiliu dūrė pribėgusiam A. S. po to, kai pastarojo draugai jau buvo sudavę smūgius į veidą ir galvos sritį jo draugams. Tačiau šioje situacijoje nukentėjo ne pasikėsinę į L. J. ir J. P. sveikatą asmenys. Be to, nenustatyta, kad nukentėjusysis ar jo draugai būtų turėję kokias nors priemones kūnui žaloti, tuo tarpu R. D. jau išeidamas iš namų su savimi buvo pasiėmęs virtuvinį peilį.

Sprendžiama, kad kaltinamasis R. D. peržengė būtinosios ginties ribas, todėl jo veika perkvalifikuotina iš BK 135 str. 1d. į BK 28 str. 3d. 135 str. 1d.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad padaryta veika priskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, taip pat į tai, kad anksčiau R. D. buvo teistas, tačiau tuo pačiu atsižvelgiama ir į tai, kad jis buvo teistas ne už analogiškų veikų padarymą, baustas baudomis, sprendžiama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant griežtą – laisvės atėmimo bausmę, tačiau žymiai mažesnę, negu nustatytas jos vidurkis.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3393,09 Lt sumai. Ieškinys pagrįstas, tenkintinas. Kadangi nukentėjusysis buvo gydytas dėl neteisėtų R. D. veiksmųo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 9703,58 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-02-17 iki 2010-09-30, nurodydamas, jog tiek buvo išmokėta A. S. ligos pašalpos. Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais. Tenkintinas.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 685,69 Lt turtinės ir 100 000Lt neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, jog kaltinamojo veiksmais jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė ne tik fizines, bet ir moralines kančias, buvo padaryta turtinė žala. Pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog medikamentams išleido 685,69 Lt.

Įstatymų leidėjas nurodo (CK 6.250 str. 2d.), jog sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgiama į, be kitų aplinkybių, padarytos turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į susiformavusią praktiką analogiškose bylose, į tai, tai, kad, be padarytos turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam, kaltinamasis privalės atlyginti ir turtinę žalą, padarytą Valstybinei ligonių kasai bei VSDFV, kurios teikė pagalbą ir paramą nukentėjusiajam, o taip pat ekstradicijos išlaidas Policijos departamento prie VRM naudai – 5530,00 Lt, neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 20 000Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK BK 28 str. 3d. 135 str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams .

Paskirtą bausmę subendrinti BK 64 str. 1d., 2d., tvarka su Kauno apygardos teismo 2009m. balandžio 8d. nuosprendžiu paskirta ir iki šiol neatlikta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams su 155 MGL (20150 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012m. spalio 16d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo terminą – nuo 2010-02-15 iki 2010-02-16 ir nuo 2012-04-25 iki 2012-10-16.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Valstybinės ligonių kasos naudai – 3393,09 Lt (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris litus 9ct);

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 9703,58 Lt (devynis tūkstančius septynis šimtus tris litus 58 ct);

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai – 5530 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt litų)

A. S. naudai – 685,69 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 69 ct) turtinės ir 20 000Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktinius įrodymus – peilį, voką, drabužius – striukę, džemperį, marškinėlius (saugomus Kauno m. Santakos PK pagal kvitą Nr.BBB 011765, Nr.BBB 011769), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str.), kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.