Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinio (patalpos) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir negyvenamoji patalpa).

2. Pareikštus reikalavimus pareiškėja grindžia tuo, kad, neturėdama duomenų apie negyvenamosios patalpos savininkus ar teisėtus valdytojus, pradėjo vykdyti negyvenamosios patalpos pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir jos perėmimo procedūrą. Negyvenamoji patalpa buvo įtraukta į apskaitą 2023 m. kovo 14 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Turtinių teisių į negyvenamąją patalpą niekas nepareiškė. Patalpa turi būti prižiūrima, o pablogėjus jos būklei, ji gali kelti pavojų aplinkiniams. Pareiškėja turėtų teisę rūpintis negyvenamąją patalpą tik tuo atveju, jei ji būtų pareiškėjos nuosavybė.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kad visos procedūros pripažinti statinį (patalpą) bešeimininiu turtu yra įvykdytos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų kokių nors asmenų nuosavybės teises.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Toks pareiškimas gali būti paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1 ir 2 dalys).

5. Pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja į apskaitą, be kita ko, įtraukė negyvenamąją patalpą, (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjos pateikta ištrauka iš laikraščio „Rinkos pulsas“ patvirtina, kad 2023 m. balandžio 25 d. pareiškėja viešai paskelbė skelbimą, kuriuo kvietė atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į nurodytą negyvenamąją patalpą. Toks pats skelbimas buvo paskelbtas ir pareiškėjos interneto svetainėje. Taip pat Senamiesčio seniūnija 2020 m. lapkričio 18 d. ant negyvenamosios patalpos durų užkabino skelbimą spie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais.

7. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie negyvenamosios patalpos savininkus ar teisėtus valdytojus nėra.

8. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja atliko Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 34¹ punkte numatytus veiksmus. Taip pat buvo atlikti Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų) ir skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449, III ir IV skyriuose numatyti veiksmai.

9. Pareiškime nurodyti duomenys patvirtina, kad turtinių teisių į negyvenamąją patalpą iki šiol niekas nepareiškė.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos prašoma pripažinti bešeimininke negyvenamoji palapa neturi savininkų, kitų sąžiningų įgijėjų ar teisėtų valdytojų arba jie nėra žinomi. Pareiškėja atliko veiksmus, būtinus daiktą pripažinti bešeimininkiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškime nurodytas daiktas pripažįstamas bešeimininkiu ir perduodamas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 ir 537 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.